Mokslininkai prognozuoja, kad dėl nekontroliuojamos pramonės plėtros vidutinė planetos temperatūra pakils 3 laipsniais pagal Celsijų. Įgyvendinant atnaujintojo Paryžiaus susitarimo reikalavimus, šį rodiklį pavyktų sumažinti perpus. Tai padėtų spręsti daugybę klimato kaitos problemų ir sumažintų kylančių grėsmių pavojų, pavyzdžiui, ledynų tirpsmą ir pakrančių zonų užliejimo riziką.
Norint pasiekti pusantro laipsnio žymą, pramonės sektoriui teks gerokai pasistengti ir iš esmės pakeisti savo požiūrį. Uždavinys – sudėtingas, pareikalausiantis papildomų išlaidų, tačiau neišvengiamas, siekiant apsaugoti ekosistemas ir biologinę įvairovę. Iš kitos pusės – brangiai atsieinantis investavimas į tvarumą turi ir kitų privalumų – aplinka besirūpinančių įmonių akcijos stabiliai auga, didėja teigiamas klientų, partnerių bei visuomenės požiūris.
Pagrindinė spartėjančio atšilimo priežastis – CO2 kaupimasis atmosferoje. Šis junginys akumuliuoja saulės energiją ir taip šildo orą. Kuo daugiau išskiriama anglies dvideginio, tuo labiau juntamas šiltnamio efektas. Be abejo, iki visiško išdžiūvimo ir virtimo Venera mūsų unikaliai planetai dar toli, bet ne taip toli, kaip galima būtų įsivaizduoti. Todėl pramonės įmonės skatinamos kuo skubiau imtis konkrečių priemonių ir veiksmingų žingsnių.
Siekdama paskatinti pokyčius, bendrovė „Schneider Electric“ sukūrė kompleksinę anglies dvideginio kiekio mažinimo programą, pritaikytą visiems ekonomikos subjektams.
Keturi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo žingsniai
1. Taršos šaltinių nustatymas. Norint imtis veiksmingų pokyčių, būtina nustatyti pagrindinius įmonės taršos šaltinius, tad pirmuoju žingsniu turėtų būti svarbiausios informacijos surinkimas. Taikant įvairius metodus, pirmiausia yra nustatomi tiesioginiai CO2 išskyrimo į atmosferą šaltiniai – pavyzdžiui, kuro deginimas gamybos ciklų metu, automobilių bei specialiosios technikos veikla. Tuomet vertinamos netiesioginės energijos išteklių teršalų emisijos, jeigu įmonė naudojasi išorinių elektros tinklų arba katilinių paslaugomis. Galiausiai skaičiuojami likusieji komponentai: krovinių gabenimas ir verslo kelionės, nuomojami arba išnuomoti gamybos objektai, realizuotos produkcijos panaudojimas ir atliekų tvarkymas.
2. Metodikos parinkimas ir prognozės. Surinkus svarbiausią informaciją, ji analizuojama, renkami trūkstami duomenys. Tuomet pereinama prie kito etapo – išmetamųjų teršalų mažinimo metodikos parinkimo ir prognozių, kaip vystytųsi įmonė, taikant įmanomus energinio naudingumo didinimo būdus.
3. Strategijos detalizavimas. Aiškiai suvokus, kuriuos objektus ir procesus reikia tirti ir išanalizavus planuojamų diegti projektų duomenis, pereiname prie trečios stadijos – strategijos detalizavimo. Jos metu kuriamos išmetamųjų teršalų mažinimo pakopos, padėsiančios pasiekti mažiausią anglies pėdsako reikšmę.
Šiame etape keliami esminiai uždaviniai:
- Persiorientavimas į žaliąją elektros energiją;
- Įmonės energetinio profilio modernizavimas ir optimizavimas, pavyzdžiui: ŠVOK sistemų darbo optimizavimas; dažnio keitiklių įrengimas, pasenusių variklių ir pavarų keitimas.
- Jėgainių, kuriose naudojami dujomis (biodujomis) varomi vidaus degimo varikliai, eksploatavimas;
- Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimas.
Atsižvelgiant į šiuos tikslus, parengiama schema ir apskaičiuojama visų priemonių įgyvendinimo kaina.
4. Praktinis diegimas. Išanalizavus esamą situaciją ir parinkus įmonės poreikius geriausiai atitinkančią strategiją, pereiname prie praktinio diegimo. Plano grandys surikiuojamos pagal svarbą, optimalų įgyvendinimą ar kitus įmonei aktualius parametrus. Pradedamas nuoseklus įgyvendinimas. Sudaromos pagrindinė ir kasmetinės ataskaitos. Bendradarbiavimas su „Schneider Electric“ gali būti plėtojamas tiek viena, tiek ir keliomis kryptomis.
Jeigu jūs jau svarstote, kaip sumažinti savo įmonės išmetamųjų teršalų kiekį, „Schneider Electric“ specialistai jums padės įsivertinti esamą situaciją bei pasiūlys tinkamus įrangos automatizavimo ar modernizavimo sprendimus.