Geriau pasiruošusios didelės įmonės
KPMG šių metų balandžio-birželio mėnesiais apklausė 750 įvairių sektorių įmonių vadovus visuose pasaulio regionuose. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kiek įmonių yra pradedančiųjų, pažengusiųjų ir lyderių pozicijoje, pagal tvarumo ataskaitose reikalaujamų duomenų pasirengimo ir kokybės lygį.
Apklausa parodė, kad net 75 proc. įmonių, atsižvelgiant į aplinkos, socialinius ir valdysenos (angl. environmental, social, governance, ESG) turimus duomenis, buvo identifikuotos pradedančiųjų pozicijoje, lyderių pozicijoje buvo 25 proc. apklaustų įmonių.
„KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovo Dainiaus Pupkevičiaus teigimu, įmonės yra skirtingai pasirengusios tvarumo duomenų teikimo etapui, tačiau į priekį labiau pasistūmėjusios yra didelės įmonės.
„Tvarumo ataskaitos praktiškai nebuvo privalomos, tačiau nuo 2024 metų tai taps prievolė daugeliui įmonių, kurios atitinka keliamus atrankos šiai procedūrai kriterijus. Dėl to įmonės yra labai skirtingai pasirengusios teikti tvarumo ataskaitas. Vienos, įprastai didesnės įmonės, jau kuris laikas dirba su infrastruktūros kūrimu, kuri padėtų rinkti, sisteminti ir pristatyti ataskaitoje reikiamus duomenis, kai kitos, įprastai mažesnės įmonės, tokią infrastruktūrą dar tik kuriasi“, – pastebi ekspertas.
Vykdyta apklausa parodė, kad ryšys tarp įmonės dydžio ir ESG duomenų pasirengimo lygio yra akivaizdus. Didelės įmonės yra labiau integravusios tvarumą į savo kasdienius procesus.
„Nors tyrimas apima tarptautines įmones, jis atspindi tendencijas atskiruose regionuose ar šalyse. Tad galima teigti, kad Lietuvoje atskleisti duomenis tvarumo ataskaitose geriau yra pasirengusios didelės įmonės. Tai yra tos, kurios atitinka bent du iš trijų keliamų kriterijų didelėms įmonėms: darbuotojų skaičius siekia 250 ir daugiau, įmonės turtas viršija 20 mln. eurų, o metinė apyvarta – 40 mln. eurų“, – aiškina D. Pupkevičius.
Strategiškas tvarumo tikslų siekimas
Griežti ir nauji reikalavimai tvarumo ataskaitoms jų rengėjus iš pradžių neramino dėl užgriūsiančios atsakomybės ir galimos duomenų rinkimo naštos. Tačiau atlikta apklausa parodė, kad didelės įmonės, kurios yra pažengusios tvarumo srityje, iš to tikisi gauti nemažai naudų.
Apklausa taip pat atskleidė, kad pagrindinė nauda, kurią kaip lūkestį išskiria organizacijų vadovai – praplėsti rinkos dalį ir pritraukti naujų klientų. Tai įvardijo 56 proc. respondentų. Tarp kitų paminėtų naudų, kurių tikimąsi, buvo įvardijami aukštesni pelningumo rodikliai, kokybiškesnis sprendimų priėmimas, geresnė organizacijos reputacija, spartesnis inovacijų integravimas įmonės veiklos procesuose, pritraukiama daugiau investuotojų.
„Tie, kurie teigia, kad įdiegus tvarumo atskaitomybės procesus pasikeis įmonės tikslai ar įmonė įgaus naują konkurencinį pranašumą, todėl išaugs pardavimai, rinkos dalis ir pan., ir tai padengs diegimo kaštus – galėtų būti apkaltinti „greewashing‘u“. Ataskaitos įmonės tikslų, kultūros ar konkurencinio pozicionavimo nekuria. Todėl tam, kad ataskaitos duotų naudos, pirmiausia įmonėms reikia iš esmės siekti tvarumo tikslų ir į juos žvelgti strategiškai“, – įžvalga dalijasi ekspertas.
Iššūkiai renkant nefinansinius duomenis
Tvarumo ataskaitų rengimo procesas kelia daug iššūkių. Vienas pagrindinių, kurį išskyrė 74 proc. apklausos dalyvių, yra tai, kad trūksta aiškios nefinansinės ESG informacijos audito sekos, kuri užtikrintų pateiktų duomenų patikimumą ir skaidrumą.
„Apskritai tvarumo ataskaitų rengimas pagal ESRS reikalavimus pirmaisiais metais – nemažas iššūkis įmonėms. Reikia surinkti informaciją, susijusią su 100–180 rodiklių. Ir apie daugumą tų rodiklių finansų kontrolieriai, dažniausiai atsakingi už tvarumo ataskaitų integravimą į metinę įmonės veiklos ataskaitą, girdi pirmą kartą“, – sako D. Pupkevičius.
Atliktas tyrimas taip pat parodė, kad susiduriama su daug kliūčių renkant ESG duomenis iš įvairių tarpusavyje nesusisiejančių sistemų. Tokių kliūčių nekyla renkant finansinius duomenis, nes prieiga prie jų yra kur kas labiau struktūruota ir aiški.
„Siekiant įgyti investuotojų ir suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą ir sykiu sumažinti „greenwasing'o“ riziką, ESG ataskaitos turėtų būti tikrinamos tokiu lygiu, kaip ir finansinė informacija. Todėl įmonėms vertėtų investuoti ir gerinti duomenų kokybę taikant informacijos atskleidimo kontrolės ir rizikos sistemas, panašias į naudojamas finansinėse ataskaitose“, – teigia ekspertas.
Jis taip pat priduria, kad rengiant tvarumo ataskaitas svarbu atlikti ir kitus duomenų gavybos gerinimo procesus. Tai yra aiškiai apsibrėžti taikomus ESG atskaitomybės standartus, sukurti tvirtą ESG valdymo sistemą, ugdyti tinkamus darbuotojų įgūdžius, kreipti investicijas į ESG duomenų procesų skaitmenizavimą bei aktyviai dirbti su organizacijos vertės grandine.