Skaitmenizacijos prakeiksmas – kur dėti senas baterijas?

Sparčiai populiarėjant skaitmenizacijai pasenusios ar sugedusios elektronikos kiekiai taip pat sparčiai auga ir neretai tampa tiesiog vietą namuose užimančiais daiktais. Kur turėtų keliauti smulkioji ir stambioji elektronika, kada tiesiog reikia pasidairyti specialių konteinerių, o kada jau būtina kreiptis į gamintojus ar surinkėjus?

Daugelis lietuvių kaupiame sugedusius įrenginius

Elektronikos platintojų asociacijos EPA vadovas Linas Ivanauskas sako, kad būtent elektronika yra Europoje sparčiausiai auganti atliekų rūšis.

„Galėčiau pateikti 2018 metų spalio skaičius, – buvo paskaičiuota, kad pasaulyje susidarė 50 milijonų tonų elektronikos atliekų. Praėjus 5 metams nuo šių – 2028-aisiais – jau turėsime 70 milijonų tonų elektronikos atliekų. Leidomės į dar smulkesnę analizę, dar smulkesnę informacijos paiešką ir matome, kad pasaulyje vienam gyventojui tenka 7 kilogramai atliekų, dabar jau netoli 8-ių. Europos regione – 16 kilogramų vienam gyventojui. Galėtume, aišku, klausti, kas tai lemia. Be abejo, lemia išmanėjanti, modernėjanti mūsų aplinka, išmanieji namai, lengvai prieinami prietaisai, gerėjantis gyvenimo lygis, – vardija pašnekovas. – Elektronikos platintojų asociacija inicijavo tyrimą, tai skaičiai tokie – 41 procentas Lietuvos gyventojų namuose turi vieną arba du nenaudojamus kompiuterius. 63 procentai šalies namų ūkiuose turi po du ir daugiau nenaudojamų mobiliųjų telefonų. Ūkiai, kur tokie prietaisai guli trejus ir daugiau metų, sudaro 43 procentus. Dalis respondentų atskleidė, kad 2018–2020 metais įsigijo prietaisų, kuriuos, kaip dabar jau supranta, naudoja per mažai, ir jie tiesiog užima vietą. Vadinamųjų kaupikų, kurie kaupia ir sugedusią, ir veikiančią techniką sandėliukuose bei kitur, yra 38 procentai mūsų visuomenės.“

EPA vadovas teigia, kad jei kalbėtume apie valstybinį lygį, tai elektronikos gamintojams ir importuotojams iškelta užduotis sutvarkyti 65 procentus elektronikos ir tai finansuoti, o skaičiai numatyti pagal praėjusių metų importą.

„Pavyzdžiui, 2020 metais turėjome 46 procentų rodiklį – neįvykdėme tos Europos Sąjungos ir vyriausybės nustatytos užduoties. Galime kelti klausimus, kodėl taip atsitiko, bet pagrindinis atsakymas yra šešėlis: turime didelę šešėlinę rinką, nelegalių sąvartynų, na, ir gyventojų rūšiavimo principai netinkami“, – įvardija pašnekovas.

Didžiausia rykštė – nelegali rinka

Anot L. Ivanausko, nelegalią rinką apibrėžia ir skaičiai. 2021 metais Elektronikos platintojų asociacija surinko 700 tonų ne visos komplektacijos elektronikos – tokios, kuri jau buvo patekusi nelegaliems tvarkytojams, ardytojams į rankas, ir jie ją tiesiog išardė. Gamintojai importuotojai turėjo sutvarkyti vadinamuosius lukštus. Šnekamės su regioniniais atliekų tvarkymo centrais, jie teigia, kad daugiau nei pusė pas juos patenkančios elektronikos jau yra išardyta, išimti visi vertingi komponentai, kurie turi vario, nikelio ir kitų vertingų metalų. Aikštelių atstovai su apgailestavimu teigia, kad tiems nelegaliems ardytojams skiriamas tikrai nepakankamas dėmesys net iš aplinkosaugininkų. Mes turime klestintį šešėlį ir laukiame kontroliuojančių institucijų veiksmų“, – atvirauja L. Ivanauskas.

Kur legaliai priduoti nebenaudojamas ar sugedusias elektronikos atliekas, nemažai informacijos galima rasti tiesiog suvedus užklausą internetinės paieškos laukelyje. Tačiau neretai daugelio stalčiuose guli nenaudojami telefonai, krovikliai. Kodėl?

„Mes retai susimąstome ir smulkiąją elektroniką identifikuojame kaip elektronikos atliekas. Pavyzdžiui, 2022 metais Jungtinės Tautos atliko tyrimą 6 pasaulio šalyse, kur buvo nustatyta, kad žmonės, namų ūkiai namuose turi apie 14 vienetų nenaudojamos smulkiosios elektronikos, iš kurių 9 įrenginiai veikia, likę neveikia ir tiesiog užima vietą, yra kaupiami, saugomi. Reikėtų susimąstyti, kad dažniausiai tokie smulkūs daiktai taip pat yra elektronika, elektronikos atliekos ir jas reikia tinkamai šalinti“, – paaiškina pašnekovas.

Kas ta „nematoma“ smulkioji elektronika?

EPA vadovas sako, kad visame pasaulyje vis labiau akcentuojama tokios „nematomos“ smulkiosios elektronikos problema.

„Viskas, kas turi laidą, bateriją, kištuką, gali ir turi būti perdirbta. Tiesiog siūlyčiau atkreipti dėmesį, žvilgtelėti ir susimastyti. Tuo labiau kad Lietuvoje tikrai puiki surinkimo sistema. Surinkimo talpyklų rasite prekybos centruose, kitose viešose vietose, stambiosios buitinės elektronikos surinkimo vietų – prie didžiųjų prekybos centrų. Galų gale, jei kalbame apie stambiąją buitinę elektroniką, tikrai galima išsikviesti EPA atstovus, – jie nemokamai išveža elektroniką ir nuveža galutiniams tvarkytojams“, – įvardija L. Ivanauskas.

Kaip skirstyti, kas yra smulkioji buitinė elektronika, o kam jau netinka toks apibūdinimas? Pašnekovas sako, kad reikia tiesiog vertinti pagal gabaritus. Šaldymo įrenginiai, viryklės, kaitlentės, šaldytuvai, kondicionavimo sistemos... Tik smulkiąją elektroniką galima priduoti prekybos centre, kur stovi specialūs konteineriai. L. Ivanauskas priduria, kad, pavyzdžiui, nešiojamasis kompiuteris nebus toks smulkus, kad tilptų į delną, jis priskiriamas smulkiosios IT kategorijos elektronikos atliekoms.

Žmonių sąmoningumas, kaip atsikratyti elektronikos atliekomis, auga.

„Vėl pasitelksiu skaičius. Jei lygintume 2016 ir 2020 metus, tai surenkamos elektronikos kiekis padidėjo 27 procentais. Žmogiška savybė – mes norime greito rezultato, norime, kad mūsų švietimo projektai, vykdoma edukacija duotų greitą, spartų rezultatą. Matome gerėjimą, jis dar nėra pakankamas, mus tenkinantis, bet situacija tikrai gerėja ir tikimės, kad švietimo indėlis, edukacijos duos dar geresnių rezultatų“, – neslepia lūkesčių pašnekovas.

Tinkamas perdirbimas saugo gyvybes

Anot L. Ivanausko, labai reikėtų ir didesnio šešėlio kontrolės iš valstybinių institucijų, nes tai padidintų elektronikos atliekų teisėtą perdirbimą.

„Tai tikrai didelė problema. 2019 metais EPA atliko eksperimentą – paėmė 10 šaldytuvų, į juos įmontavome sekimo įrangą ir internete rastais numeriais iškvietėme surinkėjus, atidavėme šaldytuvus bei pažiūrėjome, kur jie keliauja. Iki galutinio tvarkytojo nukeliavo 4 vienetai, kiti „ištirpo“ garažų masyvuose, Savanorių prospekte, tiesiog dingo be žinios. Šiuos rezultatus mes pristatėme atliekų tvarkymo forume – aš skaičiau pranešimą, parodėme, kad tokia problema realiai egzistuoja. Iš esmės, 60 procentų stambiosios buitinės elektronikos tiesiog nebuvo nuvežta iki paskirties taško, – pasakoja pašnekovas. – Taigi turime problemą ir laukiame aštresnių reakcijų iš aplinkosaugos institucijų.“

Nelegaliai kažkur garažuose ardomi šaldytuvai tampa taršos šaltiniu, kelia pavojų ir gamtai, ir žmogaus gyvybei.

„Senesnio modelio šaldytuvuose yra toks dalykas, kaip freonas, tai nuodinga medžiaga – ir grunto tarša galima, ir geriamojo vandens, ir žala sveikatai. Kartą dalyvavau tiesioginiame radijo eteryje ir paskambinusi senyvo amžiaus moteris sako: „Aš turiu šaldytuvą, iš jo kažkas laša. Tai, kas laša, jau pragraužė grindis. Šaldytuvą išnešiau į ūkinį pastatą. Galbūt laikas jį atiduoti.“ Ką galėjau pasakyti? Tiktai taip – jau laikas. Iš tikrųjų netinkamai tvarkoma elektronika sukelia daug problemų ir ekonomikai, ir sveikatai, ir aplinkai. Tai problema, kurią reikia spręsti“, – sako L. Ivanauskas.

Technologijos, apie kurias nedažnai susimąsto rūkaliai

Dar vienos elektronikos atliekos yra itin specifinės – įprastas cigaretes pakeitė elektroniniai vienkartiniai ir daugkartiniai prietaisai. Vargu ar dažnas jų vartotojas susimąsto, kur tie prietaisai turi patekti po naudojimo, nors tai taip pat įrenginiai su baterijomis.

„Yra tam tikrų kategorijų elektronikos atliekos, kurios kelia problemų dabar ar kels ateityje. Kalbant apie ateitį, tai saulės kolektoriai: čia mes matome užprogramuotą problemą. Bet jei kalbame apie rūkymo prietaisus, tai jie turėtų būti šalinami su smulkiąja elektronika. Labai tikimės supratingumo iš rūkančių atsikratyti tinkamai, nors tikrai neskatinu paties rūkymo. Galime organizuoti tos dalies surinkimą, kuri į Lietuvą įvežama per oficialiai užregistruotus importuotojus, tačiau turime problemą, nes negalime užtikrinti kontrolės to, kas vyksta internete. Daugybė tokių įrenginių atkeliauja iš užsienio valstybių, iš trečiųjų pasaulio šalių, mes negalime kontroliuoti, kaip tie importuotojai, gamintojai vykdo savo pareigas, negalime užtikrinti, kad jas jas tinkamai vykdytų“, – pasakoja EPA vadovas.

Organizacija kitais metais planuoja pagaminti dar daugiau smulkiosios elektronikos surinkimo talpyklų, jų bus dar daugiau išplatinta pasilinksminimo vietose, baruose, parduotuvėse. Taip siekiama surinkti dar daugiau rūkymo prietaisų, o surinkimo vietas padaryti labiau prieinamas.

Pašnekovas neslepia, kad kiekvienas puikiai mato, jog mieste mėtosi elektroniniai rūkymo prietaisai, jie metami į paprastas šiukšlių dėžes, nors tokias atliekas būtina rūšiuoti atsakingiau.

Neaiškūs gamintojai ir importuotojai kratosi atsakomybės

Įprasti buitiniai prietaisai taip pat vis labiau skaitmenizuoti, jie gaminami ir iš perdirbamų medžiagų, ir diegiant vis modernesnes technologijas. Kokie reikalavimai taikomi gamintojams?

„Atsakingos Europos Sąjungos institucijos tikrai skiria pakankamą dėmesį, ir pastaruoju metu matau, kad tas dėmesys vis stiprėja – daug kalbama apie žiediškumą ir tvarumą. 2009 metais buvo priimta ekologinio projektavimo direktyva, kuri gamintojus įpareigojo gaminti elektros energiją tausojančius prietaisus, pateikti išsamią informaciją, kaip šiais prietaisais naudotis, kaip juos šalinti, kad būtų kuo mažesnė žala aplinkai. 2019 metais priimtos ekologinio projektavimo taisyklės. Kuo aš labiausiai džiaugiuosi, – 2021 metais buvo priimtas reglamentas dėl planuojamo senėjimo, jis įpareigoja projektuotojus palaikyti ar teikti techninį palaikymą po gaminio išleidimo 10 metų. Kitaip tariant, kad dar 10 metų būtų prieinamos atsarginės dalys, būtų užtikrinta techninė priežiūra. Technologijos juda į priekį. Iš asmeninės patirties – reikia pakeisti čiaupo, kurį nusipirkau prieš 2 metus, tarpinę, ir tokios detalės aš neberandu, čiaupas jau nebegaminamas. Tas pats ir kalbant apie elektroniką“, – pokyčius ir įpareigojimus buitinės technikos gamintojams įvardija L. Ivanauskas.

Tvarumas – ir vartotojų, ir gamintojų reikalas

Pašnekovas paaiškina, kad 2021 metų akte nėra kompiuterių ir telefonų, per daug spartus vystymasis, ir 10 metų užtikrinti atsarginių detalių tiekimą ar techninę priežiūrą tikrai sudėtinga. Tiesa, teisės aktų kūrėjai siekia, kad telefonų gamintojai vėl grįžtų prie keičiamų baterijų integravimo į mobiliuosius, nes tai skatina ilgiau naudoti patį telefoną, o kartu – ir vartotojo galimybę būti tvaresniam.

„Vartotojus skatinčiau įsigyti buitinę elektroniką iš tų elektronikos gamintojų ir importuotojų, kurie yra žinomi ar bent žinomi dėl to, kad vykdo savo prievoles, įgyvendina gamintojo ir importuotojo atsakomybę. Pandemijos metu, kai buvo masinis pirkimas internetu, į Lietuvą įvažiavo daug neaiškios elektronikos, kuriai tikrai negali būti užtikrintas nei naudojimo ilgaamžiškumas, nei garantinė, nei techninė priežiūra. Rekomenduoju rinktis tuos gamintojus, kurie žino, kas yra tvarumas, žiediškumas, į tai investuoja, prisiima prievolę ir tikrai supranta tvarumo bei žiediškumo naudą“, – ragina susimąstyti prieš įsigyjant kokį nors prietaisą pašnekovas.

Elektronikos atliekų prikaupia ne tik buitiniai vartotojai, bet ir įvairios įmonės, tačiau taršiausiu sektoriumi l. Ivanauskas įvardija prekybą internetu, kuria aktyviai naudojasi neaiškūs platintojai, importuojantys iš trečiųjų šalių. Dalis gamintojų importuotojų tokias prekes importuoja net neįteisinę savo veiklos ir taip vengia prievolės finansuoti elektronikos atliekų tvarkymą.

„Yra registras, todėl gana nesunku patikrinti, ar toks gamintojas importuotojas yra užsiregistravęs, lygiai taip pat jie privalo užsiregistruoti GPAIS [vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema – Delfi pastaba] sistemoje. Kaip jau minėjau, nusipirkus iš nepatikimų tiekėjų tikrai bus didelių problemų su garantiniu aptarnavimu ar ilgaamžiškumu, galimybe pateikti pretenzijas. Vėlgi, tas nelegalus elektronikos atliekų tvarkymas, surinkimas, ardymas, dalinis perdirbimas ir vėliau išmetimas sukuria didžiausią taršą“, – įvardija EPA vadovas.