Mikrotinklų klausimu Lietuvoje plačiai domisi kompanija „Schneider Electric“, kuri gamina programinę įrangą, skirtą maksimaliai išnaudoti atsinaujinančiąją energiją ir geriau kontroliuoti energijos sąnaudas. Pasak šios įmonės pardavimų vadovo Andriaus Šablinsko, mikrotinklai yra integruota energijos sistema, kuri susideda iš paskirstytų energijos šaltinių ir kuri gali veikti sujungta su išoriniu tinklu, veikti salos režimu arba būti visiškai nesujungta su elektros tinklu. A. Šablinsko teigimu, mikrotinklų pritaikymas gali būti įvairus.
„Pati paprasčiausia vieta galėtų būti gyvenamasis pastatas, kuris turi gamybos šaltinį, valdomą apkrovą ir energijos saugojimą (arba bateriją). Taip pat tokių pavyzdžių gali turėti ir pramonė, įmonės, ligoninės, universitetų fakultetai ar atskiri rajonai.
Mikrotinklas atlieką tą funkciją, kad jeigu gyvenamasis pastatas atsijungtų nuo tinklų, jis pats save išlaikytų ir užtikrintų elektros energijos nenutrūkstamą vartojimą. Jeigu saulė nešviečia – mes turime turėti baterijas ir lanksčias apkrovas, kad galėtume reguliuoti šildymą, šaldymą arba atjungti tam tikrose vietose apšvietimą. Taip pat turime būtinai turėti generaciją, be jos mikrotinklo negali būti. Mikrotinklo tikslas yra suvartoti visą pasigaminamą energiją ir turėti kuo mažesnius energijos mainus, kad sumažinti nuostolius“, – kalbėjo „Schneider Electric“ atstovas.
Kai įmonės stato saulės baterijas ant savo pastatų, jos iš esmės sukuria mikrotinklą
Kaip jau minėta, mikrotinklus gali pritaikyti įmonės, pramonė, universitetai ar atskiri rajonai. Tokiu pavyzdžiu pasekė Kauno technologijos universitetas, kuris įdiegė atsinaujinančiųjų energijos šaltinių sistemą, kuri yra bendras Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) ir Statybos ir architektūros (SAF) fakulteto mokslininkų ir tarptautinės įmonės „Via Solis“ darbas.
Pasak KTU Elektros energetikos sistemų katedros vedėjo prof. Sauliaus Gudžiaus, viena iš šio projekto idėjų buvo apjungti skirtingas sistemas ir suderinant jų charakteristikas, kad galima būtų pigiau, efektyviau ir ekologiškiau apsirūpinti energija.
„Šio projekto tikslas yra išnaudoti energiją tuo metu, kai ji pagaminama ir surinkti bei kaupti atliekinę energiją sezoninėje šilumos energijos kaupykloje taip efektyviai išnaudojant visus turimus energijos šaltinius ir tinkamai suderinant jų tarpusavio sąveiką“, – kalbėjo prof. S. Gudžius.
Pasak jo, iki šio projekto universiteto patalpos buvo šildomas iš miesto centralizuotos sistemos tiekiamos energijos. Mikrotinklų sprendinys leido pasiekti 52 proc. šildymo kaštų ekonomiją dviejuose universiteto pastatuose, tokiu būdu 2021 m. universitetas sutaupė 47 tūkst. eurų.
Pasak A. Šablinsko, kai įmonės stato saulės baterijas ant savo pastatų, jos iš esmės sukuria mikrotinklą, bet dauguma įmonių neturi valdymo dedamosios dalies. Kalbant apie mikrotinklus, jis pamini ir kitus svarbius jų aspektus.
„Pirma, mikrotinklas yra lokalus, net nėra svarbu, ar tai gyvenamasis namas, komercinis pastatas, ar rajonas. Kitas dalykas, jis gali būti nepriklausomas, elektros energijos mainai su tinklu gali būti nuliniai – kiek gyventojas pasigamina, tiek jis ir sunaudoja, jis į išorinį tinklą nieko neatiduoda. Trečias aspektas yra tai, jog mikrotinklas gali būti valdomas ir yra protingas. Taip pat yra du naudojimo tipai, kuomet mikrotinklai yra prijungti prie išorinio tinklo ir kai jie veikia salos režimu“, – kalbėjo A. Šablinskas.
Ateityje galėtų išspręsti ne vieną problemą
Kaip pastebi „Schneider Electrics“ atstovas, šie du mikrotinklų naudojimo būdai gali padidinti patikimumą įvykus avarijai ir padeda optimizuoti išlaidas elektros energijai bei padidinti gamybą iš AEŠ. Pasak A. Šablinsko, tokia sistema yra perspektyvi ir ateityje galėtų išspręsti ne vieną problemą.
„Mūsų ateitis yra elektrinė ir norint sumažinti CO₂ išmetimą, dauguma priemonių turi pereiti prie elektros. Mikrotinklai galėtų padidinti energijos efektyvumą, nes viskas suvartojama vietoje, o taip pat tinkle vyksta mažesni nuostoliai. Nemažiau svarbu, jog vyksta leistinosios galios ir galios mokesčio bei darbo maksimalių apkrovų tarifo valandomis optimizavimas. Be to, ši sistema leidžia labiau prognozuoti energijos išlaidas. Taip pat galima paminėti ir tai, jog vartotojas susiduria su mažesnėmis išlaidomis bandant prisijungti prie tinklo, ypač nutolusiose vietose“, – kalbėjo A. Šablinskas.
Kalbant apie tvarumą, A. Šablinskas priduria, kad energijos efektyvumo didinimas ir gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių yra glaudžiai susijusi su tvarumu.
„Kai kalbame apie įmonės CO₂ pėdsaką yra kelios sritys į kurias verta atkreipti dėmesį. Pirma ir antra sritys yra apie tai, kiek įmonė sutaupo elektros ir iš kur jos gauna. Jeigu įmonė gauna ją iš dujinės elektrinės, tai tas pėdsakas yra didelis, jeigu jie perka iš saulės ar vėjo elektrinių – CO₂ gali būti ir nulinis. O trečia sritis rodo, kiek mūsų tiekėjai prigeneruoja CO₂. Pavyzdžiui, jeigu naudojamės transporto ar atliekų išvežimo paslaugomis, visi mūsų išoriniai tiekėjai, kad atlikti veiksmus, taip pat generuoja CO₂, o tai ir yra trečioji sritis“, – komentuoja A. Šablinskas.
Kaip priduria S. Gudžius, paskaičiuota, kad KTU projekto dėka per 20 metų laikotarpį, į aplinką bus išmesta apie 6 tūkst. tonų mažiau CO₂, kas neabejotinai prisidės prie aplinkos gerinimo.