Kaip išties lietuviai ir jauni žmonės žiūrį į atsinaujinančią energetiką ir ar ji jiems svarbi dabar?
Programos #EnergySmartSTART vadovė Giedrė Žlibinienė sako, kad pavadinime užkoduota labai graži ir didelė misija, kuria siekiama paskatinti jaunus žmones atrasti save energetikos srityje ir suprasti, jog energetika yra be galo inovatyvus, įdomus ir perspektyvus dalykas.
„Važiuojame į mokyklas, pasakojame apie tai, kokios galimybės laukia, taip pat kviečiame apsilankyti energetikos objektuose. O jau pasirinkus studijas, elektros arba energetikos inžineriją vienoje iš aukštųjų šalies mokyklų, mes skiriame stipendijas studentams ir lydime juos mokslo kelyje. Kviečiame pas save į grupę atlikti praktikos ir vėliau nutiesiame karjeros kelią“, – pasakoja G. Žlibinienė.
Pašnekovė paaiškina, kad kartą metuose atliekamas tyrimas apie energetikos sektorių šalyje. Pasak G. Žlibinienės, studentai energetiką sieja su draugišku ir tvariu sektoriumi, kuris siejasi su atsinaujinančių išteklių sritimi, taip pat įvardija modernia bei inovatyvia veikla.
„Šių dienų jaunimui svarbu palikti po savęs pėdsaką, turėti prasmingą veiklą, būti ne užsidariusiam ir įsikabinusiam kažkokių dogmų, o veikti inovatyviame, moderniame sektoriuje. Būtent taip jie tai ir mato“, – paaiškina pašnekovė.
Vilniaus TECH strateginės partnerystės centro direktorė dr. Milena Seržantė sako, kad didžiausias poreikis yra inžinerijos srities specialistų, o ypač trūksta energetikos ir elektros inžinerijos srityje dirbančių žmonių.
„Labai norėčiau pradžiuginti, kad būtent energetikos ir elektros inžinerijos sritis – viena paklausiausių studijų programų, deja, kol kas tikrai taip nėra. Tačiau matomas labai didelis šuolis, palyginus su praeitais metais. Stojančių į inžinerines ir TECH specialybes, jei lygintume su praėjusiais metais, yra plius 22 procentai. Aišku, stoja į informatikos technologijas, ta kreivė nuolatos auga, bet renkasi ir matematikos studijų kryptis, paskui, tikėtina, galėtų persikvalifikuoti ir dirbti tiek energetikos sektoriuje, tiek elektros inžinerijos ir panašiai“, – sako dr. M. Seržantė.
Studijų kryptis, anot pašnekovės, naudinga ne tik dėl uždarbio, kuris laukia baigus studijas, bet ir dėl gerai apgalvotos verslo strategijos pritraukti būsimuosius specialistus.
„Manau, kad tai paprasčiausias būdas jaunam žmogui įsilieti į rinką. Verslai turi labai didelį tokios profesijos specialistų poreikį, tad verslų atstovai vyks į mokyklas, paaiškins, kokios yra perspektyvos. Tai tikrai draugiškas sektorius, maksimaliai suteikiantis visas galimybes, be to, skiriantis labai svarias stipendijas, o tai yra paskata, ypač regionuose gyvenantiems moksleiviams, abejojantiems, ar gali studijuoti Vilniaus TECH universitete“, – įvardija dr. M. Seržantė.
G. Žlibinienė sako, kad didėjantis teigiamas jaunų žmonių požiūris į energetikos sektorių yra geros komunikacijos nuopelnas.
„Mes labai daug kalbame apie tai, o ir karo akivaizdoje mūsų šalies noras, Europos ir viso pasaulio noras būti energetiškai nepriklausomiems yra be galo svarbus. Prisidėti, kad šalis energetiškai būtų nepriklausoma, aprūpinta iš atsinaujinančių energetikos šaltinių, kur reikia naujų technologijų, naujų sprendimų, kartu kurti – tai ir yra tie akstinai, paskatinantys jaunus žmones rinktis šį sektorių“, – sako programos #EnergySmartSTART vadovė.
Vadinamoji Z karta, gimusieji 1995–2012 metais, anot dr. M. Seržantės, jau gyvena skaitmenizuoti, labai greitai mokosi ir moka naudotis plataus spektro informacija.
„Universitetas kartu su verslais yra pagalba optimizuoti tą informaciją, kuria naudojantis būtų galima mokytis to, kas šiandien paklausu ir kas reikalinga. Kas dar išskiria Z kartą – jiems rūpi aplinkos apsauga, tvarumas, jiems rūpi energetinė nepriklausomybė“, – vardija pašnekovė.
G. Žlibinienė priduria, kad dabar vis labiau plėtojama tvarumo tema darosi aktualesnė daugeliui žmonių, o ateities kartos gilins žinias, kurias gauna ir pritaiko dabartinė karta.