Jau metus neturime plastikinių šiaudelių ir indų, o dabar siūloma apmokestinti plastikinius maišelius. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius sako, kad tai reikėjo padaryti jau seniai. „Mažais žingsniais <...> atsisakome dalykų, kurie teršia gamtą ir prisideda prie klimato kaitos“, – laidoje „Delfi Rytas“ kalbėjo D. Tracevičius.
Lietuvoje – prasčiausia situacija
Kasmet pasaulyje pagaminami maždaug 5 trilijonai plastikinių maišelių, o Lietuva pagal šią statistiką Europos Sąjungoje atrodo prasčiausiai.
„Statistika negailestinga – Lietuva tikrai atrodo labai blogai. Iš šalių, kurios raportuoja savo duomenis, Lietuva yra pirmoji pagal plastiko maišelių sunaudojimą“, – neslepia pašnekovas pridurdamas, kad maždaug 6 proc. pasaulio naftos skiriama plastiko gamybai, o tai labai prisideda prie klimato kaitos.
Šios iniciatyvos tikslas, pasak D. Tracevičiaus, yra informuoti visuomenę, kad plastikinis maišelis kainuoja aplinkai.
„Gali jį rinktis ir mokėti pinigus, arba jo nesirinkti ir taupyti pinigus bei prisidėti prie mažesnio neigiamo poveikio aplinkai“, – sako „Žiedinės ekonomikos“ vadovas.
Jau taiko kelių centų mokestį
Jis pastebi, kad alternatyvų plastikinei pakuotei tikrai yra: „Visų pirma, nenaudoti nieko, galbūt [prekes] neštis rankose. Jei prekių daug ir tai nepatogu, tuomet galima [maišelį] atsinešti su savimi. Kai kurie prekybos tinklai, net Baltijos šalyse, jau testuoja daugkartines pakavimo sistemas. Manau, netruks tai ateis ir į Lietuvą.“
Pašnekovas tvirtina, kad plastikinius maišelius jau yra apmokestinusios kelios Europos šalys. Pavyzdžiui, 5 centų mokestis ploniausiems plastikiniams maišeliams Estijoje taikomas jau trejus metus.
„Tai paveikia jų naudojimą. Kai pats buvau Estijoje, pagalvojau, kad tikrai neverta, kam man tas maišelis – aš rankose galiu panešti, – prisimena D. Tracevičius. – Taip pat Švedija taiko 3 centų mokestį, iniciatyvos yra ir Vokietijoje. Visi Europos Sąjungoje jaučia, kad reikia kažką daryti, nes vienkartinės plastikinės pakuotės ir maišeliai tikrai patys neišeis [iš rinkos]. Jie yra patogūs, bet yra alternatyvų, kurios draugiškesnės gamtai. Draudimai juos nemokamai dalinti padeda žmonėms apsispręsti.“
Maišelis daro neigiamą poveikį aplinkai, todėl reikia susimokėti
Pašnekovas teigia, kad plastikinių maišelių apmokestinimas – signalas vartotojams, kad nieko nėra nemokamo.
„Aplinkos ministerija yra atsakinga už gyventojų aplinkosauginį švietimą, investuoja šimtus tūkstančių kiekvienais metais. Aš nežinau, ar tos kampanijos yra efektyvios. Sakyčiau atvirkščiai – jos nepasiekia jokio rezultato. O tai, kad maišelio nebus galima gauti nemokamai, reiškia, jog jis bus įtrauktas į sąskaitą – tai psichologinė priemonė ir signalas, kad nėra nieko nemokamo, – sako pašnekovas, iniciatyvą palygindamas su užstato sistema. – Tai supažindina žmones su tuo, kad reikia rūšiuoti, nes tai ne tik gerai gamtai, bet ir taip gali susigrąžini savo išleistus pinigus. Čia yra panašiai – tai veiks kaip informavimo kampanija, kad maišelis turi neigiamą poveikį ir už tai reikia mokėti.“
Taip pat D. Tracevičius pastebi, kad popieriniai maišeliai nebūtų gera alternatyva plastikiniams.
„Šitame įstatymo pakete jie nėra įtraukti ir dėl to labai gaila <...>. Nepamirškime, kad popierinis vienkartinis maišelis irgi turi didelį neigiamą poveikį aplinkai. Jis gamtoje suyra greičiau, gal net ir labai greitai, nesudaro problemos jūrose, bet jo pagaminimui reikia kirsti medžius. Labai retai surastume popierinį maišelį, kuris yra 100 proc. perdirbtos medžiagos <...>. Be to, popieriaus produktams gaminti reikia labai daug energijos, o tai irgi daro neigiamą poveikį klimatui“, – kalba specialistas.