Alytuje įsikūręs bagažinių turgelis pirkėjus vilioja net iš sostinės: patinkančius daiktus galima gauti ir už dyką

Net dvi sostines – laikinąją ir Dzūkijos prieš kelerius metus iškeitęs į gyvenimą sodyboje Raitininkų kaime, Juozas Adomaitis pakeliui „įsuko“ Makniūnų bagažinių turgelį. Šiandien jis labiausiai džiaugiasi, kad ekologiška ir praktiška idėja taip patiko vietos bendruomenei, jog aplimpa vis naujais sumanymais ir idėją palaikančiais žmonėmis, tarsi nuo kalno paleista sniego gniūžtė. Turgelis su dvasia sulaukia vis gausesnio būrio prekiautojų ir pirkėjų, kuriems siūlomos įvairios atrakcijos. Pavyzdžiui, rytoj veiks ne tik turgelis, bet vėl bus verdama gardi sriuba, kepami Užgavėnių blynai, su visais smagiai bendraus Kanapinis ir Lašininis, o Vasario 16-osios proga žadėjo aplankyti… prezidento Antano Smetonos dvasia!

Įgavo pagreitį iš antro bandymo

Kaune gimęs ir augęs J. Adomaitis pripažįsta, kad idėja organizuoti bagažinių turgelį kilo iš asmeninės patirties: „Idėją parsivežiau iš Kauno, ją prisiminiau persikraustęs į Alytų. Organizavau įvairius renginius ir visiems reikėjo tam tikrų daiktų, kurie kaupėsi namuose, o išmesti buvo gaila.“

Idėja surengti Alytuje bagažinių turgelį Juozas pasidalijo feisbuke. Atsiliepė du iniciatyvūs alytiškiai, Mantas Radvilavičius ir Neringa Babijonienė. Jų dėka vyko pirmieji turgeliai prie Dailės mokyklos ir Senamiesčio skvere. Alytiškiai juose prekiavo knygomis, vinilo plokštelėmis, būrėsi kolekcininkai, tačiau ilgainiui sumanymas išsikvėpė, o pats Juozas išsikraustė gyventi į Raitininkų kaimą.

Mintis apie nereikalingų daiktų panaudojimą jo neapleido, juolab kad kraustymasis vėl privertė susimąstyti: o kurių daiktų man iš tikrųjų reikia ir kaip prasmingai panaudoti likusius, kad jie neterštų aplinkos?

„Pats turbūt esu iš tų vadinamųjų kaupikų, man atrodo, kad visko reikia, tačiau iš tikrųjų su nereikalingais daiktais yra kur kas lengviau atsisveikinti, jei žinai, kad kiti žmonės juos panaudos geriau“, – sako Juozas.

Atvykęs į kaimą, aktyvus vyras prisijungė prie Makniūnų sodžiaus bendruomenės ir su jos pirmininke Dale Baranauskiene pasidalijo bagažinių turgelio idėja. Sulaukė pritarimo, o vėliau paaiškėjo, kad čia gyvena ir daugiau bendraminčių, pavyzdžiui, Romualdas Volungevičius. Labiausiai Juozas sako esąs dėkingas žmonai Redai, palaikančiai jo sumanymus.

Pirmasis turgelis šalia bendruomenės namų įvyko pernai rugpjūtį ir nuo to laiko vyksta kiekvieno mėnesio antrą sekmadienį. Toks laikas pasirinktas dėl banalios priežasties, kad žmonės jau būna gavę atlyginimus ir pensijas.

Tačiau tikrai ne visos prekės turgelyje yra parduodamos – Juozas džiaugiasi, kad taip pat sėkmingai daiktai mainomi ir dovanojami. Taip palaikoma bendruomeniškumo idėja, dėl kurios, kaip Juozas yra įsitikinęs, bagažinių turgelis iš antro bandymo įgavo labai gerą pagreitį.

Senų daiktų naujos istorijos

Šiais laikais, kai apie tvarumą kalbama tiek daug, žinoma, vargiai kažką pavyktų nustebinti blusų turgeliu, kitas reikalas – iš rankų į rankas keliaujančių daiktų istorijos. Juozas pasakoja, kad pats yra padovanojęs artimam žmogui priklausiusias barzdaskutes, kurias ilgai saugojo kaip atminimą.

„Kai žmogaus akyse perskaitai, kad tas daiktas jam lobis, supranti, kad jis bus pagarbiai padėtas, tada gali ir padovanoti, nes tas daiktas turės naują gyvenimą“, – sako pašnekovas.

J. Adomaitis pasidžiaugia, kad žmonių požiūris į sendaikčius keičiasi. Jam pačiam yra tekę matyti, kaip naujakuriai tuština senąsias sodybas sukūrę kieme laužą, netgi taikėsi nuo ugnies išgelbėti antikvarinių namų apyvokos daiktų. Juos vėliau atnešė į turgelį ir... grąžino savininkams, pamačiusiems jų vertę kitomis akimis.

„Kartais pagalvoju, kad, atidžiau pasidairę ant sodybos aukšto, daugelis galėtų praturtėti, juk savo vertę jau įgauna ir sovietinę buitį menantys indai, baldai, suvenyrai“, – pastebi turgelio sumanytojas.

Juozo manymu, vis dėlto labiausiai turbūt laimi tie, kurie atiduoda ar mainosi daiktais, nes taip gaunamos šiltesnės emocijos, gera nuotaika. Žinoma, svarbi ir ekologija, nes mažiau daiktų patenka į sąvartynus, mažinamas vartotojiškumas, kai perki naują daiktą, nors dar gali naudoti ir seną.

Turgelį pamėgo ir vaikai

Geras pavyzdys – užkrečiamas, turgelyje galima sutikti ne tik Makniūnų kaimo gyventojus, bet ir prekeivius bei pirkėjus iš Alytaus, Varėnos, Birštono, Druskininkų, Prienų, Kauno, Trakų, Vilniaus.

Prekiauti savo naudotais daiktais lapkritį vykusiame turgelyje užsiregistravo moteris net iš Biržų.

Turgelio dalyviai prekiauja arba mainosi įvairiais jiems jau nebereikalingais daiktais: buities įrankiais, knygomis, audiokasetėmis, CD, virtuvės reikmenimis, automobilių detalėmis, įrankiais, rūbais, žaislais, suvenyrais, kolekcinėmis vertybėmis ir visais kitais daiktais, kurie jau nėra reikalingi, tačiau gaila išmesti. Kainos Makniūnuose mažos ir visada dar galimos derybos.

Antro sekmadienio Makniūnuose nepraleisti stengiasi alytiškiai dailininkai Arūnas ir Ingrida Vaitkai, kurių bagažinėje – dailės albumai. Pasirodo, šias knygas draugai jiems dovanojo, kai jie dar nebuvo šeima, o vėliau paaiškėjo, kad namų bibliotekos dailės skyrius – dvigubas. Dailininkai knygas parduoda už simbolinę kainą arba dovanoja, kai mato, kad žmogui tikrai reikia.

Į pirmą Makniūnų bagažinių turgelį susirinko vos 10 prekeivių, o dabar suguža ir 100. Reikalingi ir laukiami visi: pirkėjai, pardavėjai ir pagalbininkai – bendruomenės nariai. Jie ir sriubos turgelio dalyviams išverda, ir arbatos pasiūlo, ir žolę vasarą nušienauja. Labai ačiū merkiniškiui meistrui Egidijui Gudaičiui, sumeistravusiam lauko krosnelę, keptuvę, ant kurių patogu gaminti vietinėms šeimininkėms.

Iš prekeivių imamas turgelio mokestis yra simbolinis – 5 eurai. Mokestį rinkti pasiūlė patys prekiautojai. Jis reikalingas tam, kad organizatoriai galėtų pasirūpinti aplinkos švara, nupirkti higienos priemonių. Makniūnų bagažinių turgelio bendruomenė yra dėkinga Raitininkų seniūnijos seniūnui Arūnui Laukaičiui, kuris pasirūpino, kad Alytaus rajono savivaldybė finansuotų biotualeto pastatymą ir jo aptarnavimo paslaugą.

„Materialaus pelno iš organizavimo neturiu, nebent su žmona savo daiktus parduodame“, – šypsodamasis sako turgelio organizatorius. Kaip ir daugelis bagažinių turgelio dalyvių, šeima „užprekiautus“ pinigus čia pat ir išleidžia.

„Mane galbūt šiek tiek stebina, kad turgelyje retai sulaukiame sunkiau besiverčiančių šeimų, nors jas stengiamės palaikyti, atleidžiame nuo mokesčio, tai yra gera galimybė kelis eurus prisidurti“, – pastebi Juozas.

Aktyvūs turgelio dalyviai – vaikai. Jie mielai padeda tėvams, o neretai ir kainą pasiūlo didesnę, kai mama ar tėtis būtų linkęs nusileisti, kad tik nereikėtų atgal namo vežtis. Bagažinių turgelio auksinė valanda – po vidurdienio, kai prekeiviai pradeda ruoštis namo ir nemažai prekių tiesiog padovanoja.

Jei kokio didesnio daikto niekas nenuperka, o pardavėjas nusprendžia jo nebesivežti atgal, yra galimybė palikti turgelio teritorijoje – išvežimą organizuoja Alytaus regioninis atliekų tvarkymo centras.

„Pasakyčiau, kad dauguma žmonių prekes atsiveža ne dėl uždarbio. Svarbiausia, kad turgelyje yra dvasia, čia gali pamatyti pačių keisčiausių dalykų, savo sovietinį vaikystės žaislą, kramtomosios gumos popierėlių kolekciją, gali rasti įvairių technikos prietaisų, kurių kažkas nebenori taisyti, o kitiems tai – ir įdomus užsiėmimas, ir nauda“, – pasakoja J.Adomaitis.

Geriausias įvertinimas – kai žmogus grįžta pats ir kaimyną atsiveda

Nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio Juozas su bendraminčiais suorganizavo šešis bagažinių turgelius. Turgelio idėja per tą laiką išsiplėtė – tai ir vieta žmonėms susitikti, pabendrauti, ir pagalba kaimo žmogui pačiam verslauti. Prekiaujama ir savo rankų darbo gaminiais, ir smulkių ūkių produkcija. Pats turgelis jau tampa ir renginiu – į būsimą vasario 13-osios turgelį Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dienos proga žada trumpam užsukti net prezidentas Antanas Smetona – Danielius Jakubauskas, vėliau ketina pasirodyti ir būsimų Užgavėnių herojai.

„Didžiausias įvertinimas – žmonių padėka ir jų sugrįžimas į kitus turgelius. Kartais galvoju, kad žmogus nori būti mandagus, todėl gerai atsiliepia apie turgelį, bet kai jį pamatau po mėnesio atvažiavusį jau su kaimynu, suprantu, kad noras sugrįžti buvo tikras“, – apibendrina J. Adomaitis.

Šiandien ir pats organizatorius dar negalėtų pasakyti, kaip ateityje transformuosis gamtai draugiška idėja, netikėtu būdu atvėrusi bendruomeniškumą: „Asmeniškai man labai patinka Norvegijoje nusižiūrėta forma, kai labdara yra renkama dovanojant pardavimui daiktus. Ją jau išbandėme Makniūnų bagažinių turgelyje, rinkdami paramą gyvūnų globos namams „Keturkojo viltis“. Tikimės, kad tokių iniciatyvų bus daugiau, dabar apie tai kalbamės su autizmo asociacija „Lietaus vaikai“.

Juozas Adomaitis: „Su nereikalingais daiktais atsisveikinti kur kas lengviau, kai žinai, kad kiti žmonės juos panaudos geriau.“

„Tvari Lietuva“ – didžiausia tvarumo iniciatyva Lietuvoje, kviečianti pokytį pradėti nuo savęs ir visiems kartu pasirūpinti, kokį pasaulį – visuomenę, aplinką ir ekonomiką – paliksime ateities kartoms. Inciatyvos autorius naujienų portalas DELFI. Daugiau informacijos – www.tvarilietuva.lt