„Dažnai kalbėdami apie tvarumą organizacijose iš tiesų mes galvojame ne apie tvarumą apskritai, bet apie aplinkosauginius, socialinius ir verslo valdymo principus, vadinamus ESG (angl. Environmental, Social and Governance). Tai yra priemonių, tam tikrų kriterijų rinkinys, pagal kuriuos galime matuoti, kiek tvarios yra organizacijos. Tačiau iš tiesų kalbėdami apie tvarumą, turime galvoti apie visą vertės grandinę, t. y. ir apie mūsų tiekėjus, klientus, logistikos įmones“, – sako S. Telešius.
Pateikiame pokalbį su juo.
Jūs daug domitės tvarumo tema, neabejoju, bendraujate šia tema su užsienio šalių kolegomis, partneriais. Kaip matote, kaip atrodo Lietuva tvarumo kontekste lyginant su kitomis šalimis?
Aš manau, žengiame pirmuosiuose žingsniuose tvarumo keliu, ir Lietuva iš tikrųjų yra labai geroje pozicijoje. Tvarumo lyderiai yra skandinavai, mūsų kaimynai, galime iš jų pasimokyti, o kai kuriose srityse netgi rodyti jiems pavyzdį, ten daug senų pramonės gigantų kurie lėti ir neskuba keistis. Kita vertus abiejų Amerikų ar Azijos šalių atstovai kartais net nesupranta, apie ką mes šnekame kai kalbame apie ESG. Žinoma, ir ten yra progresyvių kompanijų, bet jeigu paimtume bendrą vaizdą, tai Lietuvoje ir Baltijos šalyse situacija, palyginti su jais, yra labai gera. Mūsų visuomenėje per paskutinius dešimtmečius įvyko dideli pokyčiai, visuomenė yra lanksti, lengvai besiadaptuojanti. Mes realiai galime būti lyderiai tvarumo temose netgi Europoje, nekalbant apie kitus kraštus. Aš tikiu, visi kartu mes galimai tikrai daug nuveikti.
Žengti tvarumo keliu įmones skatina ne tik noras palikti kuo mažiau taršų savo veiklos pėdsaką, bet ir įstatymai. Pavyzdžiui, jau nuo 2026 metų kiekviena bendrovė šalia savo finansinių duomenų turės pateikti ir tvarumo ataskaitą. Kaip manote, kodėl be šių reikalavimų, tvarumo temos Lietuvos įmonėms darosi vis aktualesnės?
Tvarumo kelią rinktis skatina ne tik įstatymai ar kompanijų vadovų bei akcininkų požiūris. Jau dabar šis klausimas labai aktualus investuotojams ir finansuotojams, bankai prašo pateikti informaciją, ką mes darome tvarumo temoje, ką planuojame daryti. Taip pat elgiasi ir fondai, kai bando įsigyti įmones. Jaučiamas ir kitų suinteresuotųjų šalių spaudimas. Pavyzdžiui, į rinką ateinanti tūkstantmečio karta, jos atstovai jau yra mūsų darbuotojai, mūsų pirkėjai, kuriems šie klausimai svarbūs. Tiesa, kol kas vartotojai mažai motyvuoti mokėti už tvarumą, bet jie stebi situaciją. Manau, po keleto metų šis poreikis vis didės, sparčiai augs tvarumo atskaitomybės ir skaidrumo poreikis.
Ką galėtumėte patarti įmonių vadovams, kurie jau suprato šios temos svarbą ir dabar nusprendė jos imtis. Kokie turėtų būti pirmieji jų veiksmai?
Pirmas žingsnis turėtų būti kaip ir imantis kitų projektų – parengti realią verslo tvarumo strategiją. Čia yra keletas svarbių etapų, pirmasis – pasirengimo etapas, tada – suinteresuotųjų šalių analizė, temų svarbumo analizė, rizikų numatymas ir valdymas, veiklos rezultatų rodiklių (KPI, angl. Key Performance Indicators) ir veiksmų nustatymas, stebėsena ir atskaitomybės mechanizmo sukūrimas.
Daugelis įmonių jau yra kažkuriam iš šių etapų, ko svarbu nepraleisti?
Pasirengimo etapu organizacija turėtų įvertinti savo situaciją, peržiūrėti strateginius tikslus ir supažindinti komandą su tvarumo koncepcija.
Kas čia būna praleidžiama? Kai pirmą kartą, tai buvo gana seniai, vienos iš „ACME Grupės“ įmonių tiekėjas paprašė tvarumo ataskaitos, tuomet pagalvojome, kad jas turi paruošti teisininkai. Bet tokiu atveju šios ataskaitos lieka tik dokumentais. Ir taip galvojo ne maža dalis bendrovių ir taip veikdamos įmonės praleidžia esminį dalyką – vadovai, darbuotojai, partneriai net nesupranta, kam tvarumas reikalingas, praleidžia edukacinį, įtraukimo momentą. Dokumentai tvarkingi, pateikti, bet organizacijos žmonės apie tai net nežino ir iš esmės niekas nesikeičia. Todėl tvarumas ir tvarumo strategija turi tapti įmonės veiklos procesų ir kultūros dalimi.
Kitas Jūsų minėtas tvarumo etapas – suinteresuotųjų šalių analizė. Ar čia turite omeny verslo partnerius?
Čia vertiname, kaip tvarumo tema liečia visas suinteresuotas puses: akcininkus, valdybos narius, pirkėjus, žiniasklaidą, konkurentus, galiausiai – valstybės institucijas ir visą visuomenę. Jas vertiname, nustatome svarbą.
Turime analizuoti visą savo tiekimo grandinę, įvertinti, pavyzdžiui, kas mums veža prekes, ar jie dirba tvariai, ar jų transporto ūkis nėra pasenęs, kiek jie naudoja elektromobilių ir panašiai. Į tuos pačius klausimus turime atsakyti ir patys rinkdamiesi vežėjus – kokie jie yra, ar savo verslą plėtoja tvariai. Kokios čia pasitaiko klaidos? Na, pavyzdžiui, neįtraukiamos visos pagrindinės šalys, susikoncentruojama į vieną kokią nors pusę, tarkim, kokį mes poveikį darome, bet pamirštame, o kokį poveikį daro kiti mums?
Kaip „ACME Grupė“ atsirinko, kuri tvarumo sritis aktualiausia?
Taip, atsirinkti tikrai aktualias tvarumo temas verslui yra labai svarbi strategijos dalis. Pavyzdžiui, pasaulyje iš tiesų opi tema – vandens panaudojimas. Bet, pavyzdžiui, „ACME Grupės“ technikos įrenginių distributoriai „ACC Distirbution“, „AVAD Baltic“ vandens praktiškai nenaudoja, tad ši tema jiems nėra svarbi. Mums daug aktualesni klausimai – pakuotės, įvežamų ir parduodamų produktų ilgaamžiškumas, logistikos grandinė, administracijos veikla.
Pagal savo veiklos sritį mes atsirinkome šias aktualiausias temas: klimato kaita – prisitaikymas, žiedinė ekonomika, atliekų tvarkymas, tiekimo grandinė, transportas, bioįvairovė, žaliosios energetikos plėtra.
Socialinės tvarumo kryptys mums irgi labai svarbios, kadangi esame negamybinių įmonių grupė, tad mums aktualu darbuotojų mokymai, edukacija, pasitenkinimas gerove, mes daug veikiame socialinės atsakomybės švietimo, sveikos gyvensenos klausimais.
Valdysenos tvarumo kryptys taip pat aktualios, jas sudaro: atsakinga tiekimo grandinė, veiklos skaidrumas, duomenų sauga.
Kokias verslai dažniausiai daro klaidas, išskyrus tai, kad pasirenka netinkamas, nereikšmingas tvarumo temas?
Konstatuojamos tik „patogios“ temos, kur lengva kažką pakeisti. Pavyzdžiui, paskelbia įmonė, kad prekes veš elektromobiliais, bet ignoruoja dalykus, kuriuos sunkiau kontroliuoti: neaišku, kaip vairuotojai dirba, ar jie turi laiko pailsėti, kas kiek laiko vykdomas poilsis, kokiose vietose jis vykdomas. Mes domimės ir šia informacija.
Būna ir taip, kad kitos įmonės tvarumo temas kartais suranda internete ir „paima“ jas kaip savas, bet tokiu atveju jos gali būti nesvarbios visai organizacijai, neįtraukia suinteresuotų šalių, partnerių, tiekėjų. Tai nebus tikra ir aktualu.
Dar viena neretai sutinkama klaida – pasirenkami kriterijai, svarbios temos, kurių pokyčio neįmanoma įvertinti ir pamatuoti. Tvarumo tikslų dalyje turi būti aiškiai įvardinti tvarumo siekiai, uždaviniai, veiklos rodikliai (KPI) ir veiksmų planas. „ACME Grupės“ tvarumo strategijoje yra aiškiai nurodėme veiksmus, ką mes darysime, ką matuosime, kaip matuosime. Bandome būti kiek įmanoma konkretesni ir nuolat gryniname pasirinktas temas.
Kitos klaidos, kurias dažniausiai daro įmonės ir organizacijos, eidamos tvarumo keliu – tvarumo temų neįtraukia į rizikų registrą. Nėra tvarumo vadovės (-o), kuri būtų atsakinga įmonėje už visą procesą. Dažnai organizacijose tuo tenka užsiimti komunikacijos specialistui, bet tai nėra visada geras sprendimas.
O „ACME Grupėje“ yra rizikos valdymo specialistas ar specialistė?
Taip, turime rizikos valdymo vadove, išplėtėme jos atsakomybių ribas ir dabar ji yra atsakinga ir už Tvarumo strategiją, jos įgyvendinimo priežiūrą visoje „ACME Grupėje“. Taip pat kiekvieną grupės įmonė turi atsakingą žmogų jau konkrečiai už įmonės tvarumo temas. Manome, kad tai tikrai yra puikus sprendimas.
Paskutinis etapas realizuojant tvarumo strategiją – veiklos rodiklių stebėsena ir ataskaitų paruošimas?
Taip, paruošti ir nepalikti jų stalčiuje ar tik internetiniame tinklalapyje. Svarbu supažindinti su ataskaitomis darbuotojus, įtraukti partnerius, peržiūrėti visą vertės grandinę: ką kuriate, ką galite pakeisti, ko negalite. Jeigu kažko negalite daryti įtakos šiuo metu, tai svarbu pripažinti, aiškiai parodyti ataskaitose. Manau, kad toks skaidrumas, raportavimas apie sėkmes ir nesėkmes, patogias ir nepatogias temas, atvirumas – taip pat yra svarbi visos tvarumo grandinės sudedamoji dalis.
Dažniausios šio etapo klaidos: nustatomi neaiškūs tikslai, aukščiausio lygio vadovai nieko apie tai nežino, keliami ambicingi, pavyzdžiui, aplinkosaugos tikslai, bet pamirštamos kitos sritys, socialinė, ar valdysenos, nutylima tai, kas nepasisekė, nustatomi trumpalaikiai tikslai.
Per kiek laiko tvarumo strategijos duoda rezultatų?
Kalbant apie tvarumo tikslus, reikia žiūrėti į 10 metų perspektyvą ir nepamiršti, kad dabar esame pačioje tvarumo kelio pradžioje. Su laiku vis daugiau atsiranda šią sritį reglamentuojančių įstatymų, vis daugiau finansinių investuotojų ir bankų atkreipia dėmesį į šias ataskaitas, vis daugiau darbuotojų, kandidatų į darbo pozicijas arba klientų klausia, ką veikiame šioje srityje.
Kiek tvarumas kainuoja, ar tai brangi investicija?
Kainuoja ne konsultantai, strategijos ar ataskaitos. Tikra kaina yra mūsų visų organizacijoje dėmesys, mūsų darbo laikas, gilinimasis, mokymasis, įtraukimas klientų, tiekėjų, kitų partnerių. Po truputį keičiasi visų požiūris. Juk žemė ir yra žmonių planeta tik todėl, kad mes visais laikais gebėdavome susitari dėl didesnio tikslo, susiburti, susitelkti. Dabar turime naujus iššūkius ir vėl bandome bendradarbiaudami susikurti geresne ateitį, susitarti kas mums yra svarbu ir siekti šių tikslų. Tiesiog vadiname tai tvarumu. Tariamės ir kaip organizacijos, nusistatome kriterijus, ko sieksime, kaip matuosime. Mes visi tiesiog prisitaikome, vėl prisitaikome prie greitai besikeičiančios aplinkos.
Ačiū už pokalbį!