„Euroheat & Power“ politikos direktorės Pauline’os Lucas ir vyresniojo patarėjo politikos klausimais Jack’o Corscaddeno duomenimis, septyniose ES šalyse (tarp jų ir Lietuvoje), kuriose šilumos ir vėsinimo iš atsinaujinančių šaltinių dalis yra didžiausia, centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) tinklas yra išvystytas labiausiai. Tai aiškiai rodo tiesioginį ryšį tarp centralizuoto šildymo ir atsinaujinančių energijos šaltinių.
Asociacijos „Euroheat & Power“ atstovai išskiria Lietuvą ir Kauną, kaip sektiną pavyzdį Europai vystant miesto šilumos tinklą ir naudojant atsinaujinančių energijos išteklius šilumos gamybai.
Pateikiama pirmąją interviu su P. Lucas ir J. Corscaddenu dalį, kurioje kalbama apie centralizuoto miesto šilumos ir vėsumos tiekimo situaciją karo Ukrainoje kontekste, perspektyvas ir iššūkius, atsinaujinančius energijos išteklius.
- Kokią vietą centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT) užima Europoje šiandien, ypač – karo Ukrainoje ir pasaulinės energetinės krizės kontekste?, – paklausėme Pauline‘os Lucas ir Jack‘o Corscaddeno.
- Nors bendrai centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT) sudaro sąlyginai nedidelę ES šilumos rinkos dalį – apie 12 proc., ši dalis skirtingose šalyse labai skiriasi. Miesto šiluma yra tiekiama 60 mln. ES gyventojų (iš viso ES – apie 447 mln. gyventojų – red. past.), dar apie 80 mln. žmonių gyvena miestuose, kuriuose jau yra įrengtas bent vienas centralizuoto šilumos tiekimo tinklas.
Centralizuotas šildymas ir vėsinimas yra perspektyvus sprendimas sumažinti CO2 išmetimus ir padėti siekti ES klimato kaitos tikslų. Nors vis dar labai priklausomas nuo iškastinio kuro, jis yra labai efektyvus ir leidžia naudoti vietinius tvarius energijos išteklius, siūlydamas aiškų kelią link klimatui neutralaus šildymo ir vėsinimo.
Nepaneigiama, kad karas Ukrainoje ir pasaulinė energetikos krizė padarė didelę įtaką Europos energetikos sistemai, o centralizuotas šildymas nėra išimtis. Tačiau galimybė naudoti įvairius energijos išteklius šilumos gamybai labiau apsaugojo CŠT vartotojus nuo nepastovių energijos kainų, palyginti su individualiais iškastinio kuro katilais besišildančiais namų ūkiais, pvz., Danijoje. Individualius šilumos siurblius turintys namų ūkiai patyrė didelių išlaidų dėl sparčiai augančių elektros kainų.
Žinoma, tam tikrose šalyse, visų pirma – Vokietijoje, kur CŠT (kogeneracijoje) daugiausiai naudojamos gamtinės dujos, šilumos kainos išaugo. Tačiau dėl CŠT tinklų lankstumo dujas galima lengvai pakeisti tvaresnėmis alternatyvomis.
Trumpuoju laikotarpiu dujos iš Rusijos buvo pakeistos biomase arba kitu iškastiniu kuru, pvz., Suomija pakeitė trečdalį energijos išteklių šilumos gamybai. Tokiu būdu centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas atliko svarbų vaidmenį užtikrinant energetinį saugumą ir aprūpinant namus šiluma. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, šie energijos ištekliai bus pakeisti tvaresniais šaltiniais.
- Kokios yra centralizuoto šildymo ir vėsinimo perspektyvos?
- Bendrai centralizuotas šildymas ir vėsinimas (CŠV) yra suvokiamas kaip sistema, kuri yra lanksti energijos išteklių atžvilgiu ir perspektyvi alternatyva dujų naudojimui. Vartotojai vis geriau supranta CŠV naudą. Dėl energetikos krizės smarkiai padaugėjo prašymų prisijungti prie CŠV tinklų. Tai daugiausia lemia centralizuotos šilumos kainų stabilumas.
2022 m. Danija užregistravo 35 tūkst. naujų vartotojų, o techninis potencialas yra 350 tūkst. Prancūzijos vyriausybė neseniai paskelbė apie naują subsidiją pastatams esantiems šalia esamo CŠT tinklo prijungti. Naujų klientų prijungimas vyksta intensyviai, tačiau trūksta ir kvalifikuotos darbo jėgos, ir komponentų, pvz., Vokietijoje.
ES lygiu reaguodama į energetikos krizę Europos Komisija pristatė „REPowerEU“ planą (kurio vertė – 200 mlrd. eurų – red. past). „REPowerEU“ paspartins ekologišką perėjimą ir paskatins dideles investicijas į atsinaujinančią energiją, įskaitant CŠT tinklus ir šilumos gamybos pajėgumus.
- Kokie yra pagrindiniai centralizuoto šildymo privalumai lyginant su alternatyvomis (dujiniu šildymu, šilumos siurbliais ir kt.)?
- Tai yra labai efektyvus sprendimas, leidžiantis tiekti tvarią šilumą ir vėsumą galutiniams vartotojams. Aukštas efektyvumo lygis pasiekiamas centralizuotai pagamintą šilumą vamzdynų tinklu tiekiant į pastatus. Tobulėjant technologijoms ir skaitmeniniams sprendimams, šilumos tiekimo nuostoliai vis labiau mažėja.
CŠV tinklai yra tinkami tiekti šilumą ir vėsumą pagamintą iš vietinių atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos šaltinių, tokių, kaip saulės šiluminė ir geoterminė šiluma, pramonės ir tretinių šaltinių atliekinė šiluma ir kogeneracinių elektrinių šiluma. Galimybė integruoti įvairius vietinius energijos šaltinius reiškia, kad vartotojai nėra priklausomi nuo vieno energijos ištekliaus. Energetinio saugumo didinimo svarbą pabrėžė dabartinė energetikos krizė, kilusi dėl Ukrainos ir Rusijos karo.
Palyginti su individualiais šildymo sprendimais, CŠV yra atsparesnis išoriniams kainų pokyčiams ir gali išlaikyti kainų stabilumą vartotojams.
- O kokie yra centralizuoto šildymo ir vėsinimo trūkumai?
- CŠV tinklų plėtra susiduria su keletu iššūkių. Naujų tinklų tiesimas reikalauja didelių investicijų, o atsipirkimo laikotarpis gali būti ilgas.
Daugelis šalių vis dar nepakankamai palaiko CŠV, vietoje to subsidijuodamos iškastinio kuro naudojimą bei nepriimdamos teisės aktų, draudžiančių naujuose pastatuose įrengti tik iškastinio kuro katilus. Stabilesnė ir mažiau suskaidyta teisinė bazė leistų pritraukti daugiau investicijų į naujus projektus, fokusuojantis į investicijų aplinkosauginę vertę. Ilgalaikis planavimas ir sisteminis požiūris būtinas ruošiantis centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų plėtrai.
Daugelyje šalių dujų tinklas jau yra plačiai išplėtotas, todėl šildymas jomis yra pigesnis. Tačiau gamtinės dujos yra iškastinis kuras, kuris ilguoju laikotarpiu yra nesuderinamas su ES klimato kaitos tikslais. Šiuo metu atsinaujinančių dujų skverbtis į [šilumos tiekimo] tinklą yra itin maža, o vandenilio naudojimas pastatų šilumai tiekti yra brangus ir neefektyvus.
Šilumos siurbliai yra dar vienas sprendimas galutiniams vartotojams tiekti šildymą ir vėsinimą iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau šilumos siurbliai veikia naudojant elektros energiją, kuri gali būti atsinaujinanti arba pagaminta naudojant iškastinį kurą. Šaltomis žiemos dienomis išaugęs elektros poreikis gali labai apkrauti elektros tinklą. Dėl to reikia perteklinių gamybos pajėgumų, kurie padėtų patenkinti didžiausią galios poreikį, o CŠV gali padėti sumažinti didžiausios galios poreikį teikdamas elektros tinklo balansavimo paslaugas ir integruodamas šiluminės energijos kaupimą.
Nors šilumos siurbliai ir CŠV kartais laikomi konkuruojančiais sprendimais, iš tikrųjų jie vienas kitą papildo. Teritorijose, kuriose yra didelis šilumos poreikio tankis, pvz. miestuose, CŠV tinklai yra protingiausias sprendimas. Kaimo vietovėse, kuriose yra mažas šilumos poreikio tankis, tinkamiausias pasirinkimas yra individualūs šilumos siurbliai. Abu sprendimai taip pat gali būti naudojami kartu. Galingi šilumos siurbliai gali būti naudojami šilumai tiekti į CŠT tinklus ir yra naudingas būdas integruoti atsinaujinančią elektros energiją iš saulės ir vėjo jėgainių.
Panaudodami pastatuose įrengtus šilumos siurblius, CŠV tinklo operatoriai gali sumažinti temperatūrą CŠT tinkle (pvz., REWARDHeat projektas). Kai santykinai vėsesnis vanduo pasiekia pastatą, vietoje įrengtas šilumos siurblys pakelia vandens temperatūrą iki vartotojui reikalingo lygio.
- Kokia centralizuoto šildymo ateitis?
- Centralizuoto šildymo ateitis šviesi. CŠT gali būti šildymo ir vėsinimo sektoriaus dekarbonizacijos centre ir iki 2050 m. patenkinti iki 50 proc. šilumos poreikio Europoje. Tai tikrai europietiškas sprendimas, pritaikytas įvairiems energijos deriniams ir leidžiantis kelių energijos šaltinių šildymo tinklų plėtrą, naudojant vietinius išteklius (tvari biomasė, atliekos, geoterminė, saulės šiluminė energija, atliekinė šiluma, vėjo ir saulės energija).
Miestams tampant namais vis didesnei gyventojų daliai, tvaraus šildymo poreikis tik didės. Pastaraisiais metais vietos valdžios institucijos imasi vis aktyvesnio vaidmens siekdamos užtikrinti, kad jų piliečiai galėtų naudotis tvariu, prieinamu ir patikimu šiluminiu komfortu dabar ir ateityje.
Taigi miesto šiluma vertinama kaip ekonomiškai efektyvus ir ekologiškas sprendimas, leidžiantis greitai dekarbonizuoti ištisas vietoves. 10 Europos šalių sudarė planus uždrausti naujuose ir/arba esamuose pastatuose įrengti naujus skysto kuro ir dujų katilus. Tai turėtų būti reikšmingu postūmiu CŠV plėtrai.
- Kokį kurą naudosime šilumai gaminti po 20 ar 30 metų ateityje?
- Kalbant apie energijos rūšių derinį, atsinaujinančios energijos ir atgautos energijos dalis centralizuoto šildymo ir vėsinimo srityje jau sudaro daugiau nei 30 proc. Septyniose Europos šalyse, kuriose šilumos ir vėsinimo iš atsinaujinančių šaltinių dalis yra didžiausia, CŠT tinklas yra išvystytas labiausiai (Islandija, Švedija, Estija, Suomija, Latvija, Danija ir Lietuva). Tai aiškiai parodo tiesioginį ryšį tarp centralizuoto šildymo ir atsinaujinančių energijos šaltinių.
Siekiant atsisakyti dar likusios iškastinio kuro dalies CŠV, reikės toliau plėsti ne tik biomasės naudojimą, kuri dabar yra pagrindinis atsinaujinančios energijos šaltinis, bet ir geoterminę, saulės šiluminę, šilumos siurblius ir elektrinius karšto vandens gamybos katilus.
Pramoninių atliekų šiluma 2050 m. taip pat galėtų padengti mažiausiai 25 proc. centralizuoto šilumos poreikio. Be to, yra didelis šilumos atgavimo potencialas iš tretinių atliekų šilumos šaltinių, kurie galėtų patenkinti 10 proc. visos ES energijos poreikio šilumai ir karštam vandeniui.