Elektroniką rūšiuojame per retai
2020 m. Elektronikos platintojų asociacijos EPA inicijuoto tyrimo duomenimis, daugelio mūsų šalies gyventojų sandėliukai, garažai ar stalčiai prigrūsti senų, nenaudojamų prietaisų. Įsigiję naują telefoną, skalbimo mašiną ar šaldytuvą beveik trečdalis mūsų, užuot atsisveikinę su senaisiais prietaisais, kaupiame juos atsargai. Tik ketvirtadalis gyventojų senuosius prietaisus dovanoja kitiems, dar mažiau jų parduoda padėvėtus.
Tyrimai atskleidė Lietuvos gyventojų įprotį kaupti namuose nenaudojamus telefonus ir kompiuterius. Net 74 proc. respondentų turi nenaudojamų telefonų, iš kurių 15 procentų – 4 ar net daugiau. Net 41 procentas apklausos dalyvių teigė namuose turintys 1–2 nenaudojamus kompiuterius. Daugeliu atveju tokie nenaudojami prietaisai namuose guli 5 metus ir daugiau. Padėtis iš esmės nesikeičia daug metų.
2018–2020 m. pusė šalies gyventojų įsigijo smulkiosios elektronikos prietaisų, kurie tik užėmė vietą jų namuose – buvo arba nenaudojami, arba naudojami itin retai.
„Kaupimo įprotis arba pasenęs požiūris į daiktus būdingas ne vien mūsų tautiečiams. 2022 m. ES duomenimis, kiekvienam namų ūkiui visoje ES priklauso vidutiniškai 74 elektronikos gaminiai, iš kurių 17 guli nenaudojami mūsų stalčiuose ir spintose. Iš šių skaičių matome, kad lietuviai vis dar sunkiai atsisveikina su nebenaudojamais elektronikos prietaisais, linkę kaupti“, – kalbėjo Elektronikos platintojų asociacijos EPA vadovas Linas Ivanauskas.
„EMP recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika atkreipė dėmesį į teigiamus pokyčius: „Mes pastebime, kad žmonių atsakingumas ir teisingas elektronikos atliekų rūšiavimas gerėja. Daug dėmesio skiriame žmonių edukacijai, kalbame apie tai, kaip svarbu elektronikos atliekas atskirti ir nemesti kartu su komunalinių atliekų srautu. Kasmet surenkame vis daugiau smulkios elektronikos atliekų kartu su stambia buitine technika“.
Vengia rūšiuoti, nes nepatogu
EK komisaras pripažino, kad Lietuva turi puikią elektronikos atliekų surinkimo infrastruktūrą, gyventojams pateikiama informacija daugybe kanalų, tačiau, pasak L. Ivanausko, Aplinkos ministerijos raginimas prioretizuoti elektronikos surinkimą iš namų ūkių atrodo pavėluotas: „Jau daugiau kaip 10 metų nemokamai išvežame iš namų ūkių stambiagabaritės elektronikos atliekas. Kartu su jomis tų pačių vežėjų vizito metu kviečiame priduoti ir smulkiosios elektronikos atliekas, panaudotas baterijas, lempučių atliekas. Psichologai tokią kaupimo elgseną aiškina psichologinėmis priežastimis. Dažniausiai tai yra tam tikro nesaugumo jausmo pasekmė. Pridėkime dar ir iš sovietmečio paveldėtą mentalitetą, kai visko trūko ir sugedę daiktai būdavo padedami atsargai, tikintis, kad gal kada nors dar bus sutaisyti, pravers ar bus kaip nors kitaip pritaikyti ūkyje“.
Per keletą pastarųjų dešimtmečių kiekvieno iš mūsų aplinkoje atsirado daiktų, kurie ne tik greičiau sugenda, lūžta, bet ir technologiškai pasensta. Tai iš esmės keičia žmonių santykį su daiktais. Anksčiau daiktai būdavo puoselėjami, perduodami iš kartos į kartą. Vargu ar dabartinis jaunimas džiaugtųsi gavęs dovanų pasenusį tėvų kompiuterį ar telefoną. Technologijos greitai sensta, vadinasi, beviltiškai sensta ir šių technologijų pagrindu sukurti daiktai.
L. Ivanauskas pridūrė manantis, kad iš esmės EK idėja, jog gamintojai turėtų pasitelkti skatinimo priemones elektronikos atliekoms surinkti, nėra bloga. Tokios skatinimo priemonės naudojamos kiekvienais metais. „Kaip pavyzdys – liepą EPA inicijavo akciją „Keisk telefoną į kino kuponą“. Ji paskatino šalies gyventojus pasirausti po stalčius ir atsisveikinti su metų metus ten gulinčiais senais telefonais. Akcijos metu surinkta 5500 telefonų“, – sakė EPA vadovas.
D. Valeika papildė, kad labai svarbi vengimo rūšiuotis priežastis – nepatogumas ir to nepritaikymas kasdieniam žmonių gyvenimui: „Elektronikos atliekas yra draudžiama mesti į komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius, nors tai ir yra patogiau ar paprasčiau gyventojui, nei ieškoti specialiai skirtų surinkimo dėžučių. Šie prietaisai turi pavojingų medžiagų, kurios patekusios į aplinką ne tik teršia vandenį, dirvožemį ir gruntą, bet ir ličio baterijas, esančias smulkiuose prietaisuose, kurios neretai sukelia gaisrus. Tik didinant gyventojų sąmoningumą išvengsime pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai“.
Atliekų surinkimo kiekiai auga
Pagal elektronikos atliekų susidarymą vienam gyventojui (16,2 kg) Europai atiteko pirmoji vieta pasaulyje. Antroje vietoje atsidūrė Okeanija (16,1 kg vienam gyventojui), po to – Amerika (13,3 kg vienam gyventojui), o Azija ir Afrika atitinkamai generavo 5,6 ir 2,5 kg vienam gyventojui.
L. Ivanauskas sako, kad Europoje elektronikos atliekos rūšiuojamos ir tvarkomos geriausiai: „ES šalims esame iškėlę elektronikos atliekų surinkimo tikslus. Šiuo metu siekiame surinkti 65 proc. elektronikos atliekų. Ši 65 proc. dalis vertinama pagal ankstesniais metais konkrečios šalies rinkai pateikto elektronikos gaminių srauto. ES surinkti duomenys rodo, kad dauguma valstybių narių šio tikslo nepasiekia – įskaitant ir Lietuvą“.
„EMP Recycling“ atstovas pridūrė, jog remiantis oficialia statistika, 2021 metais Lietuvoje, vidutiniškai, buvo sutvarkyta apie 20 tūkst. tonų elektronikos atliekų. „Paskutinių kelerių metų informacija nėra paskelbta, tačiau augančią tendenciją matome savo surenkamuose ir perdirbamose atliekų kiekiuose“, – kalbėjo D. Valeika.
ES nustatytų tikslų nepasiekiame
Tvarumo srityje verslus bei individualius gyventojus susimąstyti itin dažnai paskatina ES reglamentai bei reikalavimai. Nemažai reikalavimų, susijusių su elektroninių atliekų išmetimu bei perdirbimu laikosi ir Lietuva. Deja, nors Europos mastu tvarkomės neblogai, nustatytų tikslų dar nepasiekiame.
2022 m. pasaulyje susidarė 62 milijonai tonų elektronikos atliekų ir tik mažiau nei ketvirtadalis susidariusių elektronikos atliekų (22,3 proc.) buvo surinktos ir perdirbtos. Iš JT ataskaitos matyti, kad 2022 m. elektroninių atliekų kiekis išaugo 82 proc., palyginti su 2010 m., o 2030 m. padidės dar 32 proc. ir pasieks 82 milijonus tonų.
Europoje iššūkių irgi netrūksta. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje 2022 m. surinkta vos 49 proc. elektronikos atliekų. „Vadovaujantis 2012 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatomis, nuo 2019 m. minimalus kasmet pasiekiamas elektronikos atliekų surinkimo lygis turėtų būti 65 proc. Tiesa, tikslą perdirbti 45 proc. surinktų nešiojamųjų baterijų mūsų šalis iki šiol pasiekdavo, tačiau dar toli iki ateities užduočių – 2027 m. surinkti ir perdirbti 63 proc., o 2030 m. – 73 proc.“, – kalbėjo L. Ivanauskas.
Šiuo metu minimalus kasmet pasiekiamas atliekų surinkimo lygis yra 65% elektros ir elektroninės įrangos, kuri buvo pateikta valstybės rinkai per trejus ankstesnius metus, vidutinio svorio arba 85% susidariusių EEĮ atliekų pagal svorį. Dauguma valstybių narių, įskaitant ir mus, nustatyto EEĮ atliekų kiekio nesurinko.
Paprastai tariant, pagal ES direktyvą, elektronikos atliekos negali būti metamos į komunalinį atliekų srautą, o turi būti surinktos ir perdirbtos atskirai. Už tinkamą šių atliekų surinkimą Lietuvoje yra atsakingos gamintojų importuotojų organizacijos.
Tikisi teigiamų pokyčių
Nors šiuo metu situacija dar nėra tobulai, pašnekovai įsitikinę – dirbant tinkama linkme, bus geriau. Ateityje elektronikos atliekų rūšiavimo srityje galime tikėtis dar didesnio visuomenės sąmoningumo ir efektyvesnių sprendimų. „Lietuvoje elektronikos atliekų infrastruktūra jau dabar yra puikiai išvystyta – konteinerius ir specialias dėžutes galima rasti prekybos centruose, bibliotekose, viešosiose įstaigose. Stambiagabaritę elektroniką galite patys pristatyti į surinkimo punktus arba ją gali nemokamai išvežti iš jūsų namų, net jei gyvenate atokiame Lietuvos kampelyje“, – aiškino L. Ivanauskas
„Manome, jog svarbu užtikrinti patogius elektronikos atliekų atsikratymo būdus. Vienas iš jų – nemokama elektronikos atliekų išnešimo ir išvežimo paslauga, kurią teikiame jau 20 metų Lietuvoje. Tai patogu, paprasta ir greita. Taip pat gyventojai bei įmonės gali atiduoti nebenaudajamą buitinę techniką, elektroniką į supirktuves ir už tai gauti atlygį. Tai irgi papildoma paskata rūpintis šių atliekų sutvarkymu. Be to, daugelyje prekybos centrų yra smulkios elektronikos surinkimo dėžutės, į kurias galima mesti įvairią elektroninę įrangą“, – pašnekovą papildė D. Valeika.
Jeigu gyventojui net nekyla mintis, kad sugedusi elektronika yra pavojinga atlieka ir ji yra metama į komunalinius konteinerius bei neieškoma būdų, kaip ja tinkamai atsikratyti – norint daryti pokytį vienintelė išeitis yra kiek įmanoma plačiau edukuoti ir šviesti gyventojus apie atsakingą bei tinkamą elektronikos atliekų tvarkymą.