Miškuose padangų išmetama gerokai mažiau
Miškų pakraščiai ir atokios vietos vis dar teršiamos senomis padangomis. Tai ne tik šiukšlinimas, bet ir rimta grėsmė gamtai. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Miškininkystės skyriaus vyresnysis specialistas Marius Ivanauskas teigia, jog netinkamai atsikratytų padangų atliekos daro didžiulį poveikį ne tik mūsų miškams, bet ir augalams:
„Padangos yra pavojinga atlieka. Skildamos jos išskiria į aplinką įvairias nuodingas medžiagas, užteršia gruntinius vandenis, augmeniją.“
Specialistas pastebi, jog per pastarąjį dešimtmetį žmonės šiuo klausimu sąmoningėja. Remiantis Aplinkos ministerijos statistiniais duomenimis, palyginti praėjusius ir užpraėjusius metus, išmestų padangų atliekų kiekis Lietuvos miškuose sumažėjo 40 proc. Vis dėlto fiksuojamų pažeidimų skaičiai išlieka milžiniški.
„Per metus Valstybinių miškų urėdija surenka maždaug nuo 150 iki 200 tonų padangų Lietuvos miškuose“, – skaičius pateikia M. Ivanauskas.
Miškų valymas nuo nelegaliai išmestų padangų pačiai urėdijai kainuoja išties daug, nors, pasak VMU vyresn. specialisto, tiksliai įvardyti gana sudėtinga. Jei per metus surenkama iki 200 tonų padangų, tai tereikia įsivaizduoti mastelius.
„Vien priduoti tas surinktas padangas kainuoja, o paskaičiuokime darbo jėgą, kuri jas surenka, transportuoja... Žodžiu, brangu“, – sako M. Ivanauskas.
Žmonės aktyviai praneša apie pažeidimus
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Kauzonas ragina piliečius, užfiksavus nusikaltimą, nelikti abejingiems ir informuoti Aplinkos apsaugos departamentą trumpuoju telefono numeriu 112 arba tai padaryti interaktyviame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt.
Užfiksavusi pažeidimą, Aplinkos ministerija imasi griežtų finansinės atsakomybės priemonių.
„Tarkim, už vieną netinkamoje vietoje paliktą padangų atlieką gresia 44 eurų finansinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai, be to, dar bus pritaikyta ir administracinė atsakomybė, t. y. bauda nuo 30 iki 90 eurų“, – aiškina M. Kauzonas.
Anot Valstybinių miškų urėdijos atstovo M. Ivanausko, sugaudyti aplinkos teršėjus yra sudėtinga. Tačiau gerieji pavyzdžiai, kuomet žmonės patys praneša apie užfiksuotus nusikaltimus, o kai kurie nenusižengia, bijodami patirti finansinę žalą ir moralinę gėdą, rodo, jog situacija ateityje gali tik gerėti.
„Pagauname pažeidėjų, bet, deja, tik mažą dalį. Baudos jiems būna didelės, nes ir žala didelė“, – sako urėdijos atstovas.
Kalbant apie pažeidėjus, didelė paspirtis, anot Aplinkos ministerijos atstovo M. Kauzono, yra interaktyvus žemėlapis tvarkaulietuva.lt – jame fiksuojama vis daugiau pranešimų, patys gyventojai gana aktyviai informuoja Aplinkos apsaugos departamentą apie matytus pažeidimus.
„Tai rodo, kad žmonės nėra abejingi, jie sąmoningi, supranta, kad padangų atliekos kenkia ir kad apie pažeidimus būtina pranešti“, – komentuoja M. Kauzonas.
Pirkdami naujas padangas, vairuotojai iškart sumoka ir už jų surinkimą bei perdirbimą, tad nėra būtinybės kaupti senas padangas ir laikyti jas namuose ar garažuose.
Autogamintojų ir importuotojų asociacija (AGIA) primena, kad nemokamai sutvarkyti nenaudojamas padangas Lietuvoje galima net keliais būdais: atiduoti pardavėjui tokį pat kiekį, koks yra perkamas, arba palikti automobilių servise, kuriame tos padangos keičiamos.
Išmesti padangas miške – itin neatsakinga, kuomet jas galima priduoti nemokamai.