Anot KPMG ekspertų, Lietuvos atvejis yra išskirtinis dėl bendrovių dydžio. Pavyzdžiui, tarptautinis verslas gali sau leisti turėti tvarumo departamentą su 50–60 žmonių, kai Lietuvos vidutinis įmonės dydis yra kur kas mažesnis nei Europoje ar bendrai pasaulyje. Be to, vietos bendrovių veikloje ir politikoje tvarumui kol kas skiriama itin mažai dėmesio, tad pokyčiams įmonės nėra tinkamai pasiruošusios.
Reguliuojamas taršių žaliavų importas į ES
„Litexpo“ vykusioje konsultacijų įmonės „Enough“ organizuotoje praktinėje konferencijoje verslui „Tvarumo planas“ dalyvavęs „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovas Dainius Pupkevičius pažymėjo, kad nuo kitų metų įsigaliojus Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvoms (CSRD), nefinansines tvarumo ataskaitas privalės rengti 50 tūkst. įmonių visoje ES, įskaitant ir Lietuvą. Priimti aktai ir direktyvos vienaip ar kitaip paveiks visas ES įmones, priklausomai nuo jų veiklos, naudojamų žaliavų ar vykdomos komunikacijos.
Viena iš direktyvų, kurią išskyrė D. Pupkevičius, yra Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM). Ji įsigalios dviem etapais. Pereinamasis etapas jau prasidėjo šių metų spalio 1 d. Direktyva taikoma fiziniams ir juridiniams asmenims, importuojantiems į ES teritoriją geležį, plieną, cementą, trąšas, aliuminį, elektrą ir vandenilį. Importuotojai privalės teikti ataskaitas apie šių prekių importą EK ir įsigyti mokamus emisijų sertifikatus.
„Šios direktyvos idėja iš esmės yra riboti taršių produktų importą į ES šalis. Tai turės reikšmingą atsaką Europos vidaus rinkai. Jei, pavyzdžiui, viena šalis importuoja plieną ar kitą mechanizme minimą žaliavą ir bando ją parduoti ES viduje, neturėdama atitinkamų sertifikatų arba nereikalaudama atitinkamų veiksmų iš savo tiekėjų, ji gali prarasti konkurencingumą arba kainos prasme susilyginti su esančiomis pačioje ES“, – pastebi ekspertas.
Panašus atvejis ir su kita direktyva – ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS). Ji įsigalios nuo 2024 metų ir iki 2026 m. laipsniškai bus taikoma jūrinio transporto sektoriui. Bus sukurta nauja prekybos sistema pastatams, kelių transportui ir degalams.
„Ši direktyva numato palaipsniui naikinti įmonėms skiriamus nemokamus taršos leidimus ir sukurti atskirą naują sistemą kelių transportui ir pastatų šildymui. Tad tai, kaip ir PADKM reforma, atsilieps įmonių kaštams, jų prekių ir paslaugų konkurencingumui“, – teigia D. Pupkevičius.
Bus pavartotas netinkamas žodis – grės bauda
Nuo kitų metų įsigalios ir plačiai aptariama Žaliųjų teiginių direktyva. Ja siūloma pažaboti organizacijų rinkodaroje neretai gausiai ir garsiai eskaluojamas žinutes apie tai, kad įmonių kuriamas produktas ar teikiama paslauga neva yra tvarūs, žali ar ekologiški, kai iš tiesų taip nėra arba tokia informacija nėra įrodyta konkrečiais faktais ar duomenimis.
„Nuo 2024 metų verslui bus uždedamas apynasris, kuris turėtų apsaugoti vartotojus nuo klaidinimo. Bus reglamentuojama, kaip ir kokiais žodžiais galima apibūdinti įmonės būklę tvarumo kontekste. Kitaip tariant, yra nustatyta, kokius žodžius bus galima naudoti ir kokių ne. Jei šio reglamento nebus paisoma, įmonėms grės finansinės baudos“, – atkreipia dėmesį D. Pupkevičius.
Mažesnės įmonės neturi įrankių ir metodikos
Tvarumo ataskaitų priimti standartai kelia nemažai iššūkių, kadangi įmonės, ypač mažesnės, dažnai neturi metodikos arba įrankių, kuriuos pasitelkdamos galėtų paprasčiau pateikti standarte reikalaujamą informaciją ar pajėgumus. Dėl to dauguma įmonių yra nepasiruošusios šiam iššūkiui.
Tai iš dalies patvirtino ir KPMG atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 200 vadovų iš 23 šalių. 65 proc. dalyvavusių įmonių apyvartos sudarė daugiau nei 5 mlrd. dolerių. Vadovų buvo klausiama, ar jų įmonė yra įgyvendinusi sprendimų priėmimo procesą, vertinantį priimamų sprendimų pasekmes tvarumo aplinkai plačiąja prasme.
Tyrimas atskleidė, kad 13 proc. įmonių turi pakankamai aiškius procesus, 19 proc. teigia, kad tvarumo klausimai yra integruoti į planavimą ir kontrolę. 22 proc. atsakė, kad nėra įgyvendinę sprendimų priėmimo proceso ir neplanuoja, o 21 proc. pažymėjo, kad planuoja kurti per ateinančius metus.
„Įmonėms, kurios naudoja gerosios praktikos strateginio planavimo ir rizikų valdymo modelius, yra įgyvendinusios svarbiausių veiklos kriterijų planavimo ir kontrolės sistemas, reaguojant į ES žaliojo kurso reguliavimą jokių sisteminių pokyčių imtis nereikės. Jos susidurs tik su vienu iššūkiu – integruoti tai į įmonės procesus. Tačiau tų įmonių, įprastai mažesnių, kurios nesinaudoja gerosios praktikos valdymo modeliais ir sistemomis, laukia rimti sisteminiai pokyčiai“, – teigia ekspertas.
Taip pat tyrimo metu įmonių buvo prašoma įvardyti prioritetus tvarumo valdymo srityje. Kaip pagrindinį prioritetą 39 proc. įmonių išskyrė tvarumo strategijos parengimą. Antroje vietoje 32 proc. įmonių įvardijo mokestinės rizikos, susijusios su tvarumo reguliavimu, valdymą, ir trečioje 29 proc. įmonių nurodė įrankių ir procesų visumą, kuri užtikrintų tvarumo proceso valdymą ir kontrolę.
„Dėl šių prioritetų įmonėms labai svarbu nedaryti klaidos ir nepradėti kurti paralelinių strategijų ar tikslų įvardijant tai kaip tvarumo tikslų siekimą. Lygiai taip pat nepradėti kurti paralelinių programinių įrangų ar procesų. Visi tvarumo tikslai turi būti integruoti jau į esamus įmonės tikslus ir procesus. Priešingu atveju, jie bus neįgyvendinti, kils problemų su reguliatoriumi“, – pažymi D. Pupkevičius.