„DPD Lietuva“ personalo vadovė Aušra Delonaitė sako, kad įmonės tikslai itin glaudžiai susiję su tvarumu.
„Nėra taip, kad mes atskirai kalbame apie įmonės tikslus ir atskirai apie tvarumą. Kiekvienais metais išsikeliame įmonės tikslus, kalbamės apie savo įsipareigojimus penkioms suinteresuotoms šalims; viena suinteresuotų šalių yra bendruomenė ir čia sugula mūsų tvarumo tikslai. Tada jie keliauja į skyrius, skyriai kalbasi, nustato savo tikslus, net gali būti asmeninių – kaip aš prisidėsiu prie tvarumo“, – pasakoja A. Delonaitė.
Pašnekovė neslepia, kad iki to įmonė turėjo užaugti, o kiek anksčiau turėjo keturias suinteresuotas šalis, tačiau palaipsniui suprato, kad įmonėje reikia ir bendruomenės.
„Vadovai duoda toną įmonei, viskas nuo jų prasideda. Be abejo, jie turi imtis iniciatyvos, nes visi žiūri į juos. Jei vadovai parodo, kad jiems tvarumo klausimai rūpi, tai tikrai nuvilnija per visą įmonę. <...> vienas iš klausimų – mes garantuojame visiems darbuotojams tinkamą atlygį: vyrams, moterims, neįgaliesiems. Taigi vienas iš tvarumo klausimų – socialinis tvarumo aspektas. Ir kaip įmonės paskui elgiasi su ta politika? Vieni vadovai tiesiog padeda į stalčių, o kiti paskelbia, praneša visiems ir sako, kad tai yra mūsų tikslas, mes to sieksime ir darysime viską, kad pas mus diskriminacijos nebūtų. Toks ir turėtų būti vadovo elgesys, tokioje įmonėje ir darbuotojai jaus, kad jie įtraukiami ir yra svarbūs“, – sako A. Makovska.
Siuntų pristatymo įmonės personalo vadovė pritaria, kad vadovo iniciatyvos turi motyvuoti žmones, tačiau atkreipia dėmesį, kad reikalingas ir atgalinis ryšys.
„Mano akimis, labai svarbu, kad iniciatyvų būtų ne tik iš vadovo, bet ir iš darbuotojo. Sudarome galimybę patiems darbuotojams pasiūlyti, kas jiems svarbu; jei paskatiname tuos darbuotojus, kuriems aktualios tokios idėjos ir tas idėjas įgyvendinam, – įsitraukimas labai auga. Pastebėjome, kad jei iniciatyva neturi šeimininko, per laiką ji išnyksta. Bet jei tai iniciatyva, kurią darbuotojas pats sugalvojo, pasiūlė ir net įgyvendino, ji tikrai gyvuoja toliau. Pavyzdžiui, mūsų savanorystės idėja, pasiūlyta pačių darbuotojų, puikiausiai gyvuoja, įtraukia kitus žmones, ir ji labai labai ilgai gyvuos“, – įvardija A. Delonaitė.
Į Lietuvą pirmuosius žingsnius žengdama tvarumo idėja daugiausia buvo suprantama kaip aplinkosauga.
A. Makovska priduria, kad darbuotojams su laiku tampa aiškiau, kas tas tvarumas.
„Dabar mes turime tarptautinę direktyvą, kuri sako, kad listinguojamos įmonės – bankai, draudimo bendrovės – turi skelbti savo tvarumo ataskaitas. Iš iš tikrųjų darbuotojai įmonėje laukia, kada bus paskelbta tvarumo ataskaita, jie skaito ir jiems yra įdomu. O dabar mes turime naują direktyvą ir nuo 2025 metų palaipsniui 75 procentai visų europinių įmonių turės skelbti savo tvarumo ataskaitas. Tai dar vienas dokumentas, iš kurio visi darbuotojai galės suprasti, kaip jų įmonei sekasi tvarumo klausimai“, – pasakoja A. Makovska.
Darbuotojų skatinimas būti aktyviems įmonėse gali būti taikomas įvairiai. Vieniems įmonės sumoka už socialinės veiklos laiką ar padengia išlaidas, atsisakius automobilio, kitus skatina įsitraukti kasdieniais mažais darbais.
„Gali būti finansinės paskatos darbuotojams, gali būti ir ne finansinės. Kas gali būti finansinė paskata? Tokie labai paprasti pavyzdžiai – įmonė nusprendžia kompensuoti savo darbuotojams viešojo transporto išlaidas: nori, kad žmonės mažiau važinėtų savo transportu. Kitas pavyzdys – įmonė nusprendė, kad sumokės už automobilio stovėjimą, jei darbuotojas važinės elektromobiliu. Dar kitos įmonės (ir tai gana dažnas atvejis) skiria kelias dienas per metus, kad darbuotojai galėtų užsiimti kokia nors naudinga veikla, tarkim, socialine, kad galėtų eiti į ligonines padėti, galėtų važiuoti tvarkyti miškų, dalyvauti kokioje nors akcijoje. Tai – finansiniai dalykai. Yra ir kitokia veikla, kuri neturi tokios finansinės išraiškos, – prašo darbuotojų rūšiuoti šiukšles, taupyti elektrą, mažiau popieriaus naudoti. Visuma dalykų, kurių imasi darbdavys, ir parodo darbuotojui, ar ta tema svarbi įmonei, ar nelabai“, – vardija advokatė.
Ar gali darbuotojas gauti didesnį atlygį už darbą, jei prisideda prie tvarumo įmonėje? Siuntų įmonės atstovė sako, kad kol kas jų įmonė to netaiko, tačiau tvarumui neabejingi žmonės sulaukia kitokių paskatų.
„Mes skatiname per papildomas priemones, per pačią savanorystę, per tam tikrų veiklų finansavimą, per įtraukimą. Kol kas manome, kad labai svarbu paskatinti iniciatyvas ir prisidėti prie jų įgyvendinimo.
Galbūt ateityje, jei tie tvarumo tikslai atsiras ir tam tikrose tikslų lentelėse, tai gali tapti ir atlygio dalimi“, – dalijasi A. Delonaitė.
Advokatė A. Makovska priduria, kad naujos direktyvos skatina nustatyti tikslus ir tai, kaip jų bus siekiama. Taip turėtų atsirasi ir finansinė paskata.
„Pavyzdžiui, jei reikia sumažinti kokią nors taršą, tai įmonės vadovas gamybos vadovui gali skirti užduotį, kad jei per metus gamybos procese sumažins išmetamų šiukšlių kiekį, sakykime, 5 procentais, tai nuo to priklausys ir kintamoji atlygio dalis ar premija. Neabejoju, kad mes einame link to. Net gali būti ir tokių tikslų – kaip sumažinti darbuotojų kaitą per metus keliais procentais. Mes esame pripratę, kad nuo finansinių rodiklių darbuotojų atlyginimas tikrai gali priklausyti, bet yra ir tie tvarumo rodikliai, juos galima nustatyti bei jų siekti“, – priduria pašnekovė.