Lietuviai renkasi paruoštą maistą
Šaldytų produktų pardavimai auga, o ši tendencija ypač išryškėjo prasidėjus karantinui, kuomet daugiau laiko namuose praleidžiantys lietuviai turėjo patys pasirūpinti maisto gamyba, pastebi mažmeninės prekybos tinko „Rimi“ šaldytų produktų kategorijos vadovė L. Eidukienė: „Alternatyva ilgai trunkančiam šviežio maisto gaminimui tapo šaldyti produktai. Nors įvairūs užšaldyti gaminiai populiarėja jau ilgą laiką ir suranda vis daugiau mėgėjų, prasidėjus karantinui ši augimo tendencija ypač išryškėjo.“
Anot ekspertės, populiariausia šaldyto maisto kategorija – jau paruoštas maistas, patiekalai, kuriuos reikia tik atšildyti: „Dažniausiai lietuvių šaldikliuose rasime būtent vartojimui jau paruoštų kasdienių produktų, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ir į nišinius produktus, kurie nėra masinio naudojimo. Pavyzdžiui, jūrų gėrybės – tokie produktai taip pat po truputį populiarėja, nes žmonės vis daugiau keliauja, nori išbandyti egzotinius skonius.“
Labai svarbu šaldytus produktus laikyti atsižvelgiant į gamintojų nurodymus. „Pavyzdžiui, mūsų parduotuvėse šaldytų gaminių sąlygos yra vienodos. Juos laikome šaldikliuose nuo 18 laipsnių šalčio. Svarbu išlaikyti teisingą temperatūrinį režimą ir jokiu būdu pakartotinai neatšaldyti jau atšildyto produkto. Ant gaminio pakuotės visada būna pažymėta rekomenduotina temperatūra, kurioje tą gaminį reikėtų laikyti, kad produktas nepradėtų gesti“, – pastebi specialistė.
Norint įvertinti šaldyto produkto tinkamumą vartojimui, ji pataria atkreipti dėmesį į kelis aspektus: „Tai priklauso nuo paties produkto. Pavyzdžiui, žuvies produktai, kurie būna nebetinkami vartojimui, turi prastą kvapą, iš kurio ir galime atskirti, jog produktas yra sugedęs. Plika akimi negalima pastebėti, ar namuose ilgai stovintis šaldytas produktas pagavo kokią nors bakteriją, tačiau suvalgius tokį produktą žmogus gali susirgti, atsirasti virškinimo problemų. Dėl to ir rekomenduojama šaldytų maisto produktų pakartotinai neužšaldyti bei laikytis visų rekomendacijų, esančių ant produkto pakuotės.“
Nauda sveikatai ir teisingas atšildymas
Pasak L. Eidukaitienės, tiek šaldytų produktų skonis, tiek maistinės savybės priklauso ir nuo teisingo jų atšildymo. Specialistė pataria vengti dažnai pasitaikančių klaidų: „Teisingiausia būtų atšildyti palaipsniui ir šaldyto produkto iškart nemesti į karštą temperatūrą. Rekomenduotina mėsą arba žuvį išimti iš kameros ir laikyti šaldytuve, kad ji palaipsniui atšiltų, pavyzdžiui, per naktį. Toks atšildymo būdas, nors ir reikalauja daugiau laiko, būtų teisingiausias, nes tada produktai nepraranda savo maistinių savybių.“
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė priduria, kad šaldymas – vienas sveikatai palankiausių maisto konservavimo būdų, išsaugančių daugiausia maistinių medžiagų. „Nors šviežias produktas visada turės pirmenybę prieš šaldytą gaminį, kalbant apie vaisius, uogas, daržoves ar grybus šaldymas yra tas konservavimo būdas, kuris rekomenduotinas, kad išliktų kuo daugiau maistinių medžiagų. Ypač palankiai vertinamas greitasis užšaldymas – liofilizacija – kuri padeda išsaugoti pirminę produkto vertę“, – tikina E. Gavelienė.
Anot dietologės, pats šaldymo procesas produktų maistinės vertės savaime nepakeičia ir nesugadina, svarbiausia yra išsirinkti tinkamus produktus: „Lietuvių pamėgti šaldyti pusfabrikačiai, pavyzdžiui, picos ar koldūnai, gali turėti daug sočiųjų riebalų rūgščių ar druskos. Dėl to šiuos produktus reikėtų valgyti saikingai.“
E. Gavelienė taip pat dalijasi patarimais renkantis šaldytus duonos gaminius: „Jų vertė priklauso nuo pradinės vertės – jei tai aukščiausios rūšies miltų gaminys, jį iškepus ta maistinė vertė nebus ypatinga, bet jei turime viso grūdo bandelę – tai visai neblogas pasirinkimas. Tad svarbiausia žiūrėti, kiek maistinės vertės tas produktas turėjo prieš jį užšaldant.“