Pasak G. Bulenoko, sveikatos draudimas tampa tikrai populiari paslauga, vien Lietuvos banko duomenimis, per 2022 m. sveikatos draudimo produktas įmokomis išaugo beveik 42 %.
„Tai yra vienas sparčiausiai augančių ne gyvybės draudimo produktų, jeigu lygintume, kiek auga rinka, ji auga apie 20–22 %, šiais metais. Sveikatos draudimo produktas lenkia beveik 2 kartus tą skaičių. Pastebime, kad kuo daugiau įmonių perka tą draudimą, tuo daugiau ir kitos įmonės ieško sveikatos draudimo sprendimo, nes reikia konkuruoti. Jeigu viena sektoriaus įmonė perka tą draudimą, dažnai tarp kitų įmonių tas draudimas tampa irgi labai populiarus“, – kalba jis.
G. Bulenokas priduria, kad darbuotojai dažniausiai išnaudoja draudimą dantų gydymo paslaugoms, vaistų įsigijimui, maisto papildams ir kt.
„Viskas priklauso nuo sudaryto paketo, pastebime įmonių, kur 95 % darbuotojų pasinaudoja draudimu, bet toks vidurkis yra apie 80 % ir turime tokią statistiką, kad kai įmonė įsigyja sveikatos draudimą, tą draudimą atnaujina beveik 95 % įmonių. Beveik visos įmonės laiko draudimą kaip pasiteisinusią priemonę“, – sako jis.
Norėtų, kad jų vadovas rūpintųsi jų emocine sveikata
B. Kaleckaitės nuomone, vis daugiau įmonių rūpinasi savo darbuotojų sveikata, o dažniausiai tai – tarptautinės ir Lietuvos didžiosios įmonės.
„Taip pat įmonės, kuriose dirba daug jaunimo, man atrodo, kad kuo toliau, tuo ši paslauga yra populiaresnė, nes visi supranta, kad psichinė sveikata priklauso ir nuo fizinės, tai tarpusavyje yra susiję“, – kalba psichoterapeutė.
Pasak G. Bulenoko, sveikatos draudimas tapo svarbus pandemijos metu, o jo aktualumas išlieka iki šių dienų.
„Klientai, kurie įsigijo draudimą, jie ieškojo būdų, kaip praplėsti apsaugas, teikti emocinę pagalbą savo darbuotojams. Šiandien ši paslauga irgi yra populiari ir kai darbuotojai vieną kartą pabando šias paslaugas, atsiranda to tęstinumas“, – kalba jis.
Psichoterapeutė pastebi, kad su pandemija ir hibridinio darbo sąlygomis organizacijose įvyko labai daug pokyčių.
„Kai daromos apklausos, žmonės visada sako, kad jie norėtų, kad jų vadovas rūpintųsi jų emocine sveikata. Ir šis žingsnis yra įdomus, nes, pavyzdžiui, teigiama, kad vadovai dirba ne tik su žmonių darbo organizavimu, bet ir su žmonių gyvenimo patirtimi, jie yra įsitraukę daugiau į jų gyvenimą bei daugiau žino apie tai kuo jie gyvena ir atitinkamai fizinė ir emocinė sveikata yra darbo dalis“, – kalba ji.
Toms įmonėms, kurios dar neturi šių paslaugų, psichoterapeutė siūlo pasikalbėti su savo darbuotojais.
„Apskritai, pasaulis ir Lietuva eina link tos pusės, kad kiekvienas priėjimas prie darbuotojo yra labiau individualizuotas. Mes žiūrime, ko reikia konkrečiai kiekvienam žmogui, dėl to geriausia pasidaryti apklausas, patyrinėti, pažiūrėti, kokie yra poreikiai, norai ir tada įgyvendinti atitinkamas programas, nes jeigu sugalvosime įgyvendinti jas, bet tam nebus poreikio, tai žmonės vėl nebus patenkinti“, – kalba B. Kaleckaitė.
Lietuvos įmonėms dar yra kur pasitempti
Pasak G. Bulenoko, Lietuvos įmonėms dar yra kur pasitempti, kadangi Lietuvoje apdraustas tik kas dešimtas darbuotojas.
„Jeigu mes žiūrėtume į kaimynų pavyzdžius, tai Latvijoje rinka yra 3 kartus didesnė – 3 kartus yra daugiau apdrausta žmonių negu Lietuvoje. Aišku, priklauso ir nuo socialinio modelio – kokios paslaugos yra teikiamos viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigose, bet tikrai matome, kad šiuo metu viešasis sektorius yra labai apkrautas ir reikia laukti ilgose eilėse pas gydytoją. Matant tą tendenciją, kad draudimas auga, mes taip pat prognozuojame, kad ir kitus metus jis augs“, – komentuoja jis.
Kalbant apie draudimo tendencijas, draudimo kompanijos atstovas pastebi, kad šiuo metu vis dažniau įmonės orientuojasi į ambulatorinį gydymą, emocinę pagalbą, o taip pat įmonėms svarbu, kad jų darbuotojai gautų greitas ir kokybiškas paslaugas.
