„Žalieji kreditai – galimybė verslams remti tvaresnį gyvenimo būdą, tačiau vien to nepakanka

„Anglies dioksido kreditai (carbon credits) – nauja indulgencijos forma ar „valiuta“ rinkoje: kaip ir kas juos gali uždirbti? Ar padarytą žalą tikrai galima kompensuoti, pavyzdžiui, sodinant medžius? Ar tai veikia realybėje, kokios įmonės ir kodėl tai daro?“

Anot „DPD Lietuva“ „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovo Baltijoms šalims Gabrieliaus Bilevičiaus, nors tokios iniciatyvos kaip žalieji kreditai rodo pozityvius ženklus ir skatina tiek gyventojus, tiek verslą parodyti didesnį dėmesį aplinkai, jo teigimu, šiandien vien tik kompensuoti (angl. carbon offsetting) savo CO2 pėdsako neužtenka – įmonės privalo imtis proaktyvių vidinių pokyčių.

„Žalieji kreditai yra dar viena galimybė verslams remti tvaresnį gyvenimo būdą, tik šiuo atveju vietoje įvairių aplinkai draugiškų projektų finansavimo, jie savo pėdsaką „išpirktų“ įsigydami kasdienėje žmonių veikloje sutaupytą anglies dioksido kiekį.

Tačiau CO2 kompensavimas tokiu netiesioginiu būdu sukuria prielaidą taip ir nesiimti konkrečių permainų bendrovės viduje, pavyzdžiui, efektyvinti vidinius procesus, naudoti žaliąją energiją ar kitas priemones, padedančias sumažinti anglies dioksido kiekį, kurį į aplinką išmeta pačios įmonės“, – sako Gabrielius Bilevičius.

Jis pratęsia, kad nors „DPD Lietuva“ nuo 2012 m. finansuoja panašius projektus, padedančius išmetamą anglies dioksidą kompensuoti kitose vietose, praėjusiais metais siuntų pristatymo bendrovė nusprendė žengti papildomą žingsnį tvarumo link.

„Supratome, kad norint realiai prisidėti prie klimato kaitos pažabojimo, turime žvelgti į ateitį ir imtis drąsesnių veiksmų, galinčių inicijuoti svarius pokyčius tvarumo srityje. Todėl pernai į elektromobilių įsigijimą ir reikiamos infrastruktūros įrengimą investavome apie 2 mln. eurų. Šis mūsų sprendimas reikš, kad kasmet dėl mūsų veiklos į aplinką pateks 270 tonų mažiau CO2”, – teigia DPD Lietuva bendrovės atstovas.

Pasak jo, konkrečių permainų, padedančių mažinti taršą Lietuvoje įmonė imasi ir kitais būdais.

„Daugiau kaip dvejus su puse metų į Naujamiestyje esantį siuntų rūšiavimo mikro centrą atkeliauja siuntos, kurias Senamiestyje ir centre kurjeriai pristato pėsčiomis, elektriniais paspirtukais ar triračiais. Be to, apskaičiavome, kad vienas DPD paštomatas sumažina aplinkon patenkančio CO2 kiekį 2,9 tonomis per metus. Todėl investuojame į mūsų paštomatų tinklo plėtrą, kuris jau siekia apie 300. Tai reiškia, kad per metus dėl šio sprendimo sutaupome apie 900 tonų CO2“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijoms šalims Gabrielius Bilevičius.