Lietuvos gamta tampa vis mažiau nuspėjama
Kaip teigia draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius, žalų, susijusių su gamtos stichijomis, skaičiaus augimas stebimas jau keletą metų iš eilės.
„Lyginant praėjusius metus su ankstesniais, tokių įvykių skaičius augo apie 20 proc. Pastaraisiais metais gamtinės jėgos tampa vis labiau nenuspėjamos: jei anksčiau vasarą sulaukdavome tik vienos kitos audros, pastaraisiais metais audros siautėja visus metus. Vasarą turtą niokoja liūtys, žiemą – audros, snygiai bei itin stiprūs vėjai“, – sako M. Ratkevičius.
Rečiau, tačiau fiksuojami ir atvejai, kai patvinsta teritorijos, nesančios potvynių zonoje – po itin stiprių vasarinių liūčių sulaukiama pranešimų apie užpiltus rūsius ar kitas patalpas.
„Tokių pranešimų sulaukėme pernai vasarą, kai gamtos stichijos vienas teritorijas skalbė lietumi, o kitas stipriai džiovino sausra. Gamtinės sąlygos Lietuvoje tampa vis mažiau nuspėjamos, siekia tai vienus, tai kitus kraštutinumus ir tą mes matome ne iš meteorologų prognozių, o skaičiuodami klientų registruojamus įvykius“, – teigia specialistas.
Su žalomis vis dažniau susiduria ūkininkai
Klimato kaitos sukelti potvyniai, sausros, audros ir kitos stichinės nelaimės – dažnėjančių ūkininkų patiriamų žalų priežastys.
„Labiausiai žalą ūkininkų derliui daro audros, išguldančios arba apsemiančios pasėlius. Daugiausia tokių žalų fiksuojame vasarą. Po žiemos ar pavasarį sulaukiame pranešimų apie iššalusius pasėlius. Išmokos ūkininkams dėl gamtinių stichijų žalų pasėliams auga kasmet“, – sako M. Ratkevičius.
Neapdraudus pasėlių ar kito žemės ūkio paskirties turto ir nutikus nelaimei, kaip teigia draudimo bendrovės specialistas, ne tik prarandamas turtas, pajamos, bet ir iškyla grėsmė veiklos tęstinumui.
„Neapdraustas turtas nutikus įvykiui sukelia nuostolių, nepatogumų, kai kuriais atvejais gali reikšti
prarastas pajamas. Pavyzdžiui, nuostoliai, patiriami dėl žalos pastatams, gali būti itin brangūs – po audros, netekus ūkinio pastato stogo, yra patiriama ne tik reali turtinė žala, bet ir tenka ieškoti alternatyvų, kuo tą pastatą laikinai pakeisti, kaip tęsti savo veiklą ir pan.“ , – teigia BTA atstovas.
Draudimas apsaugo nuo patirtų nuostolių
Tai, kad nė vienas nesame tikri dėl savo turto saugumo, todėl apdrausti jį visada verta, M. Ratkevičiaus nuomone, puikiai iliustruoja bendrovės fiksuotas atvejis, kai dėl kilusio gaisro sudegė ūkinis pastatas.
„Labiausiai tiek ūkininkų, tiek kituose sektoriuose veikiančių žmonių turtą niokoja ugnis. Esame fiksavę atvejį, kai sudegė ūkinis pastatas ir patirta žala buvo įvertinta apie 100 tūkst. eur. Nuostolių išvengta nebuvo, tačiau draudiminė išmoka leido greitai ir kokybiškai atkurti pastatą bei tęsti ūkinę veiklą“, – prisimena pašnekovas.
Draudimo bendrovė BTA savo klientų turtą draudžia nuo įvairių su gamtos stichijomis susijusių žalų: vandens, audrų, sniego, vėjo, ugnies, medžio užvirtimo bei elektros įtampos svyravimų sukeltų nuostolių. Specialisto pasiteiravus, kaip šiais laikais Lietuvos ūkininkai žiūri į draudimo paslaugas, M. Ratkevičius pastebi džiuginančią tendenciją.
„Matome, kad tiek ūkininkai, tiek visi kiti Lietuvos gyventojai tampa sąmoningesni ir vis dažniau draudžiasi, ieško geresnių draudimo variantų, platesnės draudimo apsaugos. Be abejo, tendencijos rodo, kad stambesni ūkininkai draudimui skiria daugiau dėmesio, mažiau svarsto ar šis finansinis instrumentas reikalingas. Daugiau dvejonių šiuo klausimu natūraliai turi smulkesnieji ūkininkai“, – teigia BTA atstovas.