„To, kas parašyta, kirviu neiškirsi“ – byloja liaudies patarlė. Tačiau kirviai ir pjūklai darbuojasi iš peties, kad turėtumėme ant ko rašyti ir spausdinti. Jų darbo rezultatai ypač puikiai matosi kiekvieną kartą atidarant išsipūtusią neelektroninio pašto dėžutę, gaudant krentančius iš jos „tik tau skirtus puikius“ pasiūlymus ir atsikratant jų net nepažvelgus.
Klimato kaita ir ją labiausiai veikiantis žaliųjų Žemės plotų naikinimas privertė mus pradėti keisti mąstymą ir procesus įvairiausiose gyvenimo srityse. Pokyčiai palietė pramonę, paslaugas, mūsų buitį, pirkimo įpročius, keliones. Svarbų vaidmenį tvaresnio pasaulio kūrime turi ir verslai, kurių procesų pokyčiai dažnai susiję su inovacijomis bei papildomomis investicijomis. Vis dėlto daroma vis daugiau nedidelių, tačiau nuoseklių žingsnių, judant tvarumo kryptimi.
„Prisimenu vieną įvykį, nutikusį prieš 4 metus. Tą dieną mums atgabeno naujų, gražių ir spalvingų reklaminių bukletų tiražą iš spaustuvės. Sukrovė viską į sandėliuką ir nuo didelio svorio įlinko metalinis stelažas“, – prisiminimais dalinasi draudimo bendrovės BTA Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas Boris Jonas Kuzmas.
„Žiūrėdami į tą didžiulį krovinį, visi pradėjome kalbėtis, kad kažką darome ne taip. Kodėl mes tai darome? Vienoje svarstyklių pusėje senosios mokyklos įpročiai: patrauklus bendrovės ir jos produktų privalumų pristatymas, kurį įteikiame klientui. Klientas jį išsineša, vėliau paskaito, suranda naudingos informacijos, priima sprendimą įsigyti paslaugą. Lyg ir sukuriama vertė. O kitoje pusėje – tūkstančiai kilogramų per metus sunaudojamo popieriaus, dešimtys tūkstančių išleistų eurų ir neatlyginama žala gamtai.“
B. Kuzmas teigia, kad atėjus vertybių pervertinimo momentui ir priėmus sprendimą sukti tvarumo link, svarbu nedaryti drastiškų vienos nakties reformų. Didelė įmonė yra sudėtingas mechanizmas, jos procesai sutvarkyti ir suderinti. Pokyčiai turi būti suplanuoti ir daromi nuosekliais etapais, siekiant strateginio, visiems suprantamo tikslo.
„Pirmas svarbus pokytis – suvokimas, kad ne skrajutė kuria vertę. Skrajutės visos vienodos, o klientai ir jų poreikiai – unikalūs. Nuoširdus ir atviras bendravimas su klientu, jo poreikių išaiškinimas ir būtent jam skirtos paslaugos parinkimas leidžia suprasti, kad mes čia esame dėl jo, jis yra centre ir neturi prisitaikyti prie skrajutėje nupiešto gražaus šablono.
Tuomet pradedama keisti procesus: pardavimo, administravimo, IT ir kitus. Diegiami patogūs įrankiai, pakeičiantys lipnius lapelius ir darbo knygas. Reklaminiai bukletai, prireikus, siunčiami elektroniniu paštu, tobulinami aptarnavimo standartai ir gyvo bendravimo įgūdžiai.
Kitas žingsnis – vidinė ir išorinė pokyčių komunikacija. Klientas pasigedęs įprasto lankstinuko ar atspausdintos sutarties, informuojamas, kad jų atsisakęs prisideda prie žalesnio pasaulio ir padeda mums mūsų tvarumo iššūkyje“, – sako B. Kuzmas.
Kas padaryta?
Šiandien BTA džiaugiasi, kad šiemet dar nebuvo pagaminta nei vieno popierinio reklaminio plakato, bukleto ar skrajutės. Taip pat atsisakyta viduje naudojamų bloknotų, užrašų lapelių ir darbo knygų. Ar tikslas pasiektas?
„Mes tik įsibėgėjame. Laukia dar daug darbo, bet šis tarpinis laimėjimas atneša daug aiškesnį tikslo suvokimą ir azartą siekti daugiau. Dabar geriau ir greičiau pamatome, ką toliau tobulinsime. Dar liko popierinės produkcijos, kurios kol kas nepavyko atsisakyti, tačiau ta kryptimi aktyviai dirbame, kuriame ir diegiame inovacijas, kurios mus įgalins vieną dieną padaryti šuolį nuo „Paper-less“ iki „Paperless“. Arba lietuviškai nuo „Mažiau popieriaus“ iki „Be popieriaus“, – sako B Kuzmas.