Nors 2021 m. žmonija sugebėjo net 10 procentų sumažinti neigiamą poveikį gamtai ir panaudoti tik tiek gamtos potencialo, kiek ši gali suteikti per metus (greičiausiai dėl pandemijos), daugiau nei 40 metų žmonijos poreikiai gamtai viršija tai, ką mūsų planeta gali duoti. Iškertame medžius greičiau, nei jie spėja ataugti, sugauname per daug žuvų, kad jomis spėtų pasipildyti vandenynai, į atmosferą išmetame daugiau anglies dvideginio, nei jo sugeba sugerti ekosistemos.
Nors prie Žemės išgelbėjimo mažais darbais galime prisidėti kiekvienas, lemiamą poveikį gamtai ir mūsų visų ateičiai turi vyriausybių bei pramonės atstovų kuriamos strategijos 5-iose tvarumo srityse.
PLANETA. Ūkiai, miškai, parkai, pelkės, ežerai ir vandenynai palaiko gyvybę ir nuo šio „gyvybės tinklo“ sveikatos priklauso žmonijos gyvenimo kokybė. Atsodinus 350 milijonų hektarų miško, planetos išteklių viršijimo data būtų pavėlinta 8 dienomis.
MIESTAI. Manoma, kad iki 2050 m. 70–80 % visų žmonių gyvens miesto vietovėse. Jei trečdalį atstumo, kurį įveikiame automobiliais, pakeistų viešasis transportas, o likusią dalį – važiavimas dviračiu ir pėsčiomis, Žemės išteklių viršijimo diena pasivėlintų dar 13 dienų.
ENERGIJA. Daugiau nei prieš 150 metų žmonijos anglies pėdsakas buvo artimas nuliui. Jau dabar egzistuojančios technologijos pastatams, komerciniams procesams ir elektros gamybai leistų pavėlinti išteklių išnaudojimo datą 21 diena be jokio pavojaus komfortui ar produktyvumui. Sumažinus anglies dvideginio išmetimą perpus, Žemės išteklių viršijimo diena pasislinktų 93 dienomis.
MAISTAS. Pusė Žemės biologinio pajėgumo naudojama žmonijai išmaitinti. Jei pasaulinį mėsos suvartojimą sumažintume perpus ir šias kalorijas pakeistume vegetariška mityba, išteklių viršijimo dieną perkeltume 17 dienų. Jei visame pasaulyje maisto švaistymą sumažintume perpus, viršijimo dieną perkeltume dar 13 dienų.
GYVENTOJAI. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad 2100 m. Žemėje gyvens nuo 7,3 iki 15,6 milijardo žmonių. Kad galėtume atlikti reikiamus pokyčius, mums reikia įgalinti žmones ne tik keisti vartojimo įpročius, bet ir kalbėti apie šias problemas.