Kasmet pasaulis patiria vis didesnį ekstremalių gamtos reiškinių poveikį: nuo viską savo kelyje niokojančių sausrų ir miškų gaisrų Kanadoje, JAV ar Brazilijoje, iki potvynių Europoje ar Kinijoje. Tai – klimato kaitos padariniai, už kuriuos mokame verslo tiekimo grandinės sutrikimais, daugelyje rinkų išsibalansavusiu energijos tiekimu bei kainų nepastovumu.
Imtis veiksmų siekiant pažaboti klimato kaitą būtina skubiau nei bet kada anksčiau. Ir tai – ne vienos valstybės, pramonės šakos ar konkrečios organizacijos reikalas. Šį iššūkį privalo prisiimti kiekvienas verslas – nepriklausomai nuo to, didelis jis ar mažas. Perėjimas prie tvarios ekonomikos reikalauja iš esmės keisti požiūrį ir verslo metodus. Sprendimus galima atidėlioti, tačiau galutiniame taške jie neišvengiami – anksčiau ar vėliau keisti savo požiūrį ir prisiderinti turės visi, tačiau daugiausiai laimės tie, kurie suskubs tai padaryti pirmieji.
Verslas jau šiandien jaučia neigiamas pasekmes
Siekdami geriau suprasti įmonių pažangą kuriant tvarias naujoves ir efektyvų anglies dioksido mažinimą, kompanija „Schneider Electric“ apklausė 100 pasaulio verslo lyderių ir išsiaiškino, kaip klimato kaita šiandien veikia jų verslą ir kokiomis priemonėmis jie ketina kovoti su klimato kaitos grėsmėmis.
Remiantis „Schneider Electric“ tyrimo duomenimis, su klimato kaita susijusi verslo rizika ir jos mažinimo planai aktualūs beveik visiems verslo lyderiams. 63 proc. tyrimo dalyvių, kurių verslų metinės pajamos viršija 250 mln. dolerių teigė, kad jų organizacijos jau identifikavo potencialias jų verslui kylančias klimato kaitos grėsmes ir pradėjo rengti veiksmų planą. 30 proc. tyrimo dalyvių tikino pradedantys suprasti galimas rizikas bei iš to kylančias pasekmes.
Klimato kaitos poveikis destabilizuoja visuomenę ir ekonomiką, neigiamai paveikia daugumą verslų. Elektros tinklams stengiantis atsilaikyti prieš ekstremalias oro sąlygas, ne tik didieji skaitmeninės infrastruktūros energijos naudotojai (tokie kaip duomenų centrai) susiduria su rimtais iššūkiais dėl energijos tiekimo nepastovumo. Vienas iš pavyzdžių – precedento neturintis nutikimas Šiaurės Amerikoje. 2021 metų vasarį dėl klimato kaitos sukeltų ekstremalių šalčių Teksase buvo sutrikdyta daugiau nei pusė ERCOT elektros tinklo. Tai sukėlė humanitarinę ir finansinę krizę, dėl kurios milijonai žmonių liko be elektros energijos ar šviežio geriamo vandens. Be abejonės, dėl elektros energijos sutrikimų verslas buvo priverstas stabdyti savo veiklą ir patyrė milžiniškus nuostolius.
Pagrindinės grėsmės verslui, kurias įvardijo tyrimo dalyviai – tai kibernetinis saugumas, ekstremalūs gamtos reiškiniai, draudimo išlaidos ir draudimo galimybių trūkumas, tiekimo grandinės sutrikimai ir gamtos išteklių trūkumas.
Transformacija nepakankamai greita
Nepaisant to, kad tyrimo rezultatai nuteikia optimistiškai ir dauguma verslo atstovų įžvelgia galimas klimato kaitos rizikas bei imasi veiksmų neigiamoms pasekmėms mažinti, verslo transformacija nepakankamai greita. Tik 21 proc. tyrimo dalyvių mano, kad jų organizacija yra gerokai pažengusi keičiant verslo modelį ir prisitaikiusi reaguoti į aplinkos bei socialinius aspektus. Visiškai pakeisti verslo modelį ir prisitaikyti prie pakitusios situacijos pavyko tik 7 proc. tyrimo dalyvių.
Norint pasiekti užsibrėžtus tvarumo tikslus, įmonėms teks keisti ne tik atskirus produktus ar procesus (36 proc. tyrimo dalyvių teigia jau pradėję tai daryti). Efektyviems pokyčiams reikalingas visų įmonės veiklos sričių bei procesų suderinamumas.
Priemonės, galinčios padėti verslui pakeisti veiklos metodus ir priartėti prie tvarios ekonomikos jau egzistuoja ir jomis galima pasinaudoti, vis tik tyrimo dalyviai pripažįsta su žiedinės ekonomikos praktikomis ir realiais sprendimais nėra pakankamai susipažinę.
Klientai, investuotojai ir reguliacinę funkciją atliekantys subjektai jau dabar tikisi efektyvesnių verslo veiksmų ir žingsnių klimato kaitos kontekste, tad organizacijos, norinčios žengti koja kojon su laikmečiu, privalo plėsti savo žinias apie praktinius sprendimus, galinčius transformuoti jų verslą ir padaryti jį atsparesnį klimato kaitos rizikoms.