Greičiausiai pasiekiama rezultatų keičiant pakuotes
„Utenos“ daryklos pakavimo skyriaus vadovas Irmantas Kandratavičius sako, kad plastiko mažinimas vyksta optimizuojant, lengvinant pakavimo medžiagas, jų kiekį. Lengvinant PET butelių ruošinius, mažinamas termo plėvelės (pakavimo plėvelės) storis. Peržiūrimos pakuotės, siaurinamas plotis, tikrinama, ar nėra perteklinio pakavimo medžiagų naudojimo. Visi šie veiksmai ir leidžia sumažinti plastiko naudojimą.
Kitos didelės maisto produktų įmonės „Nestlé Baltics“ vizija, kad nei viena pakuotė neatsidurtų sąvartyne ar šiukšlyne. Įmonė įsipareigojo100% pakuočių perdirbti ar panaudoti dar kartą 2025 metais. Taip pat numatomas ir vykdomas žaliavinio plastiko sumažinimas trečdaliu. Šiems tikslams pasiekti pasitelkiamas pakuočių mažinimas, pakuočių daugkartinio panaudojimo skatinimas ir perdirbto plastiko pakuotėse naudojimas.
„Greičiausiai galima įdiegti su pakuočių mažinimu susijusius sprendimus ar jos keitimus, kad būtų lengviau perdirbama, nes šie veiksmai labiausiai priklauso nuo pačios įmonės, todėl tai ir įgyvendinama pirmiausiai. Kiti sprendimai priklauso ir nuo partnerių, infrastruktūrų šalyse bei nuo vartotojų. Taip pat labai svarbu, kad pakuotė turi užtikrinti maisto saugą. Pavyzdžiui, perdirbto plastiko, tinkamo sąlyčiui su maistu, pasiūla vis dar nėra pakankama“, – kalbėjo „Nestlé Baltics“ Tvarumo ambasadorė ir Kavos verslo vadovė Milda Žemaitienė.
I. Kandratavičius pastebėjo, kad versle pasiteisina visos priemonės, kurias pritaikius nenukenčia produkto ir pakuotės kokybė. Svarbu, kad atlikus pakeitimus nepasikeistų paties produkto savybės ir kad pakeitimai neturėtų įtakos vartotojo patogumui: „Pavyzdžiui, palengvinti PET ruošiniai gali būti per lengvi – tada plonos plastiko sienelės nesulaikys angliarūgštės, ar į pakuotės vidų praleis deguonį, kuris blogins produkto kokybę. Todėl pereinant prie lengvesnių ruošinių vykdomas pereinamasis laikotarpis – testai ir bandymai užtrunka iki pusės metų. Labai svarbu, kad produktas neprarastų kokybinių savybių, laikui bėgant nekistų skonis. Testuojant atliekami tyrimai ir lyginama su prieš tai naudotu ruošiniu (pagamintu iš kitos medžiagos ar kito svorio). Tik įsitikinus, kad produktui nepakenkiama, naujasis ruošinys patvirtinamas gamybai“.
Jis pridūrė, kad pakuojant plonesne plėvele, svarbiausiai, kad pakuotės pakeitimas neturėtų įtakos produktų išvaizdai ir krovinio stabilumui, užtikrintų supakuotų produktų patekimą iki kliento be pažeidimų, nekeltų grėsmės pakuotės transportavimui nuo sandėlio iki vartotojo stalo.
Atliekų sumažina dešimtimis procentų
Bene svarbiausias klausimas pasakojantiems apie plastiko mažinimą gamyboje – o kokie rezultatai buvo pasiekti? „Utenos“ daryklos atstovas sako, kad rezultatai ir tikslai gali priklausyti nuo išorinių reikalavimų, pavzydžiui, Europos Sąjungos reglamentų ir pačios įmonės galimybių bei norų.
„rPET – tai perdirbta plastiko žaliava, galima sakyti „išgelbėta“, neišmesta pakelėse ir neužteršusi gamtos. Nuo vasaros pabaigos pradėtas perėjimas prie 30% rPET naudojimo visuose ruošiniuose. Pagal ES normatyvus, nuo 2025 metų rPET nuo bendro plastiko kiekio turi sudaryti 25 %, tačiau mūsų įmonė įsipareigojo viršyti šį kiekį. Kitais metais planuojame sunaudoti apie 390 tonų rPET žaliavos – tiek bus panaudota perdirbto plastiko ruošiniuose, reiškia tiek pat žaliavinio plastiko bus sutaupyta“, – kalbėjo I. Kandratavičius.
Tuo tarpu „Nestlé Baltics“ pernai, lyginant su 2018 metų baze, žaliavinio plastiko sumažino 14,9%, o 83.5% plastikinių pakuočių jau yra perdirbtinos.
Prieš pradedant žengti tvarumo keliu svarbus aspektas įmonėms – investicijų atsipirkimas. I. Kandratavičius kalbėjo, kad plastiko mažinimo sprendimai iš vienos pusės turi momentinį atsipirkimą – kai mažiau perkama naujo grynojo plastiko, tačiau šių sprendimų įdiegimo kaštai tikrai yra nemaži. Projektai vyksta ir pusę metų, ir daugiau, atliekama daugybė bandymų, derinami įrangos gamintojų vizitai, darbo grupėse pasitelkiant ir žaliavų gamintojus. Visa tai daroma stengiantis, kad šių pokyčių nepajustų galutinis vartotojas. Tačiau ne vien finansine nauda matuojamas atsipirkimas – tai ir ženkliai mažesnės CO2 emisijos gamyboje, ir tiesiog didžiulė darbuotojų motyvacija žinant, kad taip tausojama gamta visų vaikams ir anūkams.
„Sulaukiame labai daug teigiamų atsiliepimų apie naujuosius PET butelius, kai klientai ant pakuočių perskaito – šie buteliai yra iš perdirbto plastiko rPET. Bet vizualiai tai beveik nesimato ir nesijaučia – todėl ir turime teigiamus įvertinimus, kad pokyčius pavyko įdiegti nepastebimai“, – apie kitą, ne finansinę, grąžą sakė pašnekovas.
Verslui tvarumas naudingas ne tik finansiškai
I. Kandratavičius įsitikinęs, kad aplinkosaugos iniciatyvos dažnai padeda sutaupyti ir sąnaudų – sumažindamos energijos suvartojimą, atliekų tvarkymą ir taršos mokesčius. Tačiau tvari įmonių veikla kartais per siaurai suprantama tik kaip aplinkosauga, tai labai svarbi dalis, bet ne vienintelė: „Taikydamos tvarias praktikas, įmonės gali pagerinti ir savo prekės ženklų reputaciją, ir pritraukti aplinką tausojančius vartotojus. Be to, įmonės, kurios teikia pirmenybę tvarumui, paprastai pasižymi didesniu darbuotojų darbo pasitenkinimu ir išlaikymu, nes darbuotojai nori rinktis įmones, kurios atspindi jų vertybes. Be to, įdiegti tvarumo principai gali paskatinti naujoves, skatinant įmones kurti naujus produktus ir paslaugas, kurie patenkintų augantį ekologiškų sprendimų poreikį. Galiausiai, mes juk visi norime gyventi švarioje planetoje – tad tą ir privalome stengtis padaryti“.
M. Žemaitienė tvirtina, jog tvarumas turėtų būti verslui kaip sąlyga egzistuoti. Į tai reiktų žiūrėti ne kaip į išlaidas, bet kaip į tęstinę investiciją: „Tai tikrai – nesibaigiantis procesas. Pasaulis keičiasi, mūsų supratimas apie pokyčius irgi keičiasi. Šiuo metu visi imamės sprendimų klimato šilimui sustabdyti pagal esamas žinias, tačiau ieškome ir ilgalaikių sprendimų, kaip gerinti situaciją iš esmės“.
Jai pritarė ir I. Kandratavičius: „Aludariai nuolatos ieško ne tik naujų skonių bet ir domisi naujomis technologijomis, kurias atranda pasaulio mokslininkai. Nuolatinis domėjimasis ir ieškojimas naujovių yra visos „Carlsberg“ grupės šūkis. Programoje „Kartu link nulio ir toliau“ esame užsibrėžę labai ambicingus tikslus tvarumo srityje – iki 2040 metų pasiekti visišką nulinę pridėtinio CO2 emisiją visame produkto gimimo cikle – nuo žaliavų iki pardavimo vietos, tad akivaizdu, kad darbo turime daugeliui metų į priekį“.