Geras valiklis kiekvienuose namuose
Sodos panaudojimas tiek virtuvėje, tiek ir kitose namų vietose yra itin platus, galbūt todėl ji tokia populiari ir Lietuvoje. Dar 1861 m. Belgijos chemikui Ernestui Solvėjui sukūrus metodą gaminti sodą iš natrio chlorido (druskos), šis gamybos metodas tapo pagrindiniu, kuris naudojamas ir šiandien.
Soda – gera pagalbininkė virtuvėje, kai reikia nuvalyti paviršius, o įvairiausius buities įrankius galima nušveisti sodos tirpalu ar sodos košele. Su ja paprasta išvalyti kriaukles, keramikines plyteles, unitazus.
„Sodininkams tai nepakeičiama priemonė augalų priežiūrai ir dirvožemio rūgštingumo reguliavimui sode bei darže. Soda naudojama kaip priemonė kovojant su pelėsiu, ji padeda atkimšti vamzdžius. Daug kas nežino ir fakto, kad ji naikina blogus kvapus – šaldytuve, spintose, kilimuose, batuose, automobiliuose, šiukšlių dėžėse, augintinių tualetuose ir guoliuose“, – idėjomis dalijasi specialistė.
Sodos panaudojimas kulinarijoje
Virtuvėje įprastai soda naudojama kaip kildinimo priemonė kepiniams. „Soda geriausiai reaguoja su rūgštinės kilmės ingredientais: jogurtu, grietine, raugintomis pasukomis ar citrinų sultimis. Todėl ją pirmiausia reikėtų gerai išmaišyti su šiais ingredientais ir tik tuomet dėti į tešlą, nes priešingu atveju kepinys gali įgauti nemalonų poskonį. Sumaišę sodą su skystais ingredientais iškart berkite miltus, ilgai nemaišykite tešlos ir nieko nelaukdami kepkite. Jeigu tokią tešlą palaikysite ilgiau – soda „užges“ ir kepinys neišsipūs“, – įspėja „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė.
Sodą taip pat galima panaudoti ruošiant putojančius gėrimus, bet to, ji suminkština mėsą ir jūros gėrybes, o įbėrus sodos į verdamą patiekalą jis išvirs greičiau. Įprasta su soda plauti vaisius ir daržoves, nes ji gali padėti pašalinti paviršinius nešvarumus, bet jei vaisius ar daržovė užteršti toksiškomis sintetinėmis medžiagomis – soda nepadės.
Ar soda gali būti žalinga?
Geriamoji maistinė soda yra draugiška aplinkai ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai. Tačiau „Rimi“ atstovė O. Suchočeva sako, kad visas medžiagas reikia vartoti pagal paskirtį. „Soda yra abrazyvas, su ja galima mechaniškai nušveisti paviršius, bet tuo pačiu jie gali būti subraižomi, todėl, norint įsitikinti ar nepakenksite paviršiui, pabandykite iš pradžių pašveisti tokioje paviršiaus vietoje, kurios galimų įbrėžimų nesimatys. Jei tokios nėra, ar bijote pakenkti paviršiui, naudokite sodos tirpalą ir kempinėlę“, – pataria O. Suchočeva.
Mažmeninės prekybos tinklas „Rimi“ šiuo metu Lietuvoje turi 79 parduotuves, išsidėsčiusias įvairiuose mūsų šalies miestuose ir miesteliuose, o taip pat elektroninės prekybos parduotuvę Rimi.lt. Visų jų veikloje pirkėjai kasdien gali matyti, kaip bendrovė praktiškai įgyvendina savo tvarumo strategiją, kurios pagrindinės kryptys yra šios: lokalumas, aplinkosauga, sveikata, įvairovė ir kokybė. Šios kryptys atitinka Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus, kuriuos globaliu ir lokaliu mastu kartu įgyvendina valstybės, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijos. Aplinkosaugos kryptyje „Rimi Baltic“ iki 2030 m. siekia tapti nulinio poveikio aplinkai įmone, iki 2025 m. perpus sumažinti maisto atliekas sandėliuose ir parduotuvėse, o taip pat – pakeisti plastiką visose „Rimi“ privačios etiketės maisto produktų pakuotėse į perdirbamą. Kviečiame detaliau susipažinti su „Rimi“ tvarumo ataskaita čia.