Savo taikomomis praktikomis, įžvalgomis ir tvaresnę kasdienybę kuriančiomis technologinėmis naujovėmis dalijosi tarptautinių bendrovių ir gamintojų „Dell Technologies“, „Xiaomi“, „ACME Grupės“ vadovai, pastebėdami, kad Baltijos šalys ir konkrečiai Lietuva turi itin palankias sąlygas gerokai plačiau diegti tvarumo koncepciją versluose ir būti šios temos lyderiais.
Technologijų industrijoje žmogus vis dar pranašesnis už AI
Kaip sakė konferencijos dalyvius pasveikinęs „ACC Distribution“ vadovas Žymantas Baušys, technologijų priešakyje stovinčioms organizacijoms būtina ne tik dalintis ekspertiškumu, bet ir savo pavyzdžiu liudyti tvarumo koncepcijos svarbą bei kartu su gamintojais pristatyti inovacijas, padedančias kiekvienam iš mūsų gyventi tvariau.
„Technologijų pasaulyje nėra šansų išgyventi vien vadovaujantis dirbtiniu intelektu ir žmogaus protu – dar reikia turėti ir širdį. Kai supranti, ką darai, kodėl darai ir jauti, kokią įtaką tavo veiksmai turi kitiems, tada gali visai kitaip reaguoti į besikeičiantį pasaulį. Žmogus gali reaguoti į šimtus situacijų, o dirbtinis intelektas – tik į jam nurodytas situacijas.
Todėl žmogus daugeliu atveju bus pranašesnis už dirbtinį intelektą, o įdarbinti dirbtinį intelektą visuomenei pirmiausiai reikės išmokti labai aiškiai suprasti, kaip teisingai užduoti klausimus. Manau, užduoti teisingi, taiklūs klausimai apskritai daugiausiai veda į teisingus sprendimus mus visus. Tvarumo temai tai irgi labai aktualu“, – įsitikinęs teigė „ACC Distribution“ valdybos pirmininkas Regimantas Buožius, atsakinėdamas į klausimą, ar technologijos ir dirbtinis intelektas galės pakeisti žmogų ateityje ir kur link ir kaip juda technologijų pokyčiai.
Verslo tvarumo strategijos turi žvelgti bent 10-15 metų į priekį
Pranešimo metu „Tvarumas versle – ką apima ši sąvoka?“ „ACME Grupės“ vienas iš įkūrėjų valdybos narys Stepas Telešius pristatė, kaip tvarumo koncepcija gali būti realizuojama versle.
„Žvelgiant į bendrą vaizdą pasaulyje, Lietuva ir Baltijos šalys yra labai geroje situacijoje – mes galime būti lyderiais tvarumo temose: ne tik dėl to, kad turime puikios būklės gamtinius išteklius, kuriuos nesunkiai galime tausoti ir net gerinti, tačiau ir lanksčią visuomenę, kuri lengvai adaptuojasi, yra imli pokyčiams, todėl lengvai įsileidžia tvarumo temas į savo gyvenimą. Tikiu, kad visi galime labai daug nuveikti ieškodami tvaresnių veiklos ir gyvenimo būdų“, – įsitikinęs S. Telešius.
Jo patarimas tvarumo strategiją kuriantiems verslams – nemėginti aprėpti kuo platesnio tvarumo temų lauko, bet, atvirkščiai, pasirinkti labai aiškias sritis, kuriose galima ką nors pakeisti, ir tą daryti nuosekliai, žingsnis po žingsnio:
„Viena dažniausių tvarumo strategijos klaidų – tai strategijos nukreipimas į pernelyg trumpą laikotarpį. Supraskime, kad kalbėdami apie tvarumą, turėkime mintyje, kad tai strategija, kuriai reikia 10-15 įgyvendinimo metų. Tad kai manęs klausia, ar tvarumo strategijos diegimas gali iš kaštų pavirsti į investiciją, galiu atsakyti paprastai: taip, šiandien tai yra kaštai, bet jie virs investicija ateityje. Tad jeigu jums rūpi, kiek kainuoja tvarumas, pamėginkite sau pirmiau atsakyti į klausimą: o kiek kainuoja jūsų ir jūsų vaikų rytojus?“
Lietuvos gyventojai – tarp atviriausių tvarumo idėjoms
Iš Vengrijos atvykusi „Dell Technologies“ Šiaurės-Rytų Europos regiono verslo klientų padalinio vadovė Monika Veres kėlė klausimą: kokią įtaką pats verslas gali turėti tvaresniam vartojimui ir žmonių sąmoningumui? Per 120 tūkstančių darbuotojų turinti kompanija tvarumą skleidžia ne tik per darbuotojus, vidinę įmonės kultūrą, klientus, bet ir per pokyčius žmonių gyvenime, kuriuos kuria technologijos. Pasak „Dell“ atstovės, tai yra tiesioginė technologijų kompanijų atsakomybė: sklandžiai perkelti inovacijas į gyventojų ir verslo bendruomenes – ar tai būtų sveikatos, švietimo ar gamybos sektorius.
Pranešėja dalijosi ir pačios „Dell“ taikomomis tvarumo praktikomis veikloje: pavyzdžiui, iki 2030 metų užsibrėžtas tikslas už kiekvieną parduotą naują „Dell“ įrenginį perdirbti ar perdaryti analogišką seną įrenginį. Be to, naujiems įrenginiams gaminti siekiama panaudoti iki 50 proc. perdirbtų ar pakartotinai panaudotų žaliavų. Pasak M. Veres, vadinamosios e. atliekos yra sparčiausiai auganti atliekų grupė planetoje.
„Skaitydama tvarumo indeksus Baltijos šalyse, matau, kad šio regiono gyventojai labiau renkasi aukštesnės kainos ir tvariai pagamintus produktus – tokių yra net 60 proc. Kai tuo metu kituose kraštuose tenka kur kas daugiau edukuoti vartotojus ir partnerius apie tvarumo reikšmę. Tai puiki žinia tvarumo siekiantiems jūsų verslams,“ – pastebi mūsų šalies palankią aplinką tvarumo temai M. Veres.
Įrenginių įkrovimo laikas – vienas iš tvarumo prioritetų
Kito technologijų milžino – „Xiaomi“ atstovas, generalinio direktoriaus pavaduotojas Šiaurės-Rytų Europos rinkoms Andrzej Gladki, apie tvarumo veiklas kalbėjo per sukurtas ar kuriamas technologijų inovacijas.
Jis pabrėžė, kad siekiant tvarumo, būtina atsižvelgti ne tik į įrenginių gamybą, pakuotę, logistiką, bet ir naudotis įrangos naujausiais funkcionalumais – šioje srityje „Xiaomi“ pristatė naujausius efektyvumo sprendimus.
„Pavyzdžiui, vien perjungę išmaniojo įrenginio ekrano apšvietimą į „dark mode” režimą, galima sumažinti įrenginio energijos suvartojimą net iki 70 proc. „Xiaomi“ atskirą dėmesį skiria greitojo baterijos įkrovimo funkcijai – vien per 2022 metus apie 100 milijonų išmaniųjų įrenginių bei terminalų buvo pritaikyta „Xiaomi“ greitosios įkrovos technologija. Tai, lyginant su įprastu įkrovimu, leido sutaupyti apie 57 milijonus kWh suvartojamos energijos bei apie 24 852 t CO2 emisijų.“
Ir čia neketinama sustoti – šios technologijos toliau tobulinamos: rinkoje jau šiemet turėtų pasirodyti šio prekės ženklo išmanieji telefonai įkraunami vos per 8 minutes, siekiama, kad ateityje išmanieji įrenginiai būtų įkrauti vos per 4 minutes.
„Kyla klausimas, koks skirtumas, ar telefonas bus įkrautas per 8, ar per 4 minutes? Išties, telefono atveju vartotojui gal tai ir nesukuria reikšmingos skirtumo, tačiau jei tą patį principą integruosime į elektromobilius, skirtumas bus įspūdingas. Manome, kad būtent šis elektronikos įkrovimo laiko momentas konkurencinėje ir tvarumo sprendimų kovoje gali tapti ypatingu sėkmės faktoriumi“, – teigia A. Gladki, elektromobilius prilygindamas „dideliems išmaniesiems telefonams“, kuriuose galioja daug panašių principų.
Produktas bus oficialiai pristatytas 2024 metų pirmąjį ketvirtį – kol kas nei su kokia elektros įkrova bus galimas nuvažiuojamas atstumas, nei dizainas dar nėra paskelbti.
„ACC Distribution“, priklausanti „ACME Grupei“, yra viena didžiausių didmeninės prekybos elektronikos įrenginiais bendrovių grupė Baltijos šalyse. Bendrovė atstovauja daugiau nei 200 informacinių technologijų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos, verslo sprendimų, buitinės elektroniko bei buitinės technikos tiekėjų ir prekinių ženklų, tarp kurių tokie vardai kaip „Dell“, „Lenovo“, „Xiaomi“, „Asus“, „Acer“, „Microsoft“, „LG“, „Samsung“ ir kiti. „ACC Distribution“ grupę sudaro 7 bendrovės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.