Didžiausias pokytis fiksuojamas tik didžiausios taršos kategorijoje – ypač aplinką teršiančių automobilių parkus šiuo metu turi 19 proc. įmonių, jų per metus sumažėjo nuo 13,2 tūkst. iki 10,6 tūkst.
„Ekologijos ir verslo tvarumo tema tampa svarbia įmonėms, tačiau joms sunkiai sekasi pasiekti realių pokyčių. Natūralaus automobilių parko atsinaujinimo neužtenka ženkliau sumažinti taršą“, – įmonių automobilių tvarumą komentuoja atvirų duomenų platformos „Okredo“ vadovė dr. Gerda Jurkonienė.
Taršius automobilius daugiausiai naudoja transporto, žemės ūkio ir atliekų tvarkymo įmonės – tokius autoparkus turi 70 proc. minėta veikla užsiimančių įmonių, o per metus ši dalis net šiek tiek padidėjo. Mažiausiai taršiais automobilius naudoja vos 4 proc. įmonių.
„Pramonės, transporto ir žemės ūkio sektoriai dėl savo veiklos specifikos naudoja sunkiąsias transporto priemones ir neturi daug galimybių pakeisti jų tvaresnėmis, – sako G. Jurkonienė. – Panašu, kad ir valstybė neteikia prioriteto transporto parko taršai mažinti, tad įmonėms trūksta finansinių paskatų atnaujinti transporto priemones.“
Mažai taršius automobilius daugiausiai naudoja informacijos ir ryšių paslaugų įmonės – jų dalis per metus išaugo nuo 18 iki 20 proc. Taršius autoparkus turi tik 30 proc. tokia veikla užsiimančių įmonių. Panašūs rodikliai fiksuojami finansinių ir draudimo paslaugų įmonėse ar užsiimančiose profesine, moksline bei technine veikla.
„Pelningesni verslai bendrai daugiau dėmesio skiria modernioms ir švarioms darbo priemonėms, taip pat autoparko būklei“, – sako G. Jurkonienė.
Įmonės, naujai formuojančios automobilių parką, įsigyja naujesnes ir tvaresnes transporto priemones. Tik 41 proc. per pastaruosius 12 mėn. naujai suformuotų autoparkų vertinami kaip taršūs ir net 16 proc. jų yra ypač mažai teršiantys.
„Vienas iš didžiausių pokyčių įmonių autoparkuose įvyko 2021 m., kai valstybė finansinėmis priemonėmis skatino tvarių transporto priemonių įsigijimą. Tuomet per pusę metų įmonių su taršiais autoparkais dalis sumažėjo nuo 69 iki 55 proc., – sako G. Jurkonienė. – Nuo to laiko verslo automobilių ekologija keičiasi lėtai. Tai reiškia, kad finansinės paskatos yra nepakankamos, o mokestinė aplinka nėra palanki įmonėms, siekiančioms šioje srityje veikti tvariau.“
„Regitros“ duomenys rodo, kad 8,6 tūkst. verslo transporto priemonių yra įdiegtos ekologinės naujovės, padedančios gerinti automobilių ekologijos rodiklius. Tokias naujoves turi 1,1 tūkst. sunkiųjų transporto priemonių ir 7,5 tūkst. lengvųjų automobilių. Trečdalis jų priklauso mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėms, 12 proc. – apdirbamosios pramonės, dar 11 proc. – statybos sektoriaus įmonėms.
Vidutinis Lietuvos įmonių automobilių parkas yra 7 automobiliai – per metus šis rodiklis sumažėjo 2 automobiliais. Bendras įmonių turimų automobilių skaičius per metus nepasikeitė – įmonės yra įregistravę 60,1 tūkst. transporto priemonių. Daugiausiai automobilių, vidutiniškai po 19, turi viešojo valdymo įmonės, po 18 automobilių priklauso transporto įmonėms, 17 – administravimo ir aptarnavimo sektoriaus bendrovėms. Mažiausiai automobilių – vidutiniškai po 2 – yra įregistravusios apgyvendinimo ir profesine, moksline bei technine veikla užsiimančios įmonės.
Žaliasis indeksas apskaičiuojamas remiantis „Regitra“ pateiktais atvirais transporto priemonių techniniais parametrais, jų išmetamo CO2 duomenimis bei LR Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo nuostatomis. Aukščiausiai žalumo klasei yra priskiriamas įmonės automobilių parkas, kuriame vienas automobilis išmeta vidutiniškai ne daugiau nei 120 g/km CO2.