Į butelį, iš kurio geriate, privalote žiūrėti kitaip: papasakojo, kokių priemonių imasi verslas

Mažinti plastiko vartojimą stengiamasi įvairiai – gyventojai keičia įpročius, Europos Sąjunga nustato direktyvas, vyriausybė leidžia naujus įstatymus. Tačiau didžiausią pokyčių naštą neša verslai – vienas pokytis didelėje įmonėje gali sumažinti išmesto plastiko kiekį dešimtimis ar net šimtais tonų. Lietuvos verslai imasi įvairiausių priemonių bei taiko inovacijas mažindamos bei perdirbdamos plastiką, o kartu mažina ir kitą žalingą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, CO2 emisijas.

Pokyčių įgyvendinimas užtrunka

Dalis Lietuvos įmonių jau naudoja vieną pažangiausių technologijų Europoje – perdirbtą PET plastiką. Įtraukus jį į gamybos procesą sukuriamas uždaras ratas, kuriame plastikas perdirbamas daugybę kartų ir taip mažinamas jo patekimas į gamtą.

Vienas didžiausių Lietuvos gėrimų gamintojų „Švyturys – Utenos alus“ plastiko mažinimą vykdo į gamybą įvedant plonesnę plėvelę, lengvesnius PET butelių ruošinius ir lengvesnius PET butelių kamštelius. Taip pat didinant perdirbto plastiko kiekį pakavimo medžiagose. Tai leidžia sumažinti išmetamo plastiko, kurį reikia perdirbti, kiekį.

Pokyčių įgyvendinimas mažinant plastiko naudojimą nenutinka staiga, įmonės pakuočių vadybininkas Irmantas Kandratavičius papasakojo, kaip vyksta šis procesas. Mažinant plastiko kiekį pasitelkiami pakavimo medžiagų gamintojo specialistai. Prireikia daug laiko, kol naujos – palengvintos – medžiagos pritaikomos nuolatinėje gamyboje.

„Pirmiausia nustatome, kurį plastiko gaminį norėtume lengvinti. Iškeliamas uždavinys tiekėjui, gamintojui – sumažinta arba palengvinta medžiaga. Nesvarbu, ar tai ruošinys išpūsti buteliui, ar pakavimo medžiaga, skirta aptraukti pakuotę. Gamintojas pateikia naujus ruošinius, tada atliekami bandymai, kurie užtrunka iki pusės metų. Naujos pakavimo medžiagos siunčiamos į nepriklausomas laboratorijas, kurios atlieka įvairius tyrimus. Naujas gaminys neturi skirtis nuo prieš tai naudotos pakavimo medžiagos – turi taip pat gerai užtikrinti produkto kokybę laikui bėgant bei saugų transportavimą iki parduotuvių lentynų. Tik po visų bandymų ir patvirtinimų naujas gaminys pradedamas naudoti“, – sakė jis.

Ši įmonė – ne vienintelė šalyje, masiškai taikanti naujas technologijas pakuočių tvarumui gerinti. „Coca-Cola HBC Lietuva“ Korporacijos reikalų ir tvarumo vadovė Inga Lungė tikina, kad visi „Coca-Cola“ buteliai ir skardinės Lietuvoje yra perdirbamos. Nuo 2001 m. plastikinių pakuočių svoris sumažintas daugiau nei 45 %. Pastaraisiais metais sumažėjo ir stiklinių butelių bei 330 ml talpos skardinių svoris, todėl dabar jos yra 10 % lengvesnės. Į pakuotes įmonė žiūri kompleksiškai, todėl dangtelių svorį per pastaruosius 13 metų sumažinome net 31 %.:

„Mums labai svarbu mažinti į aplinką patenkančio plastiko kiekį ir pakartotinai jį naudoti. Lietuvoje 2022 m. net 91 % mūsų pakuočių buvo perdirbta. Kad pakuočių surinkimas ir perdirbimas būtų dar efektyvesnis, likus metams iki Europos Sąjungos vienkartinių plastikų reglamente nustatyto termino, pradėjome diegti naujus prie butelių kamštelių tvirtinamus priedus“.

Pasitelkia skirtingas technologijas

Pasitelkiant naujas technologijas bei medžiagų apdirbimo būdus svarbu ne tik sumažinti aplinkos taršą, bet ir išlaikyti pakuočių kokybę tokią pat gerą, kad nenukentėtų jose esantys produktai. Perdirbto plastiko naudojimas sukuria uždarą ratą, kurio tikslas yra, kad plastikas ne „sunyktų“, o kuo ilgiau jame „suktųsi“. Ši medžiaga taip pat itin tinkama produkto kokybei užtikrinti. Jau beveik porą metų „Švyturio – Utenos alus“ naudoja 100% rPET ruošinius, skirtus PET butelių gamybai. Šiems ruošiniams gaminti pasitelkiami seni PET buteliai, kuriuos vartotojas panaudojo ir atidavė per depozito sistemą. Butelis neutilizuojamas, o perdirbamas į plastiko granules, vėliau iš jų pagamintas ruošinys grįžta į gamyklą ir yra vėl naudojamas PET butelių gamybai. Šis procesas gali ilgai vykti uždarame rate, pridedant tik nedidelį kiekį „šviežio“ plastiko.

„Galite įsivaizduoti, kokie milžiniški kiekiai plastiko butelių egzistuoja visos šalies mastu plastiko butelių ir kiek dar visai neseniai reikėjo „šviežio“ plastiko, kad vis iš naujo ir iš naujo juos gamintume. Šis uždaras ciklas iš esmės yra plastiko atliekų „revoliucija“, kuri dramatiškai mažina planetos užterštumą. Svarbiausia – tinkamai įgyvendinti šią strategiją. Nėra viskas taip paprasta – iš pakuočių turi išnykti įvairūs priedai – dažniausiai tai spalvos ar barjerinės medžiagos, kurios mažina tokių pakuočių perdirbamumą“, – sakė I. Kandratavičius.

I. Lungė papasakojo ir apie kitokius būdus, kuriais Lietuvoje gaminamos tvarios pakuotės: „Kuriame pakuotes tvariai, kad kuo labiau sumažintume poveikį aplinkai ir užtikrintume vartotojų pasitenkinimą. Taip pat rūpinamės antrine pakuote. Įdiegėme „KeelClip“ technologiją, kuri leidžia iš gėrimų skardinių daugiapakuočių pašalinti pakuotę aptraukiančią plastikinę plėvelę. Plastikas buvo pakeistas tvaria kartonine pakuote. 2022 m. dalyje gamyklų išbandėme naujovišką foliją su sustiprintu pluoštu, skirtą padėklams apvynioti, kuri 40 % sumažino folijos sąnaudas, išlaikydama krovinio stabilumą“.

„Sutaupoma“ šimtai tonų plastiko

Ekologiškus, gamtai ir aplinkai draugiškus sprendimus įvairiose gamybos grandyse „Švyturys-Utenos alus“ taiko ne pirmus metus. Utenos darykla „carbon-neutral“ – gamtai neutralios gamybos – standartą pasiekė dar 2019 m. Būdama tarptautinės „Carlsberg“ grupės dalimi, įmonė vadovaujasi tvarumo programa „Kartu link nulio ir toliau“, kurios dėmesio centre – siekis per mažiau nei dvidešimt metų visoje grandinėje, nuo žaliavos auginimo iki gėrimų pakuočių perdirbimo, nepalikti jokio anglies pėdsako.

„Pagal programą įsipareigojome jau per šį dešimtmetį visų daryklų CO2 emisijas sumažinti iki nulio, o CO2 pėdsaką visoje vertės grandinėje – 30 proc. Plastiko mažinimo programa yra šios strategijos sudėtinė dalis – juk nepavyks pasiekti 0 anglies pėdsako, jei mūsų naudojamas plastikas nebus 100 proc. perdirbtas ir perdirbamas“, – rezultatus apžvelgė I. Kandratavičius.

Jis pridūrė, kad įmonė šiemet planuoja sumažinti plastiko vartojimą daugiau kaip 200 tonų. Iki rugsėjo pavyko panaudoti 66 tonas rPET plastiko, o iki metų galo planuojama pasiekti 92 tonas. Visa plėvelė, naudojama pakuoti įmonės produkcijai, gaminama iš perdirbto plastiko, kuris jau buvo naudotas. Iki metu pabaigos jos bus panaudota 96 t. Naudojant plonesnę plėvelę, plastiko sumažinama dar 79 t. Taip tikimasi per šiuo metus sutaupyti 113 tonų plastiko.

„Coca-Cola HBC Lietuva“ atstovė pasakojo, kad ši įmonė pakuočių svorį taip pat mažina jau daugelį metų. 2022 m. buvo palengvinti pusės litro ir litro talpos buteliai. Šis pokytis leido sutaupyti 205 tonas plastiko ir 449 tonomis sumažinti išmetamo CO2 kiekį.

„Pavyzdžiui, mūsų gaminamam „NEPTŪNAS“ mineraliniam vandeniui naudojamų PET butelių plastiko svoris, palyginti su 2010 m., vidutiniškai sumažėjo 18 %. Iš viso 2022 m. sumažinus antrinių pakuočių svorį visose mūsų gamyklose, plastiko sumažėjo 136 tonomis, o tai reiškia, kad išmetamų teršalų kiekis sumažėjo 282 tonomis. Planuojama, kad išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas per visus 2023 m., sieks 400 tonų“, – sakė I. Lungė.