Būsto sandorių skaičius panašus į buvusį prieš 3–4 metus
Tadas Povilauskas, „SEB" banko ekonomistas, paklaustas, kaip mano, kodėl stipriai mažėja perkančiųjų butus ir ar viena iš jų – mažėjantis bankų paskolų išdavimas, sako, kad visų pirma, vertėtų atkreipti dėmesį, kad sandorių skaičius šiuo metu mažėja tik pirminėje būsto rinkoje (pvz. Vilniuje rugpjūtį – 82 proc. mažiau negu prieš metus ir – 78 proc. negu prieš du metus), kai sudaromos dažniausiai preliminarios pirkimo sutartys.
„Apskritai, Registrų centre sudaromų būsto pirkimo sutarčių skaičiaus nuosmukis nėra didelis, pvz. liepą butų sandorių skaičius buvo 17 proc. mažesnis negu prieš metus, tačiau verta atminti tai, kad praėjusių metų vasarą buvo pikas, todėl šių metų skaičius daug tiksliau yra lyginti su laiku prieš pandemiją ir tada pamatytume, kad būsto sandorių skaičius šiemet buvo labai panašus kaip 2018 ir 2019 metais”, – pastebi T. Povilauskas.
Tai, kad mažėja pirminės rinkos aktyvumas, pasak ekonomisto, susiję ne tik su labai padidėjusiomis kainomis ir atsargesniais potencialiais pirkėjais, bet ir su pirkėjų baime pirkti būstą iš brėžinių ir iš esmės itin maža naujo būsto pasiūla.
Banke išaugo suteiktų būsto paskolų vertė
„Kalbant apie SEB banko būsto paskolų finansavimo statistiką, pirmą šių metų pusmetį SEB banko suteiktų būsto paskolų vertė išaugo beveik 16 procentų, sandorių skaičius buvo keliais procentais sumenkęs. Rugpjūtį fiksavome panašias tendencijas – kilo suteiktų paskolų vertė, nežymiai, palyginti su pernai rugpjūčiu, mažėjo sandorių skaičius”, – teigia T. Povilauskas.
Ekonomistas sako, kad kalbant apie dabartines būsto paskolų paraiškas, jų srautas visą vasarą išliko labai panašus kaip ir pernai, net šiek tiek didesnis: “Žinoma, nerimo iš klientų pusės dėl kylančių būsto, energetinių išteklių kainų, didėjančio EURIBOR, yra daugiau, tačiau kol kas kreditavimo paklausos mažėjimo nefiksuojame”.
Apklausa rodo, kad esame priartėję prie lūkesčių piko
„Dėl būsto kainų prognozių – tikėtina, kad pirminėje rinkoje, norėdami išjudinti paklausą ir paleisdami į prekybą naujus projektus, NT vystytojai pradės daryti nuolaidas, palyginti su dabartinėmis likučių kainomis. Ne naujo būsto rinkoje kol kas faktinių ženklų apie būsto pigimą nėra ir viskas priklausys nuo ekonomikos pokyčių artimiausiais mėnesiais”, – teigia T. Povilauskas.
Remiantis naujausia birželio mėnesio SEB banko apklausa, apie būsto kainų lūkesčius, keturi iš penkių šalies gyventojų mano, kad būsto kainos per artimiausius metus dar padidės, o galvojančių, kad būstas pigs, beveik nebeliko. Tokiems lūkesčiams, pasak ekonomisto, įtakos gali turėti ne tik vyraujančios kainų tendencijos, didžiausia per du dešimtmečius vartojimo prekių ir paslaugų kainų infliacija, bet ir nekilnojamojo turto rinkos dalyvių pareiškimai, esą būstui pigti beveik nėra galimybių dėl padidėjusių statybos sąnaudų, mažos pasiūlos ir tebeaugančių gyventojų pajamų.
„Antra vertus, situacija, kai absoliuti dauguma žmonių laukia būsto kainų augimo, gali būti ženklas, kad esame priartėję prie lūkesčių piko”, – sako T. Povilauskas.
Šį mėnesį infliacija bus kiek mažesnė nei rugpjūtį, bet kainos nemažės
Paklausus, ar dabar yra geras laikas pirkti būstą investiciniais tikslais, „SEB“ banko ekonomistas sako, kad šiandien bankas daugiausia finansuoja būstus, kuriuos gyventojai perka sau, gyvenimui: „Kalbant apie nuosavo būsto įsigijimą, jį pirkti visada patariame atsižvelgiant į asmeninius poreikius – tada, kada būsto iš tiesų reikia gyvenimui, pavyzdžiui, persikeliate į kitą miestą, pagausėja šeima, keičiasi kitos gyvenimo aplinkybės, taip pat – turint pakankamai nuosavų lėšų pradiniam įnašui ir stabilias pajamas, leidžiančias mokėti paskolos įmokas”.
Infliacijos prognozes bankas, pasak T. Povilausko, atnaujino prieš kelias savaites: „Manome, kad esame labai arti metinės infliacijos piko ir labai realu, kad metinė infliacija rugsėjį bus šiek tiek mažesnė negu rugpjūtį. Tačiau tai nereiškia, kad kainos per likusius mėnesius sumažės – tiesiog metinis augimas ims slopti. Ir suprantama, kad yra begalė nesuprognozuojamų faktorių, tokių kaip gamtinių dujų, elektros ar degalų kainos, ar valdžios rengiamos priemonės”.
Trūksta aukštesnės kokybės būstų
A. Žabolis, investuotojas, NT bendrovės, tvarumą propaguojančios „Releven“ įmonės, kurios vienas iš vystomų projektų yra bendruomenės mikro miestas miesto centre Vilniuje, Lvovo gatvėje, valdybos narys Delfi TV laidoje „Verslo požiūris“ paklaustas, ką mano apie recesiją ir kaip keisis NT rinka Vilniuje, sako, kad mes dažnai norėdami nuspėti ateitį ar padaryti prognozes, remiamės pernelyg trumpa praeitimi.
„Šiandien pasaulis sukasi labai greitai. Vilnius eina labai gera kryptimi, miesto gyventojų gerovė pastebimai auga. Būsto įperkamumas, lyginant su kitomis Europos sostinėmis, yra vis dar geras. Aišku, pajutome, kad padidėjo kainos, bet viena iš priežasčių, dėl ko jos išaugo yra tai, kad nors Vilniuje galime pristatyti būstų, bet dėl kapitalo trūkumo, dėl tam tikro planavimo netobulomo, tam tikros kategorijos būstų labai trūksta. Kalbu apie aukštesnės kategorijos būstų pasiūlą. Tokio būsto kainos yra pakilusios. Žmonės, stebintys būstų rinką, būna įvardija kvadrato kainos sumas ir stebisi, koks pas mus brangus aukštesnės kokybės būstas. Bet jie jį lygina su kito miesto ar kitos Europos sostinės žemesnės kokybės būstu, tai ir atrodo, kad tos kainos labai didelės“, – pastebi A. Žabolis.
Investuotojas mano, kad Vilniuje, ekonominės, vidutinės klasės būstų kainos yra adekvačios jas lyginant ne tik su kitomis Europos sostinėmis, bet jos yra adekvačios ir pajamoms, kurias gauna Vilniaus miesto gyventojai ir jeigu lygintume sukuriamą BVP, jis yra ženkliai didesnis už Europos vidurkį ir siekia išsivysčiusių šalių.
„Vilniuje yra aukštas pragyvenimo lygis. Ir jei mes kartais norime labai gerai uždirbti ir kad viskas būtų labai pigu, tai taip nebūna. Nemanau, kad kas nors norime gyventi pigiame mieste. Norime gyventi gerame mieste. Pavojus šioje vietoje Vilniuje gali būti tas, kad mes galime būti brangūs, bet nelabai kokybiški. Todėl ypatingai šiandien reikia kreipti dėmesį, kad būtume ne tik brangus miestas, bet ir labai kokybiškas. Žmonės nebijo brangumo, jie bijo prastumo. Jeigu būsime kokybiškas miestas, jei net ir brangus, mes būsime magnetas. Juk kai mūsų piliečiai emigruoja, jie nesirenka pigių miestų. Jie emigruoja į brangius miestus, kuriame gyvenimo kokybė yra aukšta“, – pastebi A. Žabolis.
Geopolitinė įtaka – nebūtinai neigiama
Investuotojas sako, kad šiandien pas mus viskas yra gerai, o kaip bus rytoj, priklausys ir nuo geopolitinės situacijos, kuri turi įtaką ir kuri gali būti neigiama, bet gali būti ir teigiama: „Geležinės uždangos nusileido ir mes turime naują sieną, per kurią ne tik nejudės prekės ar žmonės, greičiausiai ir internetas dėl cenzūros, nusikaltimų ir panašiai.
Visi norime gyventi geresnėje šalyje. Šiandien matome, kad Vilniuje sparčiai padidėjo migracijos skaičius. Žmonės atvyksta gyventi čia ir tai nėra tiktai žemos kvalifikacijos specialistai, bet ir labai aukštos, kas rodo, kad Vilnius veikia kaip magnetas. Tai rodo, kad geopolitinė suirutė gali pasinaudoti Vilniaus klestėjimui“.
Paklausus, kaip mato Lietuvą šiuo metu dėl karo Ukrainoje, kaip užsienio investuotojai žiūri į Lietuvą ir ar nebus problemų ateityje, A. Žabolis sako, kad kaip bus ateityje niekas nežino, galima visada pasakyti, kad kažkas neinvestavo, bet yra įvairių investuotojų.
„Nemažai investuotojų atėjo, nes, kaip minėjau, vyksta tam tikri mums palankūs procesai. Vieni tokių – gamybos grandinė turi persikelti iš Azijos, iš Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos į Europą. Geležinė technologijų uždanga statosi tarp Kinijos ir JAV, Kinijos ir Europos Sąjungos. Dideli pasaulio ekonomikos žaidėjai stengiasi užtikrinti, kad visa gamyba būtų sukoncentruota tose šalyse, kuriose tie produktai yra vartojami. Jeigu jie vartojami Vakarų pasaulyje, jie čia ir turi būti gaminami“, – sako A. Žabolis.
Investuotojas sako, kad centrinė Europa, taip pat ir Lietuva yra tas regionas, kuriame gamyba dėl kaštų, infrastruktūros, dėl santykinai mažesnės kvalifikuotos darbo jėgos yra patrauklūs regionai ir mes matysime, kad užsakymai, kurie buvo Kinijoje, bus Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje, Čekijoje ir kitose šalyse. Tai yra naujos galimybės verslui, investuoti į gamybą, technologijas.
Iš didelio juodo debesies bus mažai lietaus
„Viena iš mūsų investicinių krypčių yra investuoti į tas situacijas, kai gamyba arba užsakymai iš Azijos bus stumiami į Europą ir būtent čia sukurti tokius verslus ir čia investuoti į tokius verslus, kurie sugebėtų tuos užsakymus pasičiupti ir dėl šios paklausos išaugti. Jeigu anksčiau tokias investicijas kaip gynyba, mes vertindavome kaip labai neetiškas, tai dabar jos pripžįstamos, kaip labai tvariomis. Dauguma institucijų jas gali finansuoti. Įmonės turėjusias nedideles apyvartas šioje srityje, tinkamai išnaudojusios galimybes, gali gerokai išaugti. Ir apskritai investicijos į gynybą turi paskatinti ekonomiką“, – tuo neabejoja A. Žabolis.
Paklausus, kokia jo nuomonė apie galimą recesiją, ekonomikos krizę, nedarbo augimą, A. Žabolis sako, kad krizės pasikartoja tik skirtingu veidu ir niekas jų atspėti tiksliai negali.
„Pats manau, kad iš to didelio juodo debesies bus mažai lietaus. Manau, kad ekonominiai sukrėtimai nebus tokie dideli, nes vyriausybes tokie dalykai, kaip pandemija ar karas, išmokė greitai reaguoti. Iki pandemijos sprendimai buvo priiminėjami lėtai, nes 2008 metų krizė iš dalies ir vyko dėl to, kad pasaulio valstybių vyriausybės vangiai reagavo. Kadangi dabar reaguojama dar greičiau, o karas tai dar labiau sustiprino šiuos gebėjimus, tad tiek verslo, tiek vyriausybės reakcijos tikiu, kad bus greitos ir adekvačios. Ir būtent greitos, o ne perdėtos reakcijos padės suvaldyti krizę. Gal mes ir patirsime recesijas, kaip bedarbystė, bet didelio sukrėtimo neturėtume turėti. Aišku, nepatogumo bus, bet neturime gyventi iliuzijų pasaulyje, kad rytoj bus geriau. Geriau buvo vakar“.