Ketvirtadienio rytą Rusija pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą. Į tai Vakarų valstybės sureagavo sankcijomis. ES lyderiai susitarė dėl baudžiamųjų priemonių Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektoriams, taip pat suvaržymų prekyba dvejopos paskirties prekėmis, eksportui ir jo finansavimui. Taip pat įtraukė dalį įtakingų Rusijos asmenų į „juoduosius sąrašus“.
Savo ruožtu JAV nusprendė užblokuoti keturis pagrindinius Rusijos bankus ir įšaldyti jų turtą. Su naujomis sankcijomis Valstijos taip pat apribos eksportą į Rusiją, agresorei bus apribota prieiga prie rinkų doleriais, svarais, eurais, jenomis. Vis dėlto nei ES, nei JAV sankcijų paketas kol kas neapima Rusijos atjungimo nuo SWIFT, kas reikštų, kad dauguma finansinių operacijų su šia šalimi taptų absoliučiai neįmanomos, ir paties V. Putino.
Dar anksčiau, Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock teigė, kad ES sunku susitarti dėl sankcijų Rusijai, nes bendrija yra labai priklausoma nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos, apie tai rašė portalas politico.eu. Savo ruožtu Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad rusiškų dujų atsisakymas sumenkintų Rusijos poziciją.
Apie ES šalių priklausomybę nuo iškastinio kuro kalbėjo ir V. Sinkevičius. Jis pabrėžė, kad Rusijai už naftą, anglis ir dujas bendrija sumoka milijardus, o už tai Rusija organizuoja savo karines operacijas.
Tai už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys sakė trečiadienį vykusiame Lietuvos verslo forume, kur skaitė pranešimą „Žaliasis kursas: kaip triguba krizė gali tapti N-guba nauda?“.
Patys sumokėjome už Rusijos karines kampanijas
ES energetikos ateitis yra atsinaujinančių išteklių energetika, forume teigė V. Sinkevičius.
„Iki 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis ES energetikoje turėtų būti bemaž dvigubai didesnė, negu yra dabar, ir sudaryti 40 proc., – tvirtino jis. – Palyginimui, Lietuvoje atsinaujinanti energetika patenkina daugiau nei 27 proc. elektros poreikių. Norint pasiekti šį tikslą, ES kasmet į energetikos sistemą turės investuoti 392 mlrd. Eurų daugiau, nei investavo pastarąjį dešimtmetį. Tai – didelė suma.“
Tačiau, kai kalbame apie energetikos sistemą, turime galvoti ir apie saugumą, sakė eurokomisaras. Jo teigimu, 2020 m. ES šalys narės už iškastinį kurą, t.y. dujas, naftą ir anglis, Rusijai sumokėjo 52 mlrd. Eurų.
„Šiais pinigais finansuojamos karinės kampanijos, dezinformacijos sklaida ir geopolitinės ambicijos, nukreiptos prieš mus pačius, – pastebėjo politikas. – Šie pinigai turėtų būti nukreipiami mūsų energetinės nepriklausomybės didinimui, dėl to dedamos visos pastangos, siekiant padėti verslui ir šalims narėms įgyvendinti ir skatinti saulės, vėjo, bangų mūšos ar kitų tipų žaliosios energetikos projektus.“
Rusijos dujų absoliučiai atsisakysime jau kitą žiemą
Tuo tarpu šiandien portalui „Delfi“ eurokomisaras sako besitikintis, kad karas su Ukraina privers šalis dar greičiau pereiti prie kitų energijos šaltinių nei Rusijos iškastinis kuras.
„Neįsivaizduoju, kas galėtų būti dar akivaizdesnis to įrodymas, – teigia V. Sinkevičius. – Sprendimai dėl „Nord Stream 2“ panašu, kad jau yra priimti, ir tai yra labai svarbus žingsnis, bet priklausomybė (nuo Rusijos iškastinio kuro – aut. past.) kol kas yra pakankamai didelė. Turime suprasti, kad ji negali būti nutraukta per naktį. Tai ilgalaikiai projektai, kurie užtruks.“
Tačiau priklausomybė nuo rusiškų dujų tikrai nėra pagrindinė priežastis, kodėl Europa šiuo metu nesiima griežčiausių sankcijų, pastebi pašnekovas.
„Reikia suprasti, kad Europos Sąjungą sudaro 27 šalys narės ir kiekviena šalis tam gali turėti labai skirtingų priežasčių. Dujos nėra pagrindinis kiekvienos jų argumentas, – tvirtina eurokomisaras. – Mes esame pasirengę planus, o šalys narės yra informuotos apie galimybę jau žiemą pabaigti absoliučiai be Rusijos dujų. Esame pasiruošę kitą žiemą veikti autonomiškai.“
V. Sinkevičius akcentuoja, jog domiausia tai, kad rusai patys neparduoda tiek dujų, kiek galėtų. Anot jo, tai yra vienas iš įrodymų, kad dabar vykstančiai operacijai buvo ruošiamasi ilgą laiką.
„Dujų kaina jau seniai yra iššokusi į neregėtas aukštumas. „Gazprom“ įgyvendina tik 15 proc. savo kontrakto, t. y. palaiko labai mažą tiekimą, kad įgyvendintų minimalius kontraktinius reikalavimus. Tai yra įmonė, kuri pirmiausia yra suinteresuota dujas pardavinėti už maksimalią maržą. Ir jie to nedaro“, – pastebi eurokomisaras.
Politikas mano, kad žaliasis kursas šių dienų aktualijų akivaizdoje tikrai nebus nustumtas į antrą planą, nes „viskas jau yra pastatyta ant bėgių“.
„Jeigu mes energetikos srityje įgyvendinsime žaliąjį kaip yra suplanuota, 2030 m. Europos Sąjungos dujų poreikis galėtų mažėti beveik trečdaliu. Tai yra labai svarbus pasiekimas. Taip pat, jeigu pereisime prie žiedinės ekonomikos, mums reikės ir daug mažiau iškastinių resursų, kurių yra tik trečiosiose šalyse, o ne ES“, – sako „Delfi“ kalbintas pašnekovas.
Triguba krizė
Dažnai kalbama, kad planeta šiuo metu išgyvena trigubą krizę: klimato, biologinės įvairovės ir taršos sukeltą krizę. Tačiau žaliasis kursas nėra tik krizių gesinimo strategija, Lietuvos verslo forume pabrėžė eurokomisaras – tai pirmiausia yra Europos augimo strategija.
Prieš kelias savaites JAV lankęsis V. Sinkevičius džiaugėsi, kad amerikiečiai supranta, jog Europos Sąjungos žaliasis kursas jau yra pažengęs toli į priekį.
„Tačiau skirtumas tas, kad JAV trigubą planetos krizę laiko ne kažkuo, ko reikia bijoti, o tuo, kas gali padėti sukurti geresnę, teisingesnę ir atsparesnę visuomenę. Amerika garsi savo verslumo dvasia ir čia krizės sprendžiamos kuriant naujas darbo vietas, inovacijas ir traukiant investicijas, – pastebėjo EK narys. – Noriu, kad toks požiūris labiau vyrautų ir mūsų visuomenėje. Juolab, kad žaliasis kursas nėra grįstas tik gerais norais ar svajonėmis. Jis turi tvirtą ekonominį pagrindą.“
Nuostoliai – milžiniški
Skaičiavimai rodo, kad finansiniai nuostoliai, kuriuos Europos Sąjunga (ES) patiria dėl klimato kaitos paskatintų ekstremalių oro sąlygų, dabar viršija 12 mlrd. Eurų per metus, pastebėjo eurokomisaras: „Praėjusios vasaros potvyniai Beniliukso šalyse ir Vokietijoje, dažnėjantys miškų gaisrai Pietų Europoje, net Arkties regione, yra vizuali to išraiška.“
Kalbėdamas apie kitą, taršos, krizę, V. Sinkevičius teigė, kad užtenka pasižiūrėti, kokius skaičius generuoja vien tik tarša plastiku. Pasak jo, yra apskaičiuota, kad Europos turizmo sektorius ir pakrančių bendruomenės dėl plastiko taršos jau dabar patiria apie 630 mln. Eurų nuostolių kasmet.
Tuo tarpu svarstydamas apie biologinės įvairovės krizės įtaką verslui, EK narys kaip pavyzdį pateikė praėjusiais metais Nyderlandų centrinio banko paskelbtą tyrimą. Jame nustatyta, kad dėl biologinės įvairovės nykimo Nyderlandų finansų įstaigoms kyla rizika prarasti net 510 mlrd. Eurų.
„Pripažinkime, tai milžiniškas ekonominis nuostolis. Pridėkime prie to ir sveikatą. Gyvybė ir sveikata yra neįkainojami ir man keista, kai kas nors sako, jog taršos mažinimo priemones reikėtų vertinti pagal kaštų ir naudos analizę, bet visgi paskaičiuokime. Kasmet dėl oro taršos būtent čia, Europos Sąjungoje, miršta 400 tūkst. žmonių, – pabrėžė pranešėjas. – Antra, kasmet dėl taršos patiriame nuo 330 iki 940 mlrd. eurų nuostolių. Į tai įskaičiuojami nuostoliai dėl prarastų darbo dienų, sveikatos priežiūros išlaidų, sumažėjusio derlius, žalos pastatams bei ekonominėms veikloms.“
Tuo tarpu sprendžiant oro taršos problemą, kiekvienais metais reikėtų investuoti po 70-80 mlrd. Eurų, sakė V. Sinkevičius. „Tai – išties didelė pinigų suma. Bet kokią sumą mes prarandame dabar?“, – klausimą kelią eurokomisaras.
Kainų kilimo krizės galėjome ir išvengti
Vis dėlto Lietuvos verslo forumo pranešėjas tvirtino, kad iš klimato krizės galime išeiti stipresni. Pradėti, anot jo, reikėtų nuo žiedinės ekonomikos.
„Itin svarbus dalykas gamybos įmonėms – tai, kad žiedinės ekonomikos principų taikymas gali padėti optimizuoti kaštus. Šiuo metu ES gamybos įmonėse medžiagos sudaro vidutiniškai 40 proc. visų gamybos kaštų. Taikydami žiediškesnį modelį, didindami antrinių žaliavų kiekį gamyboje, verslai tiesiog sutaupytų, – skaičiavo V. Sinkevičius. – Šiandien vos 12 proc. atliekų Europos Sąjungoje yra perdirbama ir paverčiama antrinėmis žaliavomis. Lietuvoje šis skaičius siekia vos 4 proc. Galite patys paskaičiuoti, kiek resursų šiandien iššvaistome.“
Žiedinė ekonomika taip pat padeda apsisaugoti nuo žaliavų kainų svyravimų, pastebi pašnekovas. Įmonėms tai suteiktų atsparumo, padėtų sumažinti priklausomybę nuo sudėtingų globalių tiekimo grandinių, kurias veikia geopolitiniai sukrėtimai. To svarbą, pasak eurokomisaro, parodė pastarieji metai.
„Trečia, tai yra postūmis ieškoti naujų verslo modelių. T. y. taikyti novatoriškesnius verslo modelius, grindžiamus glaudesniais santykiais su klientais, vystyti dalijimosi ir bendradarbiavimo ekonomikos projektus, – vardijo EK narys. – Taigi žiedinė ekonomika ne tik padeda efektyviai naudoti gamtos išteklius, bet ir prisideda prie ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo. Taikant šios ekonomikos principus, Europoje būtų galima sukurti apie 700 tūkst. naujų darbo vietų ir, tokiu būdu, iki 2030 m. dar bent 0,5 proc. padidinti Europos Sąjungos BVP.“
Pozityvių pokyčių kiekvieno iš mūsų gyvenimuose įneš ir pokyčiai energetikos sektoriuje, tvirtino V. Sinkevičius.
„Visi matėme savo sąskaitas už šildymą. Sutikime, kad ne viskas yra gerai. Pasakysiu tiesiai šviesiai. Jei žaliąjį kursą būtume pradėję prieš 5, o dar geriau – 10 metų, ir turėtume daugiau atsinaujinančių išteklių energijos, kainų kilimo krizės greičiausiai būtume išvengę. Na, arba ji būtų kur kas švelnesnė“, – įžvalgomis dalinosi politikas.
Ne „pačiuožusių“ politikų pažadas
Prognozuoti, kaip Europa atrodys 2050 m., kai turėsime būti tapę klimatui neutraliu žemynu, yra sudėtinga, galbūt netgi diletantiška, sakė eurokomisaras. Tačiau Europos Komisija turi aiškų kelrodį, kur ir kaip mes turime atsidurti 2030 m. bei kokių naudų galime gauti iš šios transformacijos.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad įgyvendinus planą ir sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc., vien dėl to ES realusis BVP galėtų padidėti 0,5 proc. Beveik tiek pat turėtų padidėti ir užimtumo lygis, – teigė V. Sinkevičius. – Galbūt toks skaičius ir neatrodo didelis, bet tai padėtų sukurti milijoną papildomų darbo vietų visoje ES ekonomikoje, o tai – ne taip ir mažai.“
Visgi EK narys pabrėžė, kad žaliasis kursas – labai ilgas kelias. Šis pokytis dar apims transporto, žemės ūkio, jūrų ir kitus sektorius. Tačiau pagrindinė V. Sinkevičiaus žinutė yra paprasta – žaliasis kursas apsimoka.
„Kovodami su triguba planetos krize mes galime pasiekti daugybę naudų savo valstybei, verslui ar bet kuriam piliečiui. Poveikio klimatui neutralizavimas yra ne kažkoks „pačiuožusių“ politikų pažadas rinkėjams, o sisteminis pokytis, pagrįstas ekonomine logika ir augimu“, – apibendrino pranešėjas.
