Nors Lietuva imasi priemonių, kad pagerintų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, bendra Lietuvos gyventojų sveikatos būklė išlieka viena blogiausių Europos Sąjungoje. Pasak Ministrės pirmininkės patarėjos sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilės Gudlevičienės, dabartinė Vyriausybės programa sveikatos srityje yra ambicinga, siekianti, kad gyventojų priežiūra būtų individualizuota, laiku pasiektų kiekvieną pacientą, o į jos kūrimą bei įgyvendinimą yra įtraukti visi socialiniai partneriai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Diskusijoje buvo aptarti pagrindiniai personalizuotos medicinos įgyvendinimo sėkmę lemiantys veiksniai bei kylantys iššūkiai, privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo vizija, investavimo galimybės, didžiausią dėmesį skiriant sveikatos duomenų kokybei ir jų panaudojimui tolimesnei pažangai.
Visame pasaulyje gydytojai, slaugytojai, vaistininkai, mokslininkai ir sveikatos priežiūros reguliavimo institucijos nuolat generuoja ir naudoja daug sveikatos priežiūros duomenų, kurie yra ypač svarbūs gelbstint pacientų gyvybes.
Pasak Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėjosdoc. dr. Birutės Brasiūnienės, tinkamas duomenų valdymas yra raktas į vertybėmis grindžiamą sveikatos priežiūrą.
„Mokslo pažanga verčia mus kasdien peržiūrėti nusistovėjusią praktiką. Naujovių ir duomenų gausa teikia vis didesnę viltį tiek gydytojams, tiek pacientams. Tačiau svarbu, kad naujos technologijos būtų prieinamos, jog sveikatos duomenys būtų sistemingai renkami ir analizuojami. Tai leistų sukurti efektyvesnę sveikatos sistemą, individualizuoti gydymą bei pasiekti geresnių gydymo rezultatų“, – sakė doc. dr. B. Brasiūnienė.
„Roche Lietuva“ generalinio direktoriaus Stefano Volonte teigimu, tokios diskusijos yra pirmas žingsnis į tvaresnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kuris būtinas, norint padaryti pokytį sveikatos sistemoje, kuri būtų labiau orientuota į pacientą.
„COVID pandemija aiškiai parodė viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės reikšmę priimant greitus ir efektyvius sprendimus, ieškant nestandartinių sprendimų. Turime realų pavyzdį, kad veikdami išvien, galime padaryti pokytį. Prisiminkime, kaip pandemijos metu rekordiškai greitai buvo sukurti, patvirtinti ir tapo prieinami diagnostiniai testai, vakcinos, medikamentai. Turime patirties, todėl tereikia noro ir valios tęsti gerąją praktiką, kuri turėtų tiesioginės įtakos Lietuvos pacientams“, – sakė S. Volonte.
Siekiant išskirti esminius sveikatos priežiūros sistemos iššūkius ir įvertinti galimybes, kaip juos įveikti, savo įžvalgomis diskusijos metu taip pat dalijosi Santaros klinikų vadovas prof. dr. Feliksas Jankevičius, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė prof. Jelena Čelutkienė, Onkologinius pacientus vienijančios asociacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė, „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento vadovė Vida Staskonienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva, „Roche“ valdybos pirmininkas dr. Christoph Franz ir „Roche Diagnostics Baltic“ vadovas Dalimil Zurek.