Madinga tendencija ar strateginė kryptis?
„Bendrai žiūrint į Lietuvos rinką, pastebime, jog organizacijų požiūris į darnumą keičiasi. Ypatingai per praėjusius metus buvo ryškus sujudimas, kuris apima didesnį įmonių dėmesį žaliąja transformacija bei polinkiu spręsti su klimato kaita susijusius klausimus.
Tvarumas nėra tik madingas šių laikų žodis, manau, jog šia tema sprendžiamų problemų reikšmė tik didėja. Pastebime, jog rinkoje atsiranda vis gausesnė naujų pozicijų, kurios apima darnumo specialisto atsakomybes, paieška. Įmonės intensyviau domisi šiomis temomis ir inovatyvesnių sprendimų pritaikymu savo veikloje“, – pastebėjimais dalinasi Lietuvos Atsakingo Verslo Asociacijos LAVA vadovas Tomas Jankus.
Pratęsdamas, jog organizacijų susidomėjimą darnumo temomis pastebi ir iš eilės į LAVA narius kandidatuojančių įmonių sąrašo. Neslepiama, jog norinčiųjų pirmą naujų metų mėnesį maždaug tiek, kiek prie asociacijos buvo prisijungusių per visus 2021 metus. Asociacijoje vis dažniau organizuojami mokymai, į kuriuo registruojasi ne tik nariai.
„Tai atspindys to, kas vyksta globaliau. Turime tiek tam tikrus tarptautinius įsipareigojimus, tokius kaip išskiriamų CO2 dujų mažinimo planas iki 2030 m., tiek nacionalinius šalies vystymo planus bei reguliavimo mechanizmus, glaudžiai susijusius su organizacijų vykdoma veikla”, – prideda T. Jankus.
Anot ruošiamo „Naujos kartos Lietuva“ plano, iš 2,2 mlrd. eurų biudžeto, vien tik 37 proc. lėšų bus skirtos žaliajai ekonomikos transformacijai. Kaip teigia LAVA vadovas, tai susiję ir su inovatyviomis priemonėmis, kurios padėtų verslui bei organizacijoms priimti darnesnius sprendimus bei taip mažinti poveikį gamtai.
Vienkrypčių sprendimų nepakanka
Tvarumas dažnai tapatinamas su įmonės valdymu, socialine atsakomybe, bet tikriausiai niekam nekyla abejonių, kad didžiausia šių dienų problema yra aplinkosauga.
„Maisto gamybos grandinė yra atsakinga už ketvirtadalį pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Žinome, kad energetikoje, transporto ar pramonės srityse, kurios taip pat yra vienos didžiausių klimato kaitos sukėlėjų, jau šiandien yra taikomi inovatyvūs ir tvarūs sprendimai. Žemės ūkio sektoriuje, visgi, sprendimų dar trūksta.
Suprasdami šios problemos mastą, turime aiškų planą, padėsiantį sumažinti žemės ūkio sukuriamą neigiamą poveikį ir leisiantį išvystyti aplinkai draugišką maisto gamybos grandinę“, – teigia LAVA asociacijos narės „AUGA group“ rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas.
Anot jo, „AUGA group“ yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų tapti klimatui neutralia žaidėja žemės ūkio sektoriuje. Įmonių grupė vysto technologinius projektus, kurie leis sukurti tvaraus ūkininkavimo standartą. „AUGA group“ taip pat prisideda prie tarptautinių iniciatyvų, tokių kaip Europos Komisijos organizuojamas Klimato Paktas, kurios skatina siekti dar tvaresnio ūkininkavimo idėjos.
Anot 2021 m. „AUGA group” užsakymu atlikto tyrimo, kurį įgyvendino KOG Institutas, daugiau nei 70 proc. vartotojų sako, jog tvarumo kriterijai daro įtaką jų pirkimo įpročiams. Tai rodo, jog pokyčiai yra reikalingi, o verslai turi ieškoti sprendimų, kaip mažinti poveikį aplinkai, taip atliepiant vartotojų poreikius.
Skatina drąsiau imtis pokyčių
Nors darnumas tampa patrauklia daugelio įmonių nauja strategine verslo vystymo kryptimi, visgi, iššūkių, susijusių su ambicingų planų įgyvendinimu, yra daug ir niekas nevyksta be tam tikrų finansinių injekcijų.
„Lietuva yra šalis, kuri tik pradeda vytis aukšto ekonominio išsivystymo valstybes Skandinavijoje ar Vakaruose. Žengiame pirmyn, tačiau dar tikrai yra kur tobulėti bei augti. Reiklesni ekologiškumo požiūriu klientai priverčia rinką reaguoti, tam, kad atitiktų rinkos poreikius tokiu būdu ir gimsta pokyčiai“ , – drąsina T. Jankus.
LAVA vadovas priduria, jog nežinojimas ir atsakymų, kaip įmonės veikloje taikyti tvaresnius sprendimus, ieškojimas yra pirmieji kryptingos naujos veiklos indikatoriai nuo kurių galima pradėti.