Pasak Londone įsikūrusios tvarios verslo strategijos agentūros „Eco-Age“, net 39 visame pasaulyje garsūs prekių ženklai, savo produkciją gamina iš poliesterio, kurį perka iš dviejų didžiausių pasaulio gamintojų, įsikūrusių Indijoje bei Kinijoje. Taigi, tūkstančiai greitosios mados drabužių, atkeliaujančių į prekybos centrus yra „aplaistyti“ nekaltų Ukrainos žmonių krauju, o mes juos pirkdami remiame Rusijos pradėtą karą net patys to nežinodami.
Anot specialistų, greitąja mada reikėtų vadinti pigiai ir greitai pagamintus drabužius, dažniausiai kopijuojančius aukštosios mados stilių. Skaičiuojama, jog kasmet pasaulyje pagaminama apie 80 milijardų naujų rūbų (per paskutinius 15 metų šis skaičius išaugo dvigubai) ir tik maždaug ketvirtadalis šio kiekio atsiduria perdirbimo centruose. Itin spartų greitosios mados augimą ypač skatina socialiniai tinklai bei internetinė prekyba, kai nusipirkti rūbą galima čia ir dabar. Globaliu mastu yra skaičiuojama, kad 2030 metais drabužių vartojimas bus išaugęs dar 63 procentais. Akivaizdu, kad sintetikos aplink mus ir ant mūsų tikrąja to žodžio prasme bus dar daugiau.
Kaip teigia Klaipėdoje ir Vilniuje veikiančių drabužių parduotuvių „META tvarios mados namai“ (jose stengiamasi priimti ir prekiauti tik kokybiškais, tačiau jau kažkam iki tol priklausiusiais rūbais, aksesuarais bei avalyne) įkūrėja Asta Burneckienė, greitoji mada – tai pigūs drabužiai, kurie tik labai trumpą laiką atrodo gražiai ir paprastai vidutiniškai būna dėvimi vos 7-8 kartus. „Atlikome tyrimą ir nustatėme, kad greitosios mados rūbuose sintetikos dažniausiai būna gerokai daugiau nei kituose drabužiuose. Kadangi propaguojame etišką ir tvarią madą, skatiname žmones vartoti atsakingai ir apgalvotai, nusprendėme nuo šiol drabužių, kuriais prekiaujame, atrankai skirti dar daugiau dėmesio – sieksime tokių drabužių, kurių sudėtyje itin daug sintetikos, į savo parduotuves priimti kuo mažiau“, - tvirtina pašnekovė. Galbūt globaliu mastu mūsų pastangos – tik lašas jūroje, tačiau maži asmeniniai pokyčiai ilgainiui gali pakeisti visą pasaulį. Svarbiausia – norėti ir pradėti rengtis kitaip, t. y., dėvėti kuo mažiau drabužių iš sintetinio pluošto arba rinktis tvaresnį sprendimą – pirkti jau kažkieno „mylėtus“, bet vis dar geros kokybės rūbus, - tvirtina pašnekovė.
Anot A. Burneckienės, „META tvarios mados namai“ jau kuris laikas yra įsukę tvaraus vartojimo ratą – moterys skatinamos nebemielus, spintos lentynose užsigulėjusius kokybiškus drabužius ne išmesti, o leisti jiems gyventi antrą gyvenimą atrandant naujas šeimininkes. „Veikiame kitaip nei tradicinės dėvėtų drabužių parduotuvės, į kurias prekės iš Vakarų Europos yra vežamos dešimtimis tonų ir tarp kurių, itin didelė dalis drabužių bei avalynės dažniausiai yra jau nebetinkami naudoti. Į mūsų parduotuves, skirtingai nei į dėvėtų drabužių, atkeliauja pačių vietinių lietuvių sunešti daiktai, kuriuos kruopščiai atrinkdami parduodame komiso principu. Čia galima rasti iki 10 kartų pigiau kainuojančių drabužių nei kainuotų nauji. Esame užsibrėžę tikslą per metus „išgelbėti“ 20 000 kilogramų rūbų ir tokiu būdu bent šiek tiek prisidėti prie greitosios mados apimčių mažinimo bei pristabdyti besaikį vartojimą“, - teigia A. Burneckienė.
Greitosios mados idėja, anot A. Burneckienės, leidžia mada mėgautis ir džiaugtis platesniam vartotojų ratui, nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties. Nepaisant to, akivaizdu, kad ji labiau žalinga, nei naudinga. O žalinga pirmiausia aplinkai, kurioje gyvename. „Maždaug trečdalis mikroplastiko pluošto, randamo vandenynuose, yra dėl sintetinio pluošto skalbimo. Nuotekų valymo įrenginiai, deja, bet nėra pajėgūs sugaudyti šių smulkių, plika akimi nematomų plastiko dalelių. Tai reiškia, kad kartu su nuotekomis mikroplastikas nukeliauja į mūsų vandens telkinius, kaupiasi žuvyse ir kituose gyvuose organizmuose, jo jau randama net žmogaus kūne. Labai svarbu yra ir tai, kad mados industrija yra ketvirta daugiausiai CO2 emisijų į atmosferą išmetanti pramonės šaka pasaulyje“, - tvirtina „META tvarios mados namai“ įkūrėja ir priduria, kad mokslininkai yra paskaičiavę, jog jei drabužius žmonės dėvėtų bent dvigubai daugiau kartų nei dabar, tai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iš šios pramonės šakos sumažėtų daugiau nei 40 procentų.