Vilioja energetinė nepriklausomybė
„Ignitis“ saulės energijos ir energetinio efektyvumo produktų vadovas Mindaugas Protas pastebi, kad šiuolaikiniam verslui saulės elektrinė ne tik padeda sumažinti išlaidas elektros energijai, bet ir veikti ekosistemoje, kaip gaminančiam švarią energiją. Tai stiprina ir konkurencinį pranašumą, ypač, kai verslas dirba su pažangiomis, aplinkosauga besirūpinančiomis šalimis. Nuosava elektros energijos generacija iš dalies užtikrina energetinį saugumą bei patikimumą ir padeda sumažinti importuojamo kuro kainų svyravimo poveikį.
„Susidomėjimas saulės elektrinių įsirengimu išlieka, tačiau jis nebėra tokio intensyvumo, kaip buvo prieš metus. Mažesnės kainos elektros rinkoje leidžia šiek tiek atsikvėpti, tačiau strategiškai į priekį žiūrintis verslas siekia būti pasirengęs, jei situacija rinkoje keistųsi ne tokia palankia kryptimi“, – sakė M. Protas.
Jis pridūrė, kad verslai, ypač gamybos bendrovės, ir toliau aktyviai domisi saulės elektrinių įsigijimu. Nuosavos saulės elektrinės įsirengimą verslas supranta kaip rizikos mažinimą – dalies energijos poreikio padengimą fiksuotais kaštais, o ateityje, kai elektrinė atsiperka, ir nemokamos energijos generaciją. Kylant elektros energijos kainoms biržoje, nuosava saulės elektrinė sušvelnina kainų šuolį, nes dalis elektros energijos, kurią verslas pasigamina pats, kintamųjų kaštų jau nesukuria.
Įmonė „Švyturys-Utenos alus“ pirmąją saulės elektrinę pasistatė dar 2017-aisiais, kai jų poreikis nebuvo toks didelis. „Turėjome svarbiausią tikslą – tapti „žaliaisiais“ gamintojais, naudojančiais energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Pastaraisiais metais tai tapo labai aktualu ir energetinės nepriklausomybės bei finansiniu požiūriu“, – sakė įmonės verslo plėtros ir inžinerijos vadovas Artūras Bernatavičius.
Jis pridūrė, kad įmonė ne tik plečia saulės energijos elektrinę, bet ir šiemet pradėjo naudoti garo energiją, 100 proc. pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių.
Klientams svarbus tvarumas
Žaliosios energijos naudojimas, o ypač gamyba verslams suteikia ir neginčytiną pranašumą konkurencinėje kovoje. Klientai dažniau renkasi tvarias įmones, partneriai neretai taip pat nori žinoti, ar pradeda bendradarbiavimą su atsakingu, žaliąją strategiją turinčiu verslu.
Pasak A. Bernatavičiaus, šiuo metu tai jau nebe mados reikalas, o privalomas šiuolaikiškos modernios įmonės bruožas: „Iš savo tiekėjų prašome įrodymų, jog jie gamybą vysto tvariai ir patys sulaukiame panašių užklausų. Taip pat ir mūsų vartotojams vis svarbiau, kad produkcija būtų pagaminta tvariai – tą rodo daugybė tyrimų. Todėl jei prieš keletą metų tvarumo principų įgyvendinimas bendrovėse buvo naujovė, tai dabar judame link situacijos, kad tvarumu nesirūpinančios įmonės taps išskirtinėmis blogąja prasme ir turės aiškintis visuomenei dėl savo veiklos. Toks visuomenės spaudimas jau dabar yra norma Vakarų Europoje, netrukus taip bus ir Baltijos šalyse“. Jis pridūrė, kad verslui tai suteikia aiškiai prognozuojamus kaštus, stabilų tiekimą, saugumą, bei tvarumo tikslais paremtą įmonės įvaizdį – tam tikrą deklaraciją, kad jai rūpi planetos ateitis.
„Ignitis“ atstovas priminė, kad atsižvelgiant į Europos Sąjungos politikos ilgalaikius planus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimui, svarbus vaidmuo numatomas energetikos sektoriaus elektrifikacijai. Tarptautinės atsinaujinančios energetikos agentūros pateiktame 1.5 C° scenarijuje numatoma, kad elektros energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime turi padidėti nuo 21 proc. 2019 m. iki 51 proc. iki 2050 m.
„Pagrindinės elektrifikacijos kryptys numatomos transporto, šildymo ir vėsinimo sektoriaus bei žaliojo vandenilio srityse. Taip pat šiemet priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų sistemos, numatyta į apyvartinių taršos leidimų sistemą įtraukti daugiau verslo subjektų, tokių kaip pastatai, transportas, energetikos ir gamybos pramonė. Visos šios priemonės ateityje didins konkrečiai atsinaujinančios elektros energijos paklausą dėl ko nuosava saulės elektrinė atrodo kaip strategiškai protinga investicija“, – aiškino M. Protas.
Investuoja ir smulkusis verslas
Pirminės investicijos į žaliosios energijos gamybą gali būti nemažos, tad kyla klausimas – ar smulkieji verslai išgali sau tai leisti. M. Proto teigimu, į atsinaujinančią energetiką investuoja ir didžiausios šalies bendrovės, ir smulkūs šeimos verslai, kurie nori sumažinti išlaidas elektrai ir kurti švaresnę ateitį su žaliaja energija: „Nepaisant verslo dydžio, saulės elektrinę verta įsirengti, svarbu turėti nekilnojamojo turto su tinkamu stogu ar laisvą žemės sklypą. Neturintiems nuosavo stogo ar žemės sklypo, yra išeitis – nutolę saulės parkai“.
Anot SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorės Rūtos Gucu, įvairaus verslo poreikis žaliosioms paskoloms kinta dinamiškai, jį lemia išoriniai veiksniai. Pirmiausia, poreikį augina aplinkosaugos reikalavimai verslui ir noras mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tačiau aukštos palūkanų normos EURIBOR ir santykinai didelė infliacija daliai verslų tampa stabdančiais veiksniais.
„Didelės įmonės vysto pramoninio masto saulės parkus (įprastai >20 MWp), kurių pagrindinė veikla yra gaminti elektrą ir tiekti ją į tinklą. Tokio dydžio investicijoms skolinimasis yra įprasta praktika siekiant padidinti nuosavo kapitalo grąžą. Pagal „Litgrid“ pateikiamą informaciją, išankstinės sąlygos yra pateiktos beveik 3500 MW galios saulės elektrinėms bei rezervuota dar 4500 MW galios pagal pasirašytus ketinimų protokolus“, – sakė R. Gucu.
Kiek kainuoja ir kada atsiperka žalioji energija?
Svarbus klausimas verslui sukant energetinės nepriklausomybės keliu yra ne tik investicijų dydis, bet ir atsipirkimo laikas. Pasak SEB atstovės, kai kurios didelės įmonės, kurių pagrindinė veikla yra ne elektros gamyba, taip pat investuoja į atsinaujinančią energetiką siekdamos pasigamintą elektrą naudoti savo reikmėms.
Verslo investicijos į saulės elektrinės įsirengimą labai priklauso nuo verslo srities, dydžio ir kitų kriterijų. „Savo klientams visada patariame ir prašome suprasti, kad verslui finansiškai naudingiau statyti tokio dydžio elektrines, kurios užtikrintų efektyvų tiesioginį elektros energijos vartojimą, kad maksimaliai tiesiogiai vartotų saulės elektrinės sugeneruotą energiją su minimaliu arba visai be atidavimo į tinklą. Todėl svarbu pasirinki tokį saulės elektrinės sprendimų vystytoją, kurio siekis būtų sumodeliuoti finansiškai patraukliausią sprendimą klientui, o ne siekti užsidirbti kuo didesnį pelną statant didžiausią galimą elektrinę“, – aiškino M. Protas.
Lietuvoje šiuo metu sparčiai vystoma ne tik saulės, bet ir vėjo energetika. Verslui pasistatyti vėjo elektrinę yra gana sunku, tokių elektrinių vystymo procesai yra itin kompleksiški, o vėjo elektrinių galia gana didelė. „Ignitis“ siūlo racionaliai suderinti šias dvi atsinaujinančios energetikos rūšis ir bazinius poreikius visus metus dengti naudojant vėjo energiją, įsigyjamą iš tiekėjo, valdančio vėjo parkus, o vasaros dienos pikus dengti iš savo saulės elektrinės.
„Saulės elektrinių atsipirkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, tad terminas gali siekti 6–10 metų, priklausomai nuo elektros kainų rinkoje ir techninės saulės elektrinės įrengimo specifikos – galios, saulės modulių posvyrio kampo stogo plokštumos atžvilgiu ar konstrukcijos tvirtinimo tipo. Atsiperkamumą pagreitina valstybės teikiama parama verslui“, – sakė M. Protas.