Keičiasi biurų erdvės, žmogus tampa viso ko ašimi
„CBRE Baltics“ Rinkos tyrimų vadovė Baltijos šalims Ieva Vitaitytė įsitikinusi, kad šiandien ne nekilnojamasis turtas, o darbuotojas tapo brangiausiu įmonės turtu, o darbuotojo sveikata ir gerovė yra įmonių strateginis prioritetas.
„Šiai dienai matome, jog yra keli iššūkiai, kurie iš esmės veikia visą darbo rinką. Pirmiausia, hibridinio darbo modelis vis dar yra labai aktyvus ir dauguma žmonių turi tam tikrą lankstumą pasirinkti ne tik darbo vietą, bet ir kada organizuoti savo darbą. Kartais darbdaviai sunkiai randa pusiausvyrą tarp darbo organizavimo iš namų ir darbo organizavimo iš biuro. Pandemija tapo tuo didžiuliu katalizatoriumi ir stipriai paveikė visą biurų rinkos vystymąsi. Visi buvome liudininkais to, kaip kone per vienerius metus biurai ištuštėjo pusiau, kartais netgi daugiau, o dalis darbuotojų pasibaigus pandemijai taip ir nebegrįžo dirbti atgal į biurus“, – pokyčius apibendrina I. Vitaitytė ir sako, jog dar šiandien, kalbant su klientais, kai kurių įmonių vadovai vis dar naiviai tikisi, kad ateis laikas, kai visi darbuotojai grįš į biurus, tačiau yra kita, gal net realistiškesnė, medalio pusė – darbuotojai sako, kad jei jiems būtų liepta didesnę laiko dalį praleisti biuruose – dalis jų būtų pasiryžę ieškoti naujos darbo vietos.
Hibridinis darbas nulėmė biuro erdvės planavimo iššūkį. Vis labiau populiarėja bendradarbystės erdvės, kur skirtingu metu ta pačia darbo vieta naudojasi skirtingi darbuotojai. Tai mažina galimybes turėti individualią darbo vietą biure, tad dalis darbuotojų mieliau lieka dirbti namuose.
Pranešėjos teigimu, norint darbuotojus susigrąžinti į biurus, būtina juose skatinti geras patirtis, o tam svarbiausi trys pagrindiniai aspektai – erdvė, žmonės ir technologijos. „Šiai dienai žmogiškasis, socialinis veiksnys tapo lyg ir pagrindiniu aspektu, dėl ko žmonės yra pasiryžę grįžti atgal į biurus. Jie turi galimybę pakalbėti su kolegomis, galbūt mato didesnę prasmę su vadovu akis į akį aptarti savo lūkesčius, galbūt motyvaciją. Tai tapo lyg pagrindiniu katalizatorium, dėl ko žmonės grįžta į biurus, tačiau svarbu paminėti, kad trys aspektai drauge – erdvės, žmonės ir technologijos – gali padėti tvarų pagrindą sukurti pozityvią patirtį pritraukti žmones atgal į biurus.“
Tobulas biuras – kaip jis atrodo?
I. Vitaitytė apibūdina biuro, į kurį norisi eiti, aplinką: sakykime, atvykstate į jį, šalia ne tik turite kur priparkuoti savo elektromobilį, bet ir kur jį įkrauti. Pakylate į viršų, dirbate moderniose erdvėse, kupinose dienos šviesos ir kur oras filtruojamas kelis kartus per valandą, o aplink – pilna žalumos, kuri užtikrina produktyvumą. Su kolegomis planus galite aptarti ne tik erdviame susitikimų kambaryje, bet ir terasoje ant stogo ar parke šalia biuro, kur irgi įrengtos patogios darbo erdvės. Specialioje aplikacijoje iš anksto galite patikrinti, kurie kolegos ryt dirbs nuotoliu, o kuriuos galėsite sutikti biure. Visą dieną turite prieigą prie skirtingų paslaugų verslo centre: jogos užsiėmimai, bendruomenei skirti renginiai, dienos priežiūros centras jūsų vaikams. Visa tai, anot pranešėjos, ir yra naujoji biuro motyvuojanti realybė, kuri tikrai pasikeitė nuo to, kas buvo matoma prieš pandemiją.
Investicijos į darbuotojų gerovę ir socialinė žmonių patirtis tapo ne tik sėkmingos įmonės, bet ir sėkmingos NT rinkos ašimi. Pasaulio Žaliųjų pastatų taryba suformavo „1 9 90“ taisyklė skelbia, kad 90 proc. vidutinio verslo veiklos kaštų iš esmės sudaro darbuotojų atlyginimai ir jų papildomos naudos, nes net kuklus ir nedidelis darbuotojų produktyvumo pagerinimas gali turėti labai apčiuopiamos naudos.
Šiuo metu, pasak pranešėjos, Vilnius yra viena sparčiausiai besivystančių biurų rinkų visame centrinės ir Rytų Europos regione. Šiuo metu Lietuvos sostinėje skaičiuojama 1,15 mln. kvadratinių metrų verslo centrų plotų, tai – didžiausias rodiklis Baltijos šalyse. Iki 2026 metų planuojama, jog Vilniaus biurų rinka padidės daugiau negu penktadaliu. Vis dėlto, kalbant apie vidutinį biuro nuomos plotą. „Jeigu 2019-aisiais su savo klientais bendravome ir vidutiniškai būdavo klientams išnuomojama apie 2 tūkst. kvadratinių metrų, šiai dienai tas plotas yra susitraukęs iki 700 kvadratinių metrų. Tai signalizuoja, jog per pastaruosius 5–6 metus biuro dydis sumažėjo kone 60 proc. Darbuotojai vis dažniau reikalauja iš darbdavių suteikti lanksčias darbo sąlygas, ko pasekoje darbdaviai priima tą strateginį sprendimą dėl mažesnio biuro ploto, hibridinio darbo pritaikymo ir t.t. Tačiau atsivėrė kita medalio pusė – kaip niekad svarbi tapo biuro kokybė. Didesnis patogumo lygis mažesnėje erdvėje tapo ta nauja realybe, su kuria mes susiduriame.“
WELL sertifikatas: tokio pastato Lietuvoje kol kas nėra
Įmonės, pranešėjos teigimu, linkusios daugiau investuoti į savo biurų kokybę, nes tai mato kaip itin svarbų reputacijos aspektą. Europos biurų nuomininkų apklausoje 61 proc. visų apklaustųjų teigė, kad vidutinis biuro užimtumas per dieną vyrauja 41–80 proc. siekiantis biuro užimtumas. Nors toks rodiklis atrodo mažas lyginant su laiku iki pandemijos, jis tuo pačiu – ženkliai didesnis nei 2023-aisiais, kuomet biuro vidutinis užpildymas dažniausiai siekė 40 proc. ir mažiau. Kalbant apie biuro siekius didinti biurų lankomumą, apklausoje vos 30 proc. apklaustųjų sakė ketinantys imtis tam tikrų priemonių didinti biuro lankomumą, o absoliuti dauguma apklaustųjų sakė, kad šiai dienai pasiektas biuro lankomumas greitu metu nekis.
Pagrindiniai aspektai, į kuriuos dėmesį kreipia biuro nuomininkai, šiuo metu yra: tvarios pastato savybės (83 proc. apklaustųjų), dviračių/paspirtukų saugojimo vietos, automobilių parkavimo vietos. Yra ir tam tikros specifinės tvarių pastatų savybės, be kurių nuomininkai net nesvarstytų įsikėlimo į patalpas galimybės arba prašytų apčiuopiamų nuomos nuolaidų: elektromobilių įkrovimo vietos, erdvės, skirtos dviračiams ir pasivaikščiojimui, žaliųjų pastatų sertifikavimas, išmaniųjų technologijų naudojimas.
Šiuo metu Vilniuje yra 62 proc. specialiais tvarumo standartais BREEM arba LEED sertifikuotų pastatų. Visgi, šie standartai matuoja NT tvarumą, o ne tvarumą iš darbuotojo perspektyvos. Tuo tarpu WELL standartas matuoja tvarumą iš darbo vietos organizavimo perspektyvos, akcentuodamas gyventojų sveikatą, komfortą ir gerovę. Vilniuje šiuo metu nėra nei vieno pastato, kuris turėtų WELL sertifikato struktūrą, pirmasis toks pastatas turėtų atsirasti 2025-aisiais. Europoje tai jau tapo nenuginčijamu standartu, tad, pasak I. Vitaitytės, belieka viltis, kad tokių pastatų sparčiai daugės ir Baltijos šalyse.
