Tvarumo ir komunikacijos ekspertas Donatas Kuras sako, kad bene svarbiausia naujiena šiuo metu – Europos Sąjunga aiškiai apibrėžė tvarumo reglamentus.
„Jau 2025 metais didžiosios įmonės, kurios turi daugiau nei 500 darbuotojų ir yra įtrauktos į biržos prekybos sąrašą (listinguojamos), turės teikti savo ataskaitas už 2024-uosius, na, o 2026-aisiais turės teikti jau daug daugiau įmonių – skaičiuojama, kad dar apie kelis šimtus. Tai reiškia, kad jei įmonė atitiks bent du iš trijų kriterijų, ji turės teikti ataskaitas. Tie kriterijai yra daugiau nei 250 darbuotojų, daugiau kaip 40 milijonų apyvarta arba daugiau kaip 20 milijonų eurų turto. Jei Jūsų įmonė atitinka bent du iš trijų kriterijus, tikrai verta suklusti jau dabar, dalyvauti konferencijoje ir ruoštis tam, nes jei 2026-aisiais turėsite teikti ataskaitą už 2025-uosius, vadinasi, kiti metai yra tie, per kuriuos Jūs turite padaryti labai daug parengiamųjų darbų“, – įvardija pašnekovas.
Tvarumo ataskaitas galima prilyginti jau dabar įmonių rengiamoms finansinėms ataskaitoms. D. Kuras sako, kad su tvarumu susijusi ataskaita turės būti metinės įmonės veiklos dalis.
„Tie duomenys turės būti audituojami. Šiuo metu dar nėra patvirtinta auditavimo tvarka, bet taip, kaip yra audituojami finansiniai duomenys, taip bus daroma ir ne su finansiniais, su tvarumu susijusiais duomenimis. Jei pažiūrėtume į tuos bendruosius reikalavimus, tai jų yra 10: trumpas įmonės verslo modelio aprašymas; įmonės išsikelti tikslai, susiję su tvarumo klausimais, kaip jie valdomi įmonėje; kiek įmonės vadovybė ir valdyba turi žinių tvarumo klausimais; kokios yra įmonės politikos, susijusios su tvarumu; kokios paskatų ar atlygio sistemos, kurios skatina įmones būti tvaresnes; tada yra išsamaus patikrinimo procesas – aprašyti visi faktiniai arba galimi neigiami poveikiai, susiję ne tik su įmonės veikla, bet ir su visa vertės grandine; visi veiksmai, kurių ėmėsi įmonė siekdama sumažinti faktinius ir galimus neigiamus poveikius; ir visi susiję rodikliai, – vardija D. Kuras. – Kalbant apie naują direktyvą, esminės sąvokos – įmonės daromi poveikiai, šalia yra finansinės rizikos bei galimybės, susijusios su tvarumo konceptu – dvigubo reikšmingumo principu.“
D. Kuras sako, kad trumpuoju laikotarpiu įmonėms gali tekti skirti daugiau resursų, tačiau yra parengtos ir kitos Europos Sąjungos direktyvos, skirtos būtent kovai su nesąžininga komercine praktika, nepatikima informacija, su neteisėtu tvarumu, ženklinimu bei neaudituota informacija.
„Geras pavyzdys: neseniai skaičiau, kad viena autobusų bendrovė pareiškė, jog štai – tvarus būdas keliauti į Helsinkį. Koks tas būdas? Autobusu vykti iki Helsinkio ir tada plaukti laivu. Tokių pasakymų, kad tai tvaru, žiūrint į 3–4 metų perspektyvą, tikrai gali likti mažiau. Jei direktyva bus tinkamai perkelta, planuojama, kad bus numatytos baudos už tokius teiginius“, – paaiškina pašnekovas.
Delfi.lt administracijos vadovė ir „Tvarumo kurso“ organizatorė Sandra Meškauskaitė-Stepšienė priduria, kad ruoštis naujoms direktyvoms ir ataskaitoms turi ne tik didžiosios įmonės, nes paslaugas jiems tiekiančios įmonės, net ir turėdamos vos kelis darbuotojus, taip pat turės atitikti keliamus reikalavimus. „Tvarumo kurso“ konferencijoje rengiamasi nagrinėti visas su naujomis direktyvomis ateinančias naujoves.
„Suklusti turi visos įmonės. Tam, kad patektum pas tą didelę įmonę, kuri jau teiks ataskaitas, turi atitikti tos įmonės tiekėjui keliamus reikalavimus. Tai reiškia, kad jei mano įmonė maža, kad ir su dviem, vienu ar penkiais darbuotojais, bet noriu būti didelio verslo grandinėje ir teikti jam, tarkim, valymo paslaugas, vežti maistą, turėsiu atitikti jo reikalavimus. O didelio verslo reikalavimai jau bus labai stipriai susiję su tvarumu ir būtent jo tikslais. Verslas norės, kad autobusas, kuris veža jam siuntinį, būtų, galbūt, varomas elektra, ar, tarkim, kokia nors įmonė, kuri kažką jam spausdina, naudotų atsinaujinančios energijos šaltinius ir panašiai. Visa tai neapsiriboja tik tomis didelėmis įmonėmis – ratas žymiai platesnis. Konferencija ir yra skirta platesniam ratui, kad suvoktų ne tik tos įmonės, kurios jau yra didelės, tarptautinės, tikėtina, turinčios vidinių resursų daugiau pasigilinti, galinčios sau leisti samdyti konsultantus, bet skirta ir toms, kurios dar galvoja „gal čia ne man“ arba „praslysiu“. Ne, nebereikia galvoti, kad tik kažkas bus, viskas jau yra dabar“, – sako S. Meškauskaitė-Stepšienė.
Tiek dideliems verslams, tik smulkiesiems verslininkams skirta konferencija aktuali ir visuomenei. Pašnekovė paaiškina: jei verslas nori pokyčio įmonėje, kad jis nebūtų paremtas tik ataskaita, reikia pradėti nuo įmonės darbuotojų, žmonių.
„Labai dažnai iš vidaus tas įvykęs pokytis ir yra tvariausias, efektyviausias bei turi rezultatą. Galvodami apie konferenciją ir turėjome omeny platesnę visuomenę ir platesnį įmonių spektrą. Pati konferencija nebus tik teorinė – atėjome, papasakojome, štai čia reglamentas, čia tas, čia tas ir dabar bus taip ir anaip. Turėsime daug pavyzdžių, turėsime ir Lietuvos pavyzdžių, kaip daro, kaip dirba, kodėl taip elgiasi, kodėl kelia tokius tikslus, kodėl kas nors nepavyko arba vienus ar kitus „baudžia“ ir sako – „tu čia su 10 elektromobilių ko nors pasiekei?“ – S. Meškauskaitė-Stepšienė vardija, kodėl žinios reikalingos visiems.
„Tvarumo kurso“ konferencijos turinys, anot pašnekovės, paruoštas taip, kad būtų aiškus ir suprantamas, o teorija ir praktika derinama taip, kad kiekvienas klausimas būtų išnagrinėtas iki smulkiausių detalių. Konferencijoje bus paliestos ir aplinkosaugos, ir mitybos, darbo santykių temos.
„Įmonė savo veikla daro tam tikrą poveikį aplinkai, o jis dažniausiai būna neigiamas, su tuo susijusi E dalis. Štai ką sako europiniai standartai: kai poveikis susijęs su klimato kaita, susijęs su oro tarša, galimas poveikis vandens ir jūrų ištekliams – kas yra visiškai nauja tema, ir tikrai labai nedaug įmonių apie tai dar svarsto; poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemoms, išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika – visa tai E dalis. S dalis susijusi su socialiniu poveikiu. Pagal europinius standartus, ką reikės raportuoti, tai susiję su darbo jėga – labai įvairūs klausimai apie darbuotojų gerovę, atlygį, žmogaus teises ir panašiai, taip pat apie darbuotojų vertės kūrimą grandinėje, kaip subrangovai, rangovai elgiasi su savo darbuotojais. Taip pat su bendruomenėmis, kurias mes paveikiame, ir su vartotojais bei galutiniais naudotojais. Čia įeina ir tokie klausimai, kaip komunikacija, etiška reklama, – ji taip pat patenka į šį standartą. Na, ir G dalis – verslo etika. Tai, iš esmės, labai įvairūs dalykai – pradedant elgesiu rinkoje: jei įmonė didesnė, kaip ji finansine prasme elgiasi su savo smulkiaisiais tiekėjais. Žinome, kad tam tikros įmonės piktnaudžiauja savo finansine galia ir numato 60 ar 90 dienų atsiskaitymo terminus, o tai, žiūrint iš tvarumo pusės, nėra gerai. Šie dalykai ir visas tvarumo valdymas, apie ką aš iš kalbėsiu konferencijoje bei daugiau, yra ESG dalis. Iš esmės galima sakyti, kad tvarumo arba nefinansinė įmonės informacija gali būti skirstoma į kategorijas: E dalies informaciją, S dalies informaciją ir G dalies informaciją“, – paaiškina D. Kuras.
S. Meškauskaitė-Stepšienė sako pati jau praktiškai kasdien jaučianti, ką reiškia įmonei ruoštis naujoms direktyvoms.
„Tai tikrai jau yra atėję. Kuo džiaugiuosi iš mūsų įmonės pusės, kad tai įsigaliojo iš vidaus, o ne todėl, jog numato direktyvos. Tai buvo savalaikis atsiradimas ir pirmiausia mes, kaip žiniasklaidos kanalas, atradome tai per turinį, kas labai natūralu. Mes daug dalykų atrandame per turinį, suprantame, kad yra susidomėjimo laukas, nuo to pradedi atsispirti ir matyti didesnį paveikslą. Mes pamatėme, kuo žmonės domisi, pradėjome daryti tyrimus, žiūrėti, kokios informacijos trūksta visuomenėje, geriau ėmėme suprasti, kaip visuomenė reaguoja. Daugiau pradėjome bendrauti su verslu, žiūrėjome, matėme pavyzdžių. Taip iš vidaus ir pradėjome matyti, kaip pas mus pačius, į mūsų verslo strategiją, ateina tie tvarumo dėsniai“, – dalijasi pašnekovė.
„Galiu pasidalinti mūsų patirtimi, tai pirmasis CO2 emisijų skaičiavimas. Nuostabi patirtis: kol nepasiskaičiuoji savo emisijų, dėmesį sutelki visiškai ne ten, kur reikia. Kaip pavyzdys – tarkime, mes gerai surūšiuosime atliekas, jau bus viskas gerai. Reikia viską daryti, bet kai paskaičiuoji CO2 emisijas ir pamatai, kur yra tas raudonas mygtukas, tada supranti, kur turi būti tavo dėmesys. Mes visą laiką būname internete, viskas išeina per duomenų centrus, kiekvienas paspaudimas, straipsnių sukėlimai, archyvai – visa tai ir generuoja. Tada atsiranda tie kiti žingsniai, nors, atrodo, neįmanoma, juk čia mūsų kasdienė veikla. Bet viskas įmanoma, ir dabar su tuo labai stipriai dirbame“, – atvirauja S. Meškauskaitė-Stepšienė.
Tvarumo ir komunikacijos ekspertas D. Kuras sako, kad tvarumas yra savotiška matematika, įkvepia sekti geraisiais pavyzdžiais. S. Meškauskaitė-Stepšienė priduria, kad tie tikri pavyzdžiai konferencijoje ir bus pateikiami tam, jog kiekvienas, kuris prisijungs, nuo pat pirmųjų žingsnių išgirstų, ką gali padaryti kitaip dėl savo ateities.
