Tiki nauja verslo ateitimi
Į Lietuvą dar žiemos pradžioje atvyko grupė studentų iš įvairiausių pasaulio šalių – nuo Brazilijos iki Azerbaidžano. Studentai mokosi magistro programoje „Erasmus Mundus paveiki antreprenerystė“ (angl. Erasmus Mundus Master in Impact Entrepreneurship). ISM Vadybos ir ekonomikos universitete jie prisijungė prie „Verslo tvarumo vadybos“ studijų.
Į vieną tarptautinę magistrantų grupę susirinkę studentai turi patį įvairiausią bakalauro žinių bagažą – nuo architektūros iki agrokultūros. Visus juos vienija domėjimasis žiedine ekonomika, noras pakeisti žalingas verslo taisykles, kai kenkiama aplinkai ir žmonėms.
„Visada domėjausi temomis, susijusiomis su aplinkos ir socialinėmis problemomis. Ši magistrantūros programa tobulai atitiko tai, kuo domiuosi, mano ateities pomėgius ir planus. Be to, tai labai stipri programa, iki šiol nesimokiau tokių gilių temų apie verslą, antreprenerystę ar tvarumą“, – pasakoja iš Argentinos į Lietuvą atvykęs Agustin Mumare.
Tuo metu iš Salvadoro atvykęs Joshua Armando Nieto Pineda tiki, kad šiandieniame pasaulyje yra daug vietos žmonėms, norintiems kurti teigiamus pokyčius visuomenėje ir planetoje.
„Noriu sukurti pokytį, dėl to nusprendžiau studijuoti šią programą. Noriu parodyti, kad galima kurti verslą ir tuo pačiu rūpintis žmonėmis bei planeta“, – pabrėžia J. A. Nieto Pineda.
Lietuvoje kuria tvarius verslus
Lietuvoje studijuojantys užsienio studentai ne tik kalba apie tai, kad nori kurti šiuolaikiškus tvarius ir aplinkai teigiamą pokytį darančius verslus, jie ir patys rūpinasi tokių verslų steigimu. Štai salvadorietis J. A. Nieto Pineda šiuo metu Lietuvoje ieško, kaip išspręsti opią problemą – maisto švaistymą.
„Išsiaiškinau, kad pagrindinės išmetamos maisto atliekos yra maisto likučiai. Ketinu sukurti dirbtuves, skirtas žmonėms, norintiems gilinti maisto ruošimo žinias, kad gamindami maistą paliktų kuo mažiau atliekų. Ketinu pateikti klientams tradicinių patiekalų receptų iš viso pasaulio, kurių gamybai galima panaudoti maisto likučius“, – apie verslo idėją pasakoja J. A. Nieto Pineda.
Paklaustas, kaip vertina studijų aplinką Lietuvoje, Joshua sako, kad ypač patinka, jog universitete yra daug praktikos, o tai ypač svarbu tvarius verslus norintiems įsteigti studentams. Pusmetį trukusių studijų metu grupė mokėsi, kaip spręsti įvairias visuomenės problemas ir kaip sukurti pridėtinę vertę klientams.
Iš Brazilijos atvykusi Milena Soares De Souza imasi veiklos, kuri pagerintų Brazilijos smulkiųjų verslininkų padėtį. Mergina pasakoja, kad 99 proc. verslų Brazilijoje yra maži. Dalis verslininkų neturi vadybos įgūdžių, niekada nestudijavo finansų ir susiduria su daugybe problemų. Viena jų – neteisingai suformuotos kainos prekėms, kurios neleidžia verslininkams uždirbti reikiamo pelno.
„Didelė dalis verslininkų Brazilijoje negali sau uždirbti atlyginimo. Jie atsiskaito su darbuotojais, apmoka sąskaitas ir mėnesio gale jiems nebelieka jokių lėšų. Pradėjusi analizuoti giliau supratau, kad daugeliu atvejų taip yra dėl to, kad verslininkai nesuformuoja teisingos prekių kainos“ – pasakoja Milena, kurios tikslas yra pasiūlyti įrankį, padėsiantį verslininkams nustatyti teisingas kainas.
Tiek Joshua, tiek Milena ir kiti jų bendrakursiai dalyvaus savo idėjų pristatyme, skirtame pritraukti potencialius verslo investuotojus. Pristatymas įvyks Lietuvoje ir užsieniečiai galės pademonstruoti savo kuriamų verslų unikalumą.
Gilinasi į šiuolaikinį verslą
ISM „Verslo tvarumo vadybos“ programos direktorė doc. dr. Virginija Poškutė pasakoja, kad Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai siekia tapti antrepreneriais, o tai reiškia, kad jiems svarbu ne tik turėti inovatyvių idėjų, bet ir gebėti pamatyti naujų galimybių verslui, gebėti sukurti įvairių verčių aplinkai: darbuotojams, gamtai, socialinei aplinkai. ISM universitete užsienio studentai mokėsi dirbti organizacijose ir kolektyvuose, gilinosi į naujus verslo modelius ir tai, kokias galimybes turi šiandieniai verslai. Anot V. Poškutės, šiuolaikiniams antrepreneriams svarbu gebėti identifikuoti organizacijos poveikį visai verslo tiekimo grandinei.
„Labai dažnai, kai kalbame apie verslo poveikį aplinkai ir kaip apskritai verslas veikia, mes dažniausiai kalbame apie santykius su klientais, artimiausiais tiekėjais ar darbuotojais – su pagrindinėmis šalia esančiomis suinteresuotomis šalimis. Tačiau neretai, ypač kalbant apie specifinės veiklos verslus ar didžiąsias verslo kompanijas, neigiamas poveikis yra daromas kažkur toli nuo tos vietos, kur veikia verslas. Tvarių verslo grandinių valdymas yra labai svarbi kompetencija, kurios mokėsi studentai“, – akcentuoja V. Poškutė ir priduria, kad jie gilinosi ir į tai, kaip panaudoti šiuolaikines technologijas versle.
„Manau, kad kitą semestrą tęsdami šias magistro studijas jau kitame universitete, Belgijoje, Liege mieste įsikūrusiame HEC universitete studentai iš ISM išsiveš labai vertingų žinių ir kompetencijų, reikalingų kurti ir valdyti šiuolaikinį verslą“, – tikina „Verslo tvarumo vadybos“ programos direktorė.
Pabrėžė lietuvių šiltą būdą
Paklausti, kas dar, be studijų, įsiminė iš Lietuvoje praleisto laiko, užsienio studentai sako, kad turėjo unikalią galimybę studijuoti kartu su lietuviais ir taip geriau pažinti mūsų šalies tautiečių būdą, o šis traukė bendrauti. Užsienio studentai džiaugiasi, kad Lietuvoje pavyko užmegzti platų pažinčių tinklą.
„Buvo be galo įdomu keistis skirtingomis nuomonėmis su lietuviais. Jie pasidalindavo savo verslo patirtimi, ką mums, atvykusiems iš svečių šalių, buvo labai įdomu išgirsti. Atlikome užduočių su kompanijoms, kuriose dirba lietuviai studentai. Jie yra labai malonūs, negailintys patarimų“, – pasakoja M. Soares De Souza.
Tuo, kad užsieniečių grupė studijų metu buvo sujungta kartu su lietuviais džiaugiasi ir argentinietis A. Mumare. Jis pastebi, kad ne tik bendrakursiai, bet ir dėstytojai stengėsi užsienio studentams sukurti jaukią mokymosi aplinką, daugelis dėstytojų patys į Lietuvą atvyko iš užsienio.
„Nėra tekę būti kultūriškai įvairesnėje grupėje nei ISM universitete. Sykį skaičiavome, kad vienu metu paskaitose dalyvavo 25 tautybių žmonės. Visi dėstytojai su skirtingomis žiniomis ir skirtingu mokymo stiliumi. Įsiminė, kad paskaitų metu turėjome daug diskusijų ir bendradarbiavimo“, – kalba argentinietis Agustin.