Išmeti maistą – išmeti pinigus
Iššūkis savaitę išgyventi be maisto atliekų tikrai daug kam pasirodytų sunkiai įgyvendinamas, nes juk būna, kad kelios ilgai laikomos duonos riekelės supelija ar užmirštas jogurto indelis sugenda. Verslininkė, nuomonės formuotoja Liucina Rimgailė taip pat neišvengė galvos skausmo, kaip pastebėti kiekvieno pordukto galiojimo pabaigą ne per vėlai.
„Man patiko pati mintis kiek kitaip, iš praktinės pusės, atkreipti dėmesį į maisto švaistymo problemą. Ir nors pastebėjau, kad, gerai apgalvojus ko reikia ir ką iš produktų gaminsime, maisto beveik visai neišmetame, būtų buvę sunkiau laikytis tokio iššūkio ilgesnį laikotarpį. Visgi, per savaitę galima pratintis lengviau susitelkti į tam tikrus produktus, suvartoti pirmiau tai, kas prieš tai buvo pirkta, be to, neprisipirkti per daug ar to, ko nereikia. Kai sutelki dėmesį, kad be reikalo nieko neišmestum ir gyventum taupiai, tai ir kontroliuoti savo vartojimą paprasčiau“, – teigia L. Rimgailė.
Verslininkė prisipažįsta, kad kadaise buvo laikotarpis, kai šiukšlių dėžėje atsidurdavo tikrai nemažai maisto produktų, nes ji su vyru itin daug dirbdavo, retai būdavo namuose ir dažnai pietaudavo bei vakarieniaudavo mieste: „Tai mane neramino, todėl jau kelerius metus stengiuosi sekti suvartojamo maisto kiekius ir pastebėti produktus, kurie greičiau genda. Labiausiai padeda produktų grupavimas šaldytuve: stengiuosi į priekį išstumti tuos, kurie greičiau genda arba buvo anksčiau nupirkti. Tai tam, kad kaskart atidariusi šaldytuvo dureles juos matyčiau ir iškart sugalvočiau, ką gaminsiu ar kada juos valgysiu.“
Liucina pateikia pavyzdį su kriaušėmis, užsilikusiomis po fotosesijos, kurias šaldytuve pastebėjo per vėlai. „Per skubėjimą jos atsidūrė ne tame stalčiuje, kur kriaušes dedu įprastai, todėl ilgiau jų nemačiau. Maniau, kad prisiruošiu su jomis iškepti pyragą, bet kriaušės buvo sultingos, todėl suvalgėme su sūnumi jas įmaišę į košę ir tiesiog pasigardžiavome vienomis, kaip desertu. Vis tik, prasidėjus iššūkiui, padariau šaldytuvo reviziją ir viską susidėliojau pagal visiems produktams numatytą vietą, kur galiu viską matyti vos atidariusi šaldytuvą ir atkreipti dėmesį, ką reikėtų pagaminti“, – patirtimi dalinasi L. Rimgailė.
Nors „Liu Patty“ desertinės savininkė namie iškepa nemažai skanumynų, bet būtent jų išmesti niekada nereikia. „Rugpjūtį namuose iškepiau apie 400 keksiukų, bet visi jie tiesiog stebuklingai dingo, nes vaišinau sesę, kaimynus ir drauges, be to, jų ir pati nemažai suvalgiau“, – šypsosi Liucina ir pažymi, kad nešvaistydama maisto ne tik saugo gamtos išteklius, bet ir sutaupo pinigų, o tai dabar aktualu kiekvienam.
Kaip panaudoti vaikų nesuvalgytą maistą?
Tiesa, vienam ar dviem asmenims daug lengviau suplanuoti savo meniu, nei tuomet, kai šeimoje auga vaikai: dar vakar mielai valgę mėgstamas uogas šiandien mažyliai gali jų atsisakyti ir sukti nosį nuo įprastos košės.
„Bent jau mano sūnus vieną dieną dievina pomidorą ir kartu su manimi jį valgo, o kitą net nemano jo paimti į burną. Būna, kad pavalgęs jis palieka maisto, kurio nesinori kiekvieną kartą pabaigti pačiai, nes valgau ir savąjį. Likučius atiduoti šuniui irgi nėra geras sprendimas, todėl dažniausiai sudėtus į talpą juos apvynioju maistine plėvele taip, kad neprarastų spalvos, o šaldytuve neprisigertų kitų kvapų. Jei tai nebaigtas obuolys ar kitas vaisius, tai drąsiai juos sunaudoju į košę. Jei daržovė – į salotas ar omletą. Mėgstu pirkti šviežias uogas, kurios juk ypač greitai genda, o sūnus, kaip tyčia, būtent tomis dienomis, kai jos gaivios ir šviežios, jų nenori. Dažnai perku ir gražias žoleles ar uogas desertų papuošimui bei jų fotografavimui – natūralu, kad tuomet likučių lieka ir su jų panaudojimu tuomet tenka labiau pasukti galvą“, – sako metukų sūnų auginanti moteris.