Pasak jos, Lietuvos verslui išties dažnai trūksta aiškių gairių, padedančių suprasti su tvarumo sprendimais susijusius prioritetus ir veiksmų eiliškumą. Būtent todėl Ž. Vaškytė-Lubienė kartu su kolegomis iš bendrovės „Enough“ nusprendė organizuoti konferenciją „Tvarumo planas“, kuri lapkričio 24 d. vyks LITEXPO.
Karjeros posūkis ir raktas į tvaresnį verslo pasaulį
Televizijos laidų vedėja teigia, kad ilgametė patirtis žurnalistikoje, dirbant tvarumo srityje, labai praverčia. Ypač renkant informaciją, ją sisteminant, bendraujant su įmonėmis, gilinantis į jų procesus ir rašant.
Tvarumas moteriai buvo aktualus visada, tačiau labiausiai sudomino siaučiant pandemijai, kai ji turėjo daugiau laiko atsidėti mokslui, žinių tobulinimui ir analizei.
„Pamažu idėjos išaugo į konsultacijų verslą. Poreikis rinkoje didelis, tačiau svarbiausia, kad man labai įdomu gilintis į kiekvienos įmonės veiklą, ieškoti sprendimų, padėti“, – užsimezgusį santykį su tvarumu apibūdina Ž. Vaškytė-Lubienė.
Taip buvo įkurta konsultacijų bendrovė „Enough“. Pradėjusi nuo konsultacijų, pagalbos teikimo įmonėms, besiruošiančioms tvarumo auditui, Živilė ir jos komanda netruko pasirašyti ilgalaikių sutarčių su stambesniais klientais.
Televizijos laidų vedėja įsitikinusi – informacijos tvarumo tema šiandien yra pakankamai, tačiau kliuviniu gali tapti jos suvokimas ir gebėjimas pritaikyti versle.
Pasak jos, įmonės į „Enough“ kreipiasi įvairiais klausimais: nuo siekio apskritai suvokti, kas yra tvarumas versle, iki individualių problemų sprendimo, pagalbos rengiant ataskaitas, keičiant procesus įmonės viduje ar formuojant strategiją.
Tvarumo konsultantė įsitikinusi, kad aiškus suvokimas, kokia yra reali įmonės situacija tvarumo atžvilgiu, ką būtina pakeisti, o ką galima po truputį kurti bei tobulinti, – raktas į tvaresnį verslo pasaulį.
„Kol nėra bendros sistemos, kiekvienas renkasi savo kelią. Dažniausiai įmonės renkasi ESG – Environmental, Social & Governance – (liet. aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena) kaip savotišką tvarumo filtrą. Įvertinama įmonės situacija aplinkosaugos, socialiniu ir valdysenos aspektais. Kaip ir prieš kiekvieną kelionę, čia taip pat svarbu įsivertinti, kur esi ir koks tikslas, ką gali padaryti dabar, ką rytoj, ką artimiausiu metu, o ką galbūt po dešimties ar daugiau metų. Svarbiausia, kad įmonėje būtų aiškus suvokimas, kad tvarumas yra būtinybė, tai turi tapti kasdienybe ir neatsiejama nuo kasdienės veiklos bei žmonių“, – esminius aspektus vardija viena iš konferencijos „Tvarumo planas“ organizatorių.
Tiesa, nuo žurnalistikos Ž. Vaškytė-Lubienė taip pat nenutolo. Ji ir toliau kuria laidas, iš kurių viena tiesiogiai susijusi su tvarumu – „Tvarumo kodas“.
Tvarumo reikšmė verslui
Kalbėdama apie mitus ar kylančius iššūkius, Ž. Vaškytė-Lubienė teigia susidurianti su skepsiu, nukreiptu į tvarumo trumpalaikiškumą. Neva tai – greitai praeisianti mada, kuri nežinia kodėl ypač suaktualėjusi šiuo metu. Mitų atsiradimą tvarumo ekspertė aiškina paprastai – jie gimsta iš nežinojimo.
„Sudėliojus visus argumentus, nupasakojus, kokia linkme krypsta ES direktyvos, kurios įsilies į mūsų teisinę sistemą, skeptikai aptilsta. Dažniausiai stimulas lietuviškam verslui yra noras sulaukti investicijų ar bendradarbiavimo su tarptautinėmis kompanijomis, siekis tapti jų klientais ar juos išsaugoti“, – apie tvarumo reikšmę verslui kalba bendrovės „Enough“ bendrakūrė.
Pasak jos, tie, kurie jau turi tokias partnerystes, nenori jų prarasti, nes šiandien tvarumas yra labai ryškus prioritetas ir niekas išlygų lietuviams nedarys. Jei nesiimsi pertvarkų dėl tvarumo – užsakovai susiras kitus.
Kai kam vanduo iš čiaupo – jau prabanga
Norintiesiems prisidėti prie tvarumo ekspertė pataria atsigręžti į kasdienius įpročius ir permąstyti, kurie iš jų keistini, ko įmanoma atsisakyti.
„Suprantu, kad įpročius keisti nėra lengva, bet kartą tai padarius nauja tvarka tampa gyvenimo dalimi. Dažnai žmones pasistengti skatina faktas, kad jei nieko nedarysime, mūsų vaikai gyvens ne tokiomis geromis sąlygomis, kokiomis mes gyvename. Juk nesinori, kad ateinančios kartos gyventų prasčiau ar kęstų nuolatinę kaitrą, vandens ir maisto trūkumą. Ir tai nėra taip jau tolima“, – teigia TV laidų vedėja.
Anot jos, deja, bet jau dabar Europoje yra šalių, kuriose trūksta geriamojo vandens. „Mes esame palaiminti, kad galime vandenį gerti tiesiog iš čiaupo namuose, nesibaiminti, kad rytoj jo gali nebebūti“, – pabrėžė Ž. Vaškytė-Lubienė.
Visuomenei kylantys iššūkiai ir susidūrimas su klausimais bei nežinojimu, nuo ko derėtų pradėti siekiant prisidėti prie tvaresnio gyvenimo, ir paskatino pašnekovę bei jos įmonę imtis konferencijos organizavimo.
„Žmogus dažnai pristinga motyvacijos, jis linkęs eiti lengvesniu keliu, o verslui dažnai pristinga aiškumo: ar tikrai to reikia, kas tikrai būtina, o kas gali palaukti. Tai ir buvo priežastis, kodėl ėmėmės konferencijos organizavimo. Norisi šviesti, padėti ir suteikti aiškumo“, – tvirtina tvarumo konsultantė.
Ji atvira, pagrindinis renginio tikslas – suteikti verslui aiškesnes veikimo gaires, padėti susidaryti planą, atrasti savo nišą besikeičiančiame pasaulyje ir padėti įvardyti konkrečius įrankius, kuriais naudodamasis verslas gali dirbti ne tik efektyviai, bet ir tvariai.
„Mano didžiausias noras – kad konferencijoje susitiktų įmonių atstovai, pabendrautų, pasidalytų patirtimi ir suvoktų, kad visi lipame į tą patį kalną. Tik vieni esame dar jo papėdėje, kiti jau ties viduriu, o kai kas jau gal ir arčiau viršūnės“, – sako Ž. Vaškytė-Lubienė.