Tvari ir darni Lietuva. Verslams teks žaisti pagal naujas taisykles, proveržis – net juodais laikomuose sektoriuose
Žurnalas „Reitingai“ kartu su portalu „Delfi“ atliko didelio masto unikalų tyrimą apie tvariausius Lietuvos verslus. Šįkart skelbiame Lietuvos miestų sąrašą. Į jį neįtraukti trys didieji Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Juose įsikūrusios tvariausios įmonės bus skelbiamos gruodžio 6 d.
Nors tokiuose sektoriuose kaip maitinimo ar statybų iki šiol klesti šešėlis, net ir juose, rodo tyrimas, yra proveržį skatinančių išimčių ir sublizgėjusių įmonių. „Delfi“ kalbinti specialistai sako, kad stebėtis tuo nereikėtų, nes prie naujų – tvarumo – žaidimo taisyklių ateityje turės prisitaikyti vis daugiau verslų, kitu atveju jų lauktų labai niūrus likimas.
Tyrimas „Tvari ir darni Lietuva“ – tai „Delfi“ iniciatyvos „Tvari Lietuva“ dalis. Rugsėjo 1–spalio 15 dienomis atliktame tyrime Lietuvos įmonių tvarumas vertintas ekonominiu, visuomeniniu ir aplinkosauginiu aspektais, kurie pačiame tyrime yra pažymėti skirtingais ženkliukais.
Tvarumo žaidime išlošia kiekvienas
Kai įmonė tvari, išlošia visi: tiek darbuotojai, tiek valstybė, tiek vartotojai, tiek pati įmonė, sako KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė Žaneta Stasiškienė. Anot jos, Lietuvoje tvarių įmonių – gausu, o netvarių laikui bėgant iš viso nebeliks.
„Tai natūralus procesas. Mes negalime turėti netvarių įmonių. Jos tiesiog nunyks savaime“, – tvirtina Ž. Stasiškienė. Ji atkreipia dėmesį, kad taip įvyks dėl vis reiklesniais tampančių Lietuvos vietinių vartotojų bei vartotojų iš užsienio, kuriuos pasiekia iš mūsų šalies importuojama produkcija.
Pasak instituto direktorės, vartotojų tobulėjimas nėra vienareikšmiškai jų pačių nuopelnas – paraleliai tobulėja ir įmonės. Jos pateikia gaminius, užtikrinančius į tvarumą orientuotų vartotojų poreikius. O tvarios produkcijos nesirenkantys vartotojai yra edukuojami per tam tikrų produktų pasiūlą, sako Ž. Stasiškienė.
„Tai – tam tikras savitarpio ryšys. Tiek vartotojas, tiek pramonė – tarpusavio edukatoriai ir per konkurencingumo, ir per supratimo prizmę. Šis sąmoningumas tikrai yra auginamas“, – teigia profesorė.
Ne tik nuomonės, bet ir argumentai
Sudarant tvariausių Lietuvos įmonių sąrašą, kiekvienoje savivaldybėje buvo apklausiama po penkis skirtingų sektorių profesionalus: kalbinti savivaldos ir verslo atstovai, Pramonės ir amatų rūmų atstovai, aplinkosaugininkai ar ekologai bei žiniasklaidos atstovai.
Visi respondentai turėjo vienodus orientyrus, pagal kuriuos išskyrė tvariausias kiekvienos savivaldybės įmones. Jos turėjo atitikti tvaraus verslo kriterijus, kurie supaprastintai skamba taip: draugiškumas savo darbuotojams, gamtai, bendruomenei ir miestui bei nedraugiškumas korupcijai.
Tvariausių Lietuvos miestų įmonių (be trijų pirmųjų Lietuvos didmiesčių) sąrašas išsiskiria respondentų užtikrintumu dėl jų savivaldybėse veikiančių įmonių neabejotino tvarumo, pastebi žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
„Būna, respondentai prašo duoti kelias dienas pamąstyti arba sako, kad pas juos tvarių įmonių nėra, arba tegali išskirti vos porą. O paskambinus į tam tikrų miestų savivaldybes respondentai iš karto puldavo vardinti tvarias įmones, nes apie jas ten daug kalbama, jos savivaldybėje turi reputaciją, apie jas visi žino, jas mato. Negana to, apklaustieji iš karto pagrindžia tų įmonių tvarumą. Tai – ne šiaip nuomonės, o argumentai“, – Šiaulių, Alytaus, Marijampolės ir kitų miestų įmonių išskirtinumą įvardija G. Sarafinas.
Tarp tvariausių – daug cheminių medžiagų naudojančios gamybos įmonės
Pastebėtina, kad Lietuvos miestuose gausu gamybos įmonių. Šie verslai, iš pirmo žvilgsnio atrodantys taršūs, G. Sarafino nuomone, gali kuo puikiausiai patekti į tvariausių Lietuvos įmonių sąrašą. Ir patenka.
Pavyzdžiui, keliose savivaldybėse išskirtos statybų įmonės „gali būti tvarios, jeigu naudoja tvarias statybines medžiagas, orientuojasi į A++ pastatus, yra draugiškos gamtai ir darbuotojams“, – sako G. Sarafinas.
Pasak jo, kai kurių gamybos įmonių savininkai yra skandinavai, o jų kultūra ir filosofija pagrįsta prievole būti tvariems: dirbti nepaliekant atliekų, neteršiant gamtos.
G. Sarafinas pastebi, kad tvariomis gali būti net ir daug cheminių medžiagų naudojančios gamyklos: „Paimkime, atrodytų, tokią gamtai nedraugišką įmonę kaip porolono ar čiužinių gamykla. Galima sakyti, kad tai – visiška chemija, kur čia tvarumas? Tačiau jeigu jie dirba sunaudodami mažiausiai vandens tarp Europos porolono gamyklų, nepalikdami atliekų, tai savo ūkio šakoje pasiekia draugiškumo gamtai maksimumą.“
Tvarumą diktuoja kurortų filosofija
Lietuvos miestai pasižymi tuo, kad čia galima rasti daug aptarnavimo sektoriaus įmonių, kurios išskiriamos tarp tvariausiųjų. G. Sarafino tai nestebina. Anot jo, didžioji dalis mažesnių Lietuvos miestų yra kurortiniai, todėl rinktis tvarumo kryptį jų įmones įpareigoja pati aplinka ir vietovės filosofija.
„Ten kitaip neįmanoma, – sako G. Sarafinas. – Ne vien verslą, bet ir pačias savivaldybes galima pavadinti tvariomis. Jų koncepcija paremta tuo, kad kuo mažiau terštų, kuo mažiau paliktų po savęs, būtų draugiškos gamtai, svečiams ir vietiniams gyventojams.“
Druskininkų, Birštono, Neringos ir Palangos savivaldybėse apstu tvarių SPA, poilsio, turizmo ir maitinimo įmonių. Tai ir yra pagrindiniai kurortinėse savivaldybėse vyraujantys sektoriai, sako G. Sarafinas, o gamybos įmonių čia gerokai mažiau nei kitur.
„Reitingų“ vyr. redaktorius pastebi, kad šiose savivaldybėse dažnai buvo išskiriamos sanatorijos: „Nesistebiu tuo. Juk tikrai negali prikišti sanatorijai, kad ji netvari bendrąja prasme.“
Taip pat G. Sarafinas akcentuoja kurortinėse savivaldybėse veikiančias ir į sąrašą patekusias tvarias kavines bei restoranus. Čia, pasak jo, apie šešėlinį verslą nėra nė kalbos: „Merams, verslininkams ir žiniasklaidai buvo duoti tvarumo kriterijai, ir jie išskirdavo įmones, kuriose nekvepia korupcija. Net žiniasklaida neturėjo prie ko prikibti, o žurnalistai, patikėkit, yra kibūs, susako visus kada nors girdėtus priekaištus.“
„Pavyzdžiui, Neringoje net per sunkmetį, per karantiną, tos kavinės neužsidarė ir išlaikė darbuotojus. Tai yra didžiulis iššūkis. Visi rėkia, kaip sunku išgyventi, o jie išlaikė visus darbuotojus“, – komplimentų negaili G. Sarafinas.
Darbuotojams draugiškos įmonės
Viena pagrindinių tvarios įmonės dedamųjų – jos darbuotojai. KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis ir tvarumo tendencijos dabar suponuoja naujų verslo modelių atsiradimą: „Kuriamos visiškai kitokios darbo vietos, kurios reikalauja visiškai kitokių kompetencijų.“
Norintiems įsidarbinti tvarioje įmonėje Ž. Stasiškienė atskleidžia, ko ieško darbdaviai. Pasak jos, privalumą turi sisteminiu mąstymu ir supratimu apie tvarumą pasižymintys darbuotojai, įmonei atveriantys platesnes galimybes: „Tas, kuris įsigilina į patį įmonės tvarumo siekį, į jo koncepciją ir privalumus, tikrai turi daugiau šansų tapti tos įmonės darbuotoju.“
O įmonę besirenkančiam darbuotojui prioritetu dažnai tampa socialinės garantijos, įmonės rūpestis savo darbuotojais, jiems palankių sąlygų užtikrinimas bei rūpinimasis aplinka, sako Ž. Stasiškienė.
„Aišku, sudėtingoje ekonominėje situacijoje pasirinkimo prioritetas yra atlyginimas, bet vėlgi, dažnai susiduriama su tuo, kad atlyginimas – tik formalus dalykas, o tai, kaip įmonė rūpinasi savo darbuotoju, ir jos atsakomybė nulemia darbuotojo pasirinkimą, – tvirtina profesorė. – Tai yra itin svarbu.“
Taip pat skaitykite pirmąją tyrimo dalį: Tvariausios Lietuvos įmonės. Rajonų sąraše – kelios netikėtos staigmenos, dėl Kauno rajono verda arši kova