Pokyčiai keliuose kainuos brangiai: patikrino, ar lietuviai išties negali įpirkti elektromobilio

Po kiek daugiau nei dešimtmečio Europa atsisveikins su naujais vidaus degimo varikliais, kurių ilgainiui keliuose turėtų nebelikti. Tačiau būtent tokie automobiliai šiandien sudaro didžiąją dalį Lietuvos automobilių parko, kuriame elektromobiliai sudaro vos 0,4 proc. Persėsti į elektromobilius lietuviams labiausiai trukdo didelė jų kaina, kuri yra vidutiniškai 20–30 proc. didesnė nei analogiško automobilio su vidaus degimo varikliu. Antrus metus iš eilės SEB matuojamas elektromobilio įperkamumo indeksas patikrino, ar automobilis iš tiesų lietuviams yra neįperkamas: jis atskleidė, kad lietuviai šiemet išties galėtų sau leisti daugiau.

Ateitis privers automobilį keisti, dalintis arba atsisakyti

Dėmesys tvarumui, skaitmenizacija ir naujas požiūris į mobilumą – tai globalios tendencijos, neišvengiamai ateinančios ir į Lietuvą, kurios apsprendžia, kokią transporto priemonę rytoj vairuosime. Netrukus pradėsiantis veikti 5G ryšys atvers galimybes naujoms automobilių technologijoms, Europos Žaliojo kurso teisiniai reguliavimai keis automobilius į mažiau taršius, o besikeičiantys keliavimo įpročiai vis dažniau iškels klausimą, ar nuosavas automobilis mums apskritai reikalingas.

Kaip teigia SEB banko Baltijos šalių lizingo vadovas Saulius Mickus, prieš 5–7 metus mūsų šalyje dar nebuvo taip išplitusi automobilių dalijimosi paslauga, o kiekvieno jaunuolio svajonių pirkinys buvo nuosavas automobilis. Tačiau jis pastebi, kad šiandien poreikis turėti nuosavą automobilį keičiasi, ir ateityje šio pokyčio tendencija tik ryškės. Įtakos tam turės ir drastiškai kylančios automobilių kainos – pavyzdžiui, automobilis, kuris šiandien kainuoja 30 tūkst. eurų, po dešimtmečio gali kainuoti 60 tūkst. eurų.

„Ateina visai nauja tendencija, kurioje kertiniai žodžiai yra lankstumas, laikas ir patogumas. Tai reiškia, kad man nereikia turėti automobilio ar kažkokio kito turto, kad patenkinčiau savo poreikius. Visa elgsena bus nukreipta ta linkme, ir verslai prisitaikys prie šios naujos tendencijos. Matome, kaip kyla automobilių kainos – per pastaruosius du metus dešimtimis procentų padidėjo tiek naujų, tiek naudotų automobilių kainos. (…) Tai reikš, kad ne kiekvienas galės nusipirkti automobilį, kurį dabar gali nusipirkti, ir dėl to gatvėse jų turėtų mažėti“, – sako S. Mickus.

Būtinybės turėti nuosavą automobilį vis daugiau žmonių nemato ir dėl patogumo. Naudojantis automobilių dalijimosi paslaugomis ar keliaujant alternatyviais būdais, nebereikia sukti galvos dėl automobilio valymo, ratų keitimo ir kitų rūpesčių.

Didelius pokyčius keliuose atneš ir artėjanti vidaus degimo variklių pabaiga – Europos Sąjunga įsipareigojo nutraukti šių automobilių pardavimus iki 2035 metų. Greičiausiai vidaus degimo variklių atsisakys Norvegija – tai ji numačiusi padaryti iki 2025 metų.

Iki 2030 metų vidaus degimo variklius naudojančių automobilių pardavimas bus sustabdytas ir Nyderlanduose, Švedijoje, Slovėnijoje, Airijoje, Islandijoje, Austrijoje, Singapūre, iki 2032 metų – Škotijoje. O iki 2035 metų vidaus degimo variklių atsisakymą deklaravo Kanada, Kalifornija, Niujorkas, Jungtinė Karalystė, Danija.

Vis dėlto, S. Mickus pažymi, kad šios datos dar nereiškia, kad vidaus degimo variklių keliuose iškart nebeliks. Jų dar ilgai sutiksime Europos ir kitų šalių keliuose, kurios ilgainiui taip pat turėtų pasekti Europos pavyzdžiu.

„Riba, kai vidaus degimo varikliams ateis pabaiga ir kai nebus registruojami nauji automobiliai su vidaus degimo varikliais, nereiškia, kad nematysime dyzelio. Manau, kad matysime juos dar labai ilgai, nes visa infrastruktūra seka iš paskos. Dyzelis ar benzinas kaimo vietovėse vis dar yra alternatyva, kurios negalima pakeisti. Turbūt ilgės automobilių naudojimo amžius, nes ten, kur nebus reikiamos infrastruktūros, vis tiek teks kažkuo kažkaip važiuoti“, – sako S. Mickus.

Artėjanti vidaus degimo variklių pabaiga reiškia, kad ateities keliuose vis dažniau matysime elektromobilius. Tačiau jie Lietuvoje kol kas sudaro vos 0,4 proc. viso automobilių parko.

Persėsti į elektromobilį trukdo dvi pagrindinės priežastys

Šiemet SEB užsakymu tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko tyrimą, kurio metu tūkstančio Lietuvos gyventojų iš įvairių vietovių buvo klausiama, kodėl jie nesvarsto apie elektromobilio įsigijimą. Tyrimą komentuojantis S. Mickus teigia, jog pirmiausia kraštiečius nuo elektromobilių atbaido didelė jų kaina.

„Elektromobilis yra brangus pirkinys – vidutiniškai 20–30 proc. brangesnis negu benzininis ar dyzelininis analogas. Tačiau ši kaina jau turi pastebimą tendenciją mažėti. Tai nereiškia, kad automobiliai pigs – jie ir toliau brangs, tačiau mažės kainų skirtumas“, – teigia S. Mickus.

Antra priežastis, kodėl kraštiečiai nesvarsto pirkti elektromobilio – nepakankamas nuvažiuojamas atstumas vienąkart įkrovus automobilį. Tačiau tyrimą komentuojantis S. Mickus mano, kad ilgainiui šios priežasties turėtų nelikti, nes atsiradus naujo tipo baterijoms elektromobilių įveikiamas atstumas turėtų nesiskirti nuo kitų automobilių įveikiamo atstumo.

„Prieš 10 metų Lietuvoje labai populiarus elektromobilis „Nissan Leaf“ nuvažiuodavo 113 kilometrų – tai buvo didžiausias elektromobilio nuvažiuojamas atstumas. Dabar jis nuvažiuoja apie 350 kilometrų. Praėjus 10 metų, atstumas padidėjo 3 kartus, ir esu tikras, kad per artimiausius 5 metus sulauksime visiškai normalaus ekonomiško automobilio, net kokio šeimyninio miniveno, kuris važiuos tiek, kiek šiandien vidutiniškai nuvažiuoja dyzelininis ar benzininis automobilis – 600–700 kilometrų“, – sako S. Mickus.

Lietuviai gali įpirkti vis brangesnius elektromobilius

Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad dažnesniam elektromobilių pasirinkimui skatinti skirtos subsidijos, nors ir nedidelės, tačiau turi įtakos gyventojų sprendimams ir šalies rinkai. Vis dėlto, jos nepakankamai didelės, kad bendras šalies automobilių parkas jaunėtų – jis ir toliau sensta.

„Valdžia padeda palaikyti tempą, nes jos skiriamos pagalbos programos kasmet didėja. Nuo birželio mėnesio paleista nauja programa, kurioje numatyta didelė suma – 50 milijonų eurų, iš kurių 35 milijonai eurų skiriami fiziniams asmenims, ir 15 milijonų eurų juridiniams asmenims. Iš paskutinių dviejų programų, veikusių 2020–2021 metais, statistika rodo, kad daugiau nei pusei visų įsigytų ir registruotų Lietuvoje elektromobilių šia parama buvo pasinaudota, kurioje 2,5 tūkst. eurų skiriama nenaujam automobiliui, o 5 tūkst. eurų – naujam. Kadangi turime 50 milijonų eurų kišenėse, tai aišku, kad tai darys įtaką“, – sako T. Povilauskas.

Nors daugelis kraštiečių nurodo, kad elektromobilio kaina tebėra lemiamas veiksnys, neleidžiantis pereiti prie mažiau taršios transporto priemonės, antrus metus iš eilės SEB skelbiamas elektromobilių įperkamumo indeksas rodo, kad įpirkti automobilį vidutines pajamas gaunantiems lietuviams tampa vis lengviau.

„Suprantame, kad šiemet turime didesnę infliaciją – tai reiškia, kad žmogus turi daugiau išleisti maistui, elektrai, degalams. Kita vertus, turime ir pačių elektromobilių infliaciją, kainų didėjimą, kuris viršija mūsų įperkamos vertės padidėjimą. Vidutinė įperkamo automobilio vertė padidėjo 12 proc., todėl, viena vertus, elektromobiliui skiriamų pinigų suma gali būt padidėjusi, o perkamoji galia – šiek tiek pasilpusi“, – sako T. Povilauskas.

Elektromobilio įperkamumo indeksas skaičiuojamas pagal situaciją, kuomet automobilis įsigyjamas lizingu, pradinis įnašas siekia 15 proc. nuo perkamo automobilio kainos, o lizingo terminas – 5 metai.

Į indeksą taip pat įskaičiuotos valstybės taikomos subsidijos elektromobiliams įsigyti: 5 tūkst. eurų perkant naują elektromobilį, 2,5 tūkst. eurų perkant naudotą, ir papildoma 1 tūkst. eurų išmoka už sunaikintą seną automobilį.

Skaičiuojant indeksą, pagrindinis kintamasis yra gyventojų pajamos, o per metus vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvoje yra padidėjęs beveik 12 proc. iki 1000 eurų. Tai reiškia, kad įperkamo elektromobilio vertė per metus padidėjo iki 16,2 tūkst. eurų.

Vilniuje vidutinis darbo užmokestis siekia beveik 1150 eurų, todėl įperkamo automobilio vertė padidėjusi iki 18,2 tūkst. eurų. Jei elektromobilį ketina įsigyti dviejų asmenų šeima, gaunanti bent du vidutinius darbo užmokesčius siekiančias pajamas, įperkamo automobilio vertė siekia virš 30 tūkst. eurų.

Šiemet elektromobilio įperkamumo indeksas rodo, jog mėnesinė lizingo įmoka vieno asmens atveju siektų 264 eurus, dviejų asmenų šeimai – 520 eurų.