Ataskaitos išvados tikrai bauginančios: jei gamtos išteklius naudosime taip, kaip dabar, pasaulinis atšilimas bus dvigubai didesnis nei nustatytas siekis Paryžiaus susitarime 2015 m.
Būtina skatinti efektyvų energijos vartojimą
Europos Sąjunga kiekvieną dieną energijos importui išleidžia apie 1 mlrd. eurų. Pasaulinis anglies dioksido mažinimas reiškia mūsų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės, vėjo, biomasės ir hidroenergijos – naudojimą.
Elektra yra švaresnė ir efektyvesnė energijos rūšis nei nafta ir dujos, tad turime ir toliau viską elektrifikuoti – nuo automobilių iki pastatų šildymo. Pagal žaliąjį kursą Europos Sąjungos blokas yra įsipareigojęs iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą. Tačiau reikia padaryti daugiau ir greitai. Ypač kai taip sparčiai kyla iškastinio kuro kainos.
Jau dabar Europoje vyksta teigiami energijos gamybos ir paskirstymo pokyčiai. Tačiau vien tik atsinaujinantys energijos šaltiniai ir elektrifikacija negali įgyvendinti ES siekio. ES politikos formuotojai turi daug daugiau dėmesio skirti energijos vartojimo būdui – galutiniai vartotojai turi būti skatinami vartoti energiją kuo efektyviau.
Skaitmeninės technologijos atveria naujus kelius
Skaitmeninės technologijos leidžia pamatyti, kur švaistoma energija. Teikdamos informaciją realiuoju laiku apie sudėtingus transformavimo ir paskirstymo procesus, išmaniosios technologijos jau padėjo gerokai sumažinti energijos švaistymą Europoje. Tačiau siekdami paspartinti procesą, ES politikos formuotojai turi skatinti vartotojus – įmones ir pastatų operatorius – investuoti į priemones, padedančias taupyti energiją. Tai ne tik padės siekti išsikeltų ES tikslų, bet ir leis galutiniams vartotojams sumažinti savo išlaidas. Pavyzdžiui, išmaniųjų skaitiklių technologijos skaitmeniniu būdu optimizuoja tokius procesus kaip apšvietimas ir temperatūros kontrolė, žymiai sumažindamos sąskaitas už energiją gamyklose, namuose, ligoninėse, biuruose ir kitur.
Įdiegus modernias pastatų valdymo sistemas būtų galima sutaupyti 14 % viso pastato galutinio energijos suvartojimo. Tokiu būdu iki 2038 m. ES sutaupytų 46 mlrd. kubinių metrų iškastinių dujų, neišleistų 36 mlrd. Eurų ir neišmestų 64 mlrd. kubinių metrų (mlrd. m3) anglies dvideginio.
Vartotojų vaidmuo: nuo efektyvaus vartojimo prie energijos gamybos
Dėl paskirstytos energijos gamybos ir pažangiųjų tinklų technologijų tobulinimo galutiniai vartotojai gali tapti ir energijos gamintojais. Daugelyje ES vietovių ant stogo įrengtų saulės baterijų pagamintos energijos perteklius jau dabar gali būti tiesiogiai parduodamas atgal į tinklą.
„Schneider“ tvarumo tyrimų instituto tyrimas apskaičiavo, kad dabartinėmis sąlygomis ant stogo įrengtos saulės baterijos galėtų patenkinti iki 20 proc. visos Europos elektros paklausos. Nepaisant to, žemyno stogai dabar išnaudojami nepakankamai.
„FIT 55“ ir kelias į didesnį energijos vartojimo efektyvumą
Siekdama kuo greičiau pasiekti žaliojo kurso tikslus, Europos Komisija praėjusių metų liepą paskelbė strategijų rinkinį, skirtą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc.
„FIT 55“ yra vienas sudėtingiausių ir ambicingiausių teisės aktų projektų, kurių kada nors ėmėsi ES. Į jį įtrauktos taisyklės, kuriomis siūloma valstybėms narėms beveik dvigubai padidinti metinius energijos taupymo įsipareigojimus, diegti elektromobilių įkrovimo stoteles, įvesti minimalius pastatų energinio naudingumo standartus ir diegti energijos valdymo sistemas pramonėje. „FIT 55“ tikslų pasiekti greičiau gali padėti ir vartotojai, kurie energija vartoja tvariau, jų aplinka vis labiau elektrifikuojama ir skaitmenizuojama.