Mėsos reikėtų valgyti mažiau
Mitybos tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų tarpe mėsos vartojimas vis dar yra ženkliai per didelis. Nors mėsą patariama valgyti iki trijų kartų per savaitę, lietuviai į savo mitybos racioną ją įtraukia žymiai dažniau. Visgi, dalis žmonių stengiasi mažinti suvartojamos mėsos kiekį ar jos visiškai atsisakyti perėję prie vegetariškos bei veganiškos mitybos. Soja – vienas iš produktų, kuriuo dažniausiai savo mitybą praturtina augalinio maisto mėgėjai.
Anot gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, nors mėsos lietuviams iš tiesų reikėtų valgyti mažiau, teigti, kad ji – blogybė, o sojos produktai – ne, negalima. „Kiekvienas maitinimosi būdas gali turėti tiek privalumų, tiek trūkumų. Kalbant apie sveikatai palankaus maitinimosi principus, mūsų tikslas – savo racione turėti kuo įvairesnių produktų, o ne juos išbraukti. Tiek mėsa, tiek produktai pagaminti iš sojos pupelių turėtų rasti vietą kasdieniame žmogaus mitybos racione. Įvairovė visada turi būti pirmoje vietoje“, – teigia gydytoja dietologė.
Nors sojos nepasižymi ryškiu skoniu, tačiau jų panaudojimo galimybės kulinarijoje yra išties beribės, be to, jas galima gardinti įvairiais prieskoniais. Iš sojų gaminamas ne tik faršas, bet ir gėrimas, varškė ar sūris, kitaip dar vadinamas tofu. „Šis sūris – vienas geriausių pasirinkimų iš visų sojos gaminių grupės. Tofu yra ne tik mažai apdorotas, bet ir mažai kaloringas gaminys. Be to, šis sūris puikiai tinka žmonėms, netoleruojantiems laktozės“, – sako E. Gavelienė.
Praturtina mitybos racioną
Per paskutinius dvidešimt metų sojos paklausa visame pasaulyje gerokai išaugo. Pasak E. Gavelienės, nors sojoje esantys baltymai yra vieni artimiausių gyvūninės kilmės produktų baltymams, tačiau šias pupeles vadinti mėsos alternatyva ar pakaitalu būtų neteisinga.
„Dažnai susiduriame su situacija, kada žmonės drąsiai išbraukia mėsą iš savo mitybos raciono ir naudoja sojas tikėdamiesi, kad tai yra tas pats. Visgi, tai du skirtingi maisto produktai, turintys ir skirtingų naudų. Sojos gaminiuose yra naudingų skaidulų – fitochemikalų, ypatingai vertinamų sveikatai naudingų medžiagų, kurių nerasime mėsoje. Taip pat – joje yra mažesnis kalorijų bei sočiųjų riebalų kiekis, nėra cholesterolio. Visgi, sojos negalima vadinti mėsos alternatyva ar pakaitalu. Nors soja yra puikus augalinės kilmės baltymų šaltinis, labiausiai prilygstantis mėsoje randamiems baltymams, tačiau šiuose produktuose esančius baltymus ir kitas maistines medžiagas žmogaus organizmas įsisavina skirtingai. Ankštinėse daržovėse, tame tarpe ir sojoje, gausu vadinamųjų antinutrientų – medžiagų, kurios žmogaus organizmui neleidžia pilnai įsisavinti baltymų. Dėl šios priežasties, suvalgius ankštinių daržovių, dažnai yra jaučiamas pilvo pūtimas. Tą reikėtų žinoti ir neišsigąsti, jeigu pradėjus valgyti daugiau sojos – dažniau jausite ir pilvo pūtimą“, – aiškina gydytoja dietologė.
Ji priduria, kad tiek racionas, kuriame yra mėsos, tiek racionas, kuriame jos visiškai atsisakoma, gali būti sveikatai palankus ir naudingas. Svarbiausia – užtikrinti pakankamą maistinių medžiagų kiekį bei įvairovę: „Jeigu iš mitybos raciono išbraukęs mėsą, žmogus iš kitur gaus reikalingas maistines medžiagas – tinkamą baltymų kiekį, vitaminą D ir B grupės vitaminus – tuomet viskas gerai. Iš tiesų, labai norėtųsi tiek į soją, tiek į mėsą žiūrėti kaip į visaverčio mitybos raciono sudėtinę dalį. Abu šie produktai turėtų papildyti žmogaus kasdienybę“, – teigia sveikatai palankios mitybos specialistė.
Dietologė E. Gavelienė primena, kad sojos gaminių pasirinkimas yra išties platus, tad renkantis tokius produktus parduotuvėje reikėtų atidžiai perskaityti jų informacinį lapelį ir atkreipti dėmesį į sojos perdirbimo būdą: „Atidžiai skaitykite produktų etiketes ir atkreipkite dėmesį ne tik į produkto sudėtį, bet ir į technologinį procesą, kuris buvo naudojamas produkto gamyboje.“
Pirkėjams svarbus tvarumas
Nors yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės atsisako valgyti mėsą, prekybos tinklo „Rimi“ veganiškų produktų kategorijos vadovė Rūta Golovač pastebi, jog sojos gaminius vis dažniau renkasi ne tik žaliavalgiai, bet ir mąslūs, naujoves siekiantys išbandyti pirkėjai.
„Veganiškų produktų pardavimų augimas pastebimas jau keletą metų, todėl atsižvelgdami į tai nuolat atnaujiname ir plečiame savo asortimentą. Pastebime, kad pagrindinis šios kategorijos pirkėjas yra jaunesnio amžiaus, šiek tiek aukštesnes pajamas gaunantis miesto gyventojas. Daugelis šių pirkėjų seka pasaulines madas ir tendencijas bei ieško naujų skonių. Tačiau ne tik tai tampa pagrindiniu kriterijumi, renkantis veganiškus produktus“, – teigia R. Golovač.
Anot jos, pirkėjams vis svarbesnis tampa ir tvarumo aspektas. „Aplinka žmones verčia pradėti maitintis ir gyventi kitaip. Pirkėjai didesnį prioritetą teikia savo sveikatai, gyvūnų gerovės užtikrinimui, norui prisidėti prie tvarių sprendimų. Žmonėms tampa vis svarbiau, kad produktas būtų užaugintas vietoje ir tausotų aplinką. Sakyčiau, jog veganiškų produktų kategorijoje tai ryškiau pastebima, lyginant su kitų maisto produktų kategorijomis“, – sako „Rimi“ veganiškų produktų kategorijos vadovė.