Psichologė Ugnė Juodytė aiškiai išskyrė, kokie būtų privalumai ir trūkumai dirbant ne biuruose, o iš namų. Anot jos, jei žmogus turi atskirą erdvę darbui būdamas namuose, tai gali lemti daug efektyvesnį darbą.
„Darbuotojai, ypatingai tie, kurie dirba atviro tipo erdvėse ofise, įvardina, kad sutelktinis darbas čia beveik neįmanomas, nes nuolat „vyksta gyvenimas“ šalia jo darbo stalo. Tai kolega prieina pakalbėti, tai vadovas suderinti kažkokių klausimų. Arba šalia sėdintys kolegos aptarinėja savaitgalio planus ir negali negirdėti ką jie kalba“, – pasakojo psichologė.
Prie privalumų ji įvardino ir tai, kad dirbant iš namų sutaupoma kelionei į darbą ir atgal: „Tiek laiko, tiek pinigų kurui ar viešajam transportui. Taip nepatiriamas stresas rytinių kamščių metu, kai svarstai, vėluosi į darbą ar ne. Taip pat prisidedame prie teigiamo poveikio aplinkai. Juk kai nevažiuojame automobiliais – mažiname taršą. Kartu žmonės daug mažiau išleidžia drabužiams, nes perka mažiau „ofiso“ drabužių.“
Kita vertus, kaip pastebi U. Juodytė, dirbti iš namų lengviau, kai jaučiamės produktyvūs, o kitu laiku leidžiame sau šiek tiek pailsėti.
„Ir tai yra tikrai didelis privalumas, nes būnant biure ir bandant dirbti, kai dėmesį sunku sukoncentruoti, tarsi imituojant drabą, nes gi kolegos, vadovai mato, tai yra tik jėgų eikvojimas, tarsi veikimas į minusą. O būnant namuose ir, pavyzdžiui, ramiai atsigėrus kavos ar pavaikščiojus, gali greitai užsikurti produktyvumo energija, – tęsė privalumus pašnekovė. – Dirbant iš namų daugiau laiko lieka šeimos nariams. Pertraukėlių metu galima gerti arbatą su žmona, vyru ar vaikais. Yra daugiau galimybių pasirūpinti savo emocine sveikata.“
Grėsmės dirbant iš namų
Medalis turi dvi puses. Antroji – kodėl ne visada gerai yra dirbti tik iš namų. Psichologė įvardina, kad taip dirbant gali būti prarandamas „bendrų siekių“ efektas. Mat kai yra siekiama bendrų grupės tikslų ir matome, kad šalia esantys kolegos dirba, įsitraukia – tai gali tapti puikiausia motyvacijos kūrimo priemone.
„Kai reikia kūrybinių sprendimų, namų aplinkoje juos rasti gali būti sudėtinga. Biure vadovai gali aprūpinti tam tikromis priemonėmis ar erdvės sukūrimu kūrybinių sprendimų paieškai. Žmogus turi būti tikrai motyvuotas atlikti užduotis, nes dirbant iš namų yra daug pagundų kitokioms veikloms“, – pastebėjo U. Juodytė.
Anot jos, vyresniems žmonėms vis dar gali kilti iššūkių dirbant su skirtingomis technologijomis, kurių „namų ofise“ reikia dažnai įvaldyti daugiau.
„Liekant dirbti iš namų daug prasčiau sekasi kurti santykius su kolegomis, nes lieka nedaug arba visai nebelieka laiko, kai kalbama ne tik apie darbą, bet ir bendražmogiškus dalykus, tad ryšiai tampa labiau apriboti šeima, draugais, o kolegos tarsi atitolsta. Taip pat nestiprinant santykių su kolegomis gali mažėti ir komandos darbo efektyvumas“, – sakė ji.
Psichologė atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų momentą: „Dirbantys iš namų dažnai teigia, kad prailgėjo jų darbo valandos, nes jei anksčiau išeidavo iš darbo su visais kolegomis, tai dabar įsitraukus į užduoties atlikimą, norisi ją pabaigti ir tokiu būdu dirbama ilgiau. Tas pats yra dėl savaitgalio. Jei dirbant biure darbo kompiuteris būdavo nepasiekiamas šeštadienį ar sekmadienį, tai dirbant iš namų kartais kyla pagunda padirbėti ir per laisvadienius. Įsitraukimas į darbą namuose dažnai didesnis, tad pamirštamos ir pietų pertraukos.“
Ji priminė, kad dirbant iš namų žmonės netenka ir tam tikrų „bonusų“, pavyzdžiui, sporto salės viršutiniame aukšte, pyragų dienos ar tinklaveikos susitikimų. „Bendraujant vien per nuotolį kyla komunikacijos iššūkių. Didėja nesusikalbėjimų, konfliktų tikimybė, nes bendraujant nematome kūno kalbos, veido mimikų, balso tono“, – neabejojo pašnekovė.
Kalbėdama apie ateities tendencijas U. Juodytė teigė pastebinti, kad vis daugiau organizacijų persiorientuoja darbui per nuotolį arba hibridiniu būdu: „Dirbant hibridiniu būdu žmogus gali turėti visas vertes tiek iš darbo namie, tiek iš darbo biure. Tai daug lengviau leidžia suderinti darbo ir asmeninio gyvenimo poreikius. O darbo per nuotolį iššūkius vadovai, organizacijos išmoksta spręsti, atsiranda vis daugiau technologinių sprendimų kokybiškam bendravimui, kūrybinių užduočių atlikimui.“
Hibridinis modelis ir lankstus principas
Siekdamas užtikrinti darbo ir gyvenimo pusiausvyrą bei padidinti darbuotojų motyvaciją, SEB bankas jau kelerius metus darbuotojams, jei tai įmanoma atsižvelgiant į darbo pobūdį, teikia galimybę naudoti lanksčius darbo organizavimo metodus – nuotolinį darbą ir lankstų darbo grafiką.
„Neseniai esame priėmę ir ilgalaikį strateginį sprendimą taikyti hibridinį darbo modelį – darbuotojai, kurie pagal atliekamas užduotis gali dirbti nuotoliniu būdu, gali derinti darbą biure ir namuose. Taip darbuotojai gali išnaudoti nuotolinio darbo privalumus, pavyzdžiui, sutaupyti laiko kelionei iki darbo vietos, lengviau derinti asmeninius ir šeimos poreikius, pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą“, – kalbėjo SEB banko Lietuvoje Personalo departamento vadovė Kristina Astrauskienė.
Anot jos, taip pat taikomas ir lankstaus darbo principas – darbuotojai gali rinktis anksčiau ar vėliau pradėti darbo dieną ir tokiu būdu išvengia automobilių spūsčių, lengviau prisiderina prie šeimos poreikių ar savo asmeninio aktyvumo bei produktyvumo laiko.
„Dirbant lanksčiu grafiku svarbu, kad banko paslaugos būtų prieinamos ir kokybiškai teikiamos klientams, tuo pačiu, kad su darbuotojais, besirenkančiais tokį darbo būdą, galėtų bendradarbiauti visi kolegos ir kartu siekti bendrų komandinių tikslų. Todėl turime sutarę tam tikrus lankstaus darbo principus ir taisykles, kurių visi laikomės.
Skatiname kolegas ir komandas planuotis savo darbo veiklas ir, jei reikia dirbti daugiau individualiai, tuomet galime lanksčiai rinktis tiek darbą iš namų, tiek iš biuro. Tačiau, jei reikia su kolegomis kurti, inovuoti ir bendradarbiauti, tuomet efektyviau tai daryti susitikus. Svarbu atminti, kad esame nuolatiniame pokyčių kelyje – keičiasi tendencijos, darbuotojų poreikiai, darbo būdai ir technologijos. Todėl ir mes ketiname nuolat peržiūrėti ir reaguoti į besikeičiančius darbo būdus ir tendencijas“, – pabrėžė K. Astrauskienė.
Kavos tirščiai – į elektros energiją
Dar 2020 metais, kai buvo paskelbta pandemija, SEB sudarė veiklos tęstinumo planą ir subūrė specialią darbo grupę, kuri ėmėsi planuoti bei strategiškai spręsti, kaip organizuoti darbus ir aptarnauti klientus, kad užtikrintų darbuotojų bei klientų saugumą. Ši darbo grupė dirba iki šiol, tad yra ir aiškus planas, kokių veiksmų bus imtasi situacijai šalyje blogėjant ar gerėjant. Šis planas koreliuoja su sergamumo situacija Lietuvoje ir vyriausybės taikomomis priemonėmis.
„Kalbant apie tvarumo aspektą, 2020 metais daugiau kaip tūkstantis mūsų darbuotojų įsikėlė į naują būstinę Vilniuje. Projektuojant ir įrengiant SEB būstinę Vilniuje, daug dėmesio buvo skiriama tvarumui, kad darytume kuo mažesnį poveikį aplinkai. Tai rodo ir pagal BREEAM metodologiją pastatui suteiktas įvertinimas „Outstanding“. Tai reiškia, kad vertinant pastatą pasiektas maksimalus galimas vertinimo balų skaičius ir griežtų tvarumo kriterijų buvo laikomasi visuose etapuose – projektuojant, statant ir vėliau eksploatuojant pastatą“, – pasakojo banko Lietuvoje Personalo departamento vadovė.
Pastato erdvės suplanuotos remiantis veikla pagrįstu patalpų planavimu, o tai reiškia, kad priklausomai nuo atliekamos veiklos, darbuotojas gali pasirinkti tinkamiausią erdvę veiklai atlikti. Biuras įrengtas taip, kad jame būtų patogu dirbti, pavyzdžiui, naujoje būstinėje įrengtas biodinaminis apšvietimas, kuris prisitaiko prie žmogaus biologinių ritmų ir atkartoja natūralios šviesos ciklą.
Tai teigiamai veikia nervų sistemą, gerina koncentraciją, nuotaiką ir savijautą. Išskirtinė yra ir pastato vėdinimo sistema, tiksliau – daug mažų vėdinimo sistemų. Visos jos valdomos atsižvelgiant į patalpose esančių žmonių kiekį, kas ypač pasiteisino pandemijos metu.
„Darbuotojai atvykti į darbą gali rinktis aplinką tausojantį transportą. Į darbą patogu atvažiuoti visuomeniniu transportu, specialiai darbuotojams įrengėme elektromobilių, elektrinių dviračių ir paspirtukų įkrovimo vietas, dviračių plovyklą“, – sakė K. Astrauskienė.
Naujoje būstinėje ant stogo yra sumontuota saulės jėgainė, pastate taip pat įrengta moderni oras-vanduo šildymo ir šaldymo sistema, automatinės žaliuzės, kurios neleidžia perteklinei šilumai patekti į patalpas, ir daugelis kitų energijos išteklius ir aplinką tausojančių sprendimų. Darbuotojų sveikatinimo reikmėms yra įrengta sporto salė, erdvi terasa ant stogo, padelio kortas. „Net gerdami kavą prisidedame prie kavos tiekėjo iniciatyvos – surinkti tirščiai tampa elektros energija“, – reziumavo pašnekovė.
Naujiems darbuotojams netinka
„Ignitis grupė“ karantino metu, kaip ir kitos bendrovės, buvo įvedusi darbą iš namų, o gyvenimui grįžtant į įprastas vėžes, pradėjo taikyti hibridinį darbo modelį ir rekomenduoja darbuotojams tris dienas per savaitę dirbti biure.
„Tvarumas apima ir gerą darbuotojų savijautą, todėl siekiame sudaryti tinkamas sąlygas derinti darbą, šeimą ir apskritai gyvenimą už darbo ribų. Todėl darbuotojai turi galimybę, jei tai netrukdo jų tiesioginiam darbui, užduotis atlikti ir namuose. Tokiu atveju dingsta stresas, kad nepavyks suderinti darbinių ir kitų įsipareigojimų. Gi nutinka situacijų, kai suserga vaikas, namie reikia laukti meistro ar kitų nenumatytų aplinkybių. Tad siekiame į tai atsižvelgti“, – kalbėjo įmonės žmonių ir kultūros vadovė Renata Augustaitienė.
Vis dėlto, anot jos, labai svarbu ir darbuotojų įsitraukimas į komandą bei neprarasti darbinių ryšių su kolegomis, todėl prie visiško nuotolinio modelio prieita nebuvo: „Esame pastebėję, kad ypač naujiems darbuotojams, kurie dar tik susipažįsta su Grupės procesais, taisyklėmis ir darbo užduotimis, labai svarbu turėti galimybę gyvai pasitarti su kolegomis ir dirbti biure. Tokiu atveju jie greičiau supranta, kokios „Ignitis grupės“ vertybės, kokia mūsų darbo kultūra.“
Ateityje įmonė planuoja ir toliau išlaikyti hibridinį darbo modelį bei sudaryti galimybę darbuotojams dirbti ir iš namų.
Norintiems giliau susipažinti su vertingomis Lietuvos ir užsienio ekspertų praktikomis, išgirsti realius tvaraus verslo patarimus ir pavyzdžius bei sužinoti realų verslo veiksmų planą, siekiantiems įgyvendinti tvarumo tikslus savo organizacijoje, jau spalio 1 –18 d. vyks konferencija „Tvarumo kursas“.
Konferencija aktuali norintiems savo verslo strategijos plane įsivardyti tvarumo tikslus, tačiau dar nežinantiems kaip tai padaryti tinkamai. Atsakingas verslas renkasi tvarumą. Konferencijoje lankysis įvairių lygių vadovai, turintys tvarumo tikslų savo įmonėje, priimantys sprendimus ir norintys daryti pokytį. Čia susitiks strategai, ieškantys koncentruotų žinių ir naujausių praktikų tvarumo srityje.
„Tvarumo kursas“ vyks spalio 17–18 d., Vilniuje „Radisson Blu Lietuva“, daugiau informacijos https://www.tvarilietuva.lt/konferencija/.