„Schneider Electric“ rinkodaros projektų vadovė Baltijos šalims Šarūnė Žaltauskė pasakoja, kad įmonė jau senokai eina tvarumo keliu, ne tik komunikuoja apie tai, bet ir įgyvendina realius sprendimus. Kitu atveju, anot pašnekovės, tai tebus žodžiai.
„Mes tvarumo link einame jau 16 metų ir matome, kad tai ne tik naudinga gamtai ir žmonėms, bet ir skatina darbuotojų įsitraukimą, net verslo pranašumą: įmonės pirkėjai nori pirkti dalykus, kurie yra tvarūs, ir iš tvarių tiekėjų, kaip ir mes perkame iš tvarių tiekėjų“, – sako Š. Žaltauskė.
Įmonė iki 2030-ųjų metų yra įsipareigojusi neprarasti grynosios biologinės įvairovės, kad būtų išsaugotos ekosistemos.
„Paprastai sakant, visi žino, kad labai daug gyvūnų ir gamtos įvairovės rūšių nyksta. Mūsų užsibrėžtas tikslas reiškia, kad 2030-aisiais metais jokia mūsų veikla neturėtų naikinti, daryti neigiamos įtakos ekosistemai. Nedaryti tokios veiklos, kai, pavyzdžiui, naikinami miškai, kur gyvena gyvūnai. Apie tikslus galima pasakyti daug daugiau, bet iš esmės tai tinkamas išteklių naudojimas ir tiesiog geros aplinkos užtikrinimas“, – paaiškina pašnekovė, ko siekia įmonė.
Įgyvendinant tikslą, anot Š. Žaltauskės, būtina atsižvelgti į globalius ir į konkrečiai šalia esančius esminius dalykus – jei šalyje, kur trūksta vandens, yra fabrikų, gamybos procesas organizuojamas taip, kad vanduo būtų labai taupiai naudojamas.
„Kiekvienoje šalyje yra ne tik globalių iniciatyvų, bet ir nusistatomos lokalios, kad įtrauktų vietinę komandą ir būtų vedamos į priekį vietinių žmonių, vietinių darbuotojų. Mūsų atveju skatinamas e. mobilumas, anglies dioksido mažinimas, darbuotojų ir klientų kompetencijų didinimas tvarumo srityje“, – įvardija pašnekovė.
Moteris sako, kad itin svarbu nustatyti aiškią ir konkrečią įmonės strategiją, viziją, pamatuojamus tikslus – kiek procentų reikia tam tikrus dalykus sumažinti, kiek ko atsisakyti, kiek sutaupyti CO2 Baltijos šalyse, peržiūrint trijų biurų ir gamyklos veiklą.
„Mes pasirinkome vietinius žmones, kurie patys dėlioja veiksmų planą ir jį seka. Tai labai padeda įsitraukti, nes matomi apčiuopiami rezultatai. Vienas pavyzdžių – mūsų latviškas biuras, kuris pirmasis Latvijoje gavo „Žaliojo biuro“ sertifikatą iš pasaulinio gamtos fondo. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jie užtikrina tvarų valdymą – kaip perdirba atliekas, kokius tiekėjus renkasi, kokios yra darbuotojų kompetencijos, kokie konkretūs veiksmų planai. Darbuotojai tai mato kiekvieną dieną dirbdami“, – sako Š. Žaltauskė.
Pasak įmonės atstovės, svarbu ne tik su ekologija susiję sprendimai. Žmogiškieji ištekliai taip pat itin svarbūs.
„Skatiname, kad vyrų bei moterų užmokesčiai būtų lygūs, kas gautų vienodas galimybes. Kreipiame dėmesį ir į kitus dalykus, tokius, kaip skirtingų amžiaus grupių įsitraukimas ar kaip prikalbinti dirbti skirtingų tautybių žmones, kad visi darbuotojai galėtų veikti kiek įmanoma labiau kartu ir siekti geresnių rezultatų“, – teigia pašnekovė.
Moteris sako, kad ne mažiau svarbus ir išteklių valdymas, pavyzdžiui fiksuojamas vandens, energijos vartojimas ir remiantis rezultatais priimami sprendimai, kaip tai optimizuoti bei sumažinti.
