Gyvūnai darbe – kam džiaugsmas, kam trauma: kritinę klaidą šunų elgsenos specialistė mato vos įžengus pro duris

Vis daugiau įmonių sudaro darbuotojams sąlygas atsivesti į darbą savo augintinius, o tokia kultūra plinta ne tik biuruose, bet ir iš pirmo žvilgsnio visai netikėtose darbo aplinkose. Gyvūnai padeda sumažinti stresą ir suteikia kolektyvams daug džiaugsmo, tačiau patiems gyvūnams ši patirtis ne visuomet yra džiugi, o kartais – net ir traumuojanti. Šios tradicijos besilaikančios Lietuvos įmonės pabrėžia, kad nemalonių patirčių padeda išvengti taisyklės, o šunų elgsenos specialistai įspėja, kad vieną dažniausių klaidų kolektyvai kartoja vos tik gyvūnui įžengus pro duris.

Gyvūnai darbe – ne tik džiaugsmas: pasiekti aukso vidurį bankui padėjo taisyklės

Jau ne vienerius metus SEB bankas ir SEB Grupės paslaugų centras spalio 4 dieną mini pasaulinę gyvūnų dieną, kviesdamas kolegas atsivesti savo augintinius į biurą. Kaip teigia SEB grupės paslaugų centro Vilniuje ir Rygoje vadovė Rūta Jasiulionienė, įprastai per šią dieną sulaukiama nemažai keturkojų augintinių ir daug gerų emocijų.

„Pastebėjome, kad vis daugiau kolegų pradėjo klausinėti apie galimybę atsivesti augintinį dažniau nei kartą į metus. Suprantama, kad kyla papildomų rizikų, kai gyvūnai lankosi biure – pavyzdžiui, alergijos, fobijos, triukšmas, blaškymas ar higiena. Kita vertus, gyvūnai mažina stresą, padeda darbuotojams atsipalaiduoti, kurti betarpišką bendravimą ir tiesiog atneša daug gerų emocijų ir džiaugsmo. Todėl mes sukūrėme taisykles, kurios padeda rasti aukso vidurį“, – sako R. Jasiulionienė.

Anot jos, jei darbuotojas nori atsivesti savo augintinį į biurą, tam turi pritarti jo ar jos vadovas ir kiti komandos nariai. Augintinis turi būti kartu su šeimininku jo darbo vietoje ir negali būti laikomas bendrose erdvėse, kaip susitikimų kambariai, virtuvėlės ar terasa ir pan. Šeimininkas taip pat prisiima visą atsakomybę už savo augintinį, įskaitant sutvarkymą po gyvūno, be to, augintinis visą laiką turi būti laikomas ant pavadėlio. Taip pat augintiniai turi būti paskiepyti būtinomis vakcinomis.

„Prieš įgyvendindami šias gaires, sausio mėnesį suorganizavome virtualų susitikimą visiems darbuotojams, kad galėtume išgirsti skirtingas nuomones ir atitinkamai reaguoti. Kol kas gauname pozityvų grįžtamąjį ryšį iš darbuotojų, todėl kiekvieną savaitę galite sutikti draugiškus ir išauklėtus šunis mūsų biure, kurie palydimi geromis emocijomis ir šypsenomis“, – džiaugiasi R. Jasiulionienė.

Atliekų perdirbimo įmonės direktorių augintinė Maja darbe lydi beveik kasdien

Įdomu tai, kad šiandien augintiniai lydi darbuotojus ne tik biuruose, bet ir kitokiose darbo aplinkose. Kaip teigia elektronikos ir automobilių atliekų perdirbimo įmonės „EMP recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika, tradiciją atsivesti savo augintinį į darbą jų kolektyvas pradėjo jau prieš daugiau nei metus.

„Tuo metu pradėjome tik nuo penktadienių, tačiau pasitarę su kolektyvu nusprendėme neapsiriboti viena diena ir pasiūlėme savo augintinius atsivesti kada norisi. Aš pats asmeniškai beveik kasdien į darbą ateinu su augintine Maja. Ji dalyvauja ir susirinkimuose ir kartu su manimi eina į gamyklos teritorijos pasivaikščiojimus“, – sako D. Valeika.

„EMP recycling“ generalinis direktorius pastebi, kad gyvūnai kelia geras emocijas, ramina, priverčia atsitraukti nuo kompiuterio ir paglostyti šalia linksmai lakstantį draugą, todėl šioje tradicijoje jis mato vien teigiamą poveikį darbuotojams. Todėl ir kitoms įmonėms jis pataria įsiklausyti į darbuotojų norus ir juos įsivertinti, nes mažos smulkmenos gali labai pagerinti darbo sąlygas.

„Taip pat turime tokių darbuotojų, kuriems neramu palikti savo augintinius vienus namuose, tad būdami kartu su jais darbe jie jaučiasi ramūs ir susikoncentruoja į darbus. Žinoma, augintinių vienų nepaleidžiame gamybos teritorijoje, dėl visų saugumo, tad tokia darbo aplinka, tikrai nėra suderinama su augintiniu“, – sako D. Valeika.

Kelionė į darbą kelia džiaugsmą ne visiems šunims: įtakos turi ir kolegų elgesys

Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja ir šunų elgsenos specialistė-trenerė Ana Menčiūnienė pažymi, kad šunys, visai kaip ir žmonės, yra individai, todėl kiekvienam iš jų ėjimo į darbą patirtis gali būti skirtinga. Vieniems šunims patinka dažnas bendravimas su žmonėmis, jie mėgsta būti liečiami ir kalbinami, tačiau kitiems tokios situacijos gali kelti stresą.

„Šunelis dažniausiai žmonėms parodo, kada jis nėra patenkintas prisilietimais ir kalbinimu. Tuomet jis bando trauktis nuo žmonių, jo kūno kalba rodo, kad jis norėtų pabūti vienas. Šeimininkas turėtų suprasti, kaip jaučiasi jo šuo, ir pagal tai spręsti, ar leisti kitiems savo šunį liesti, ar geriau suteikti šuniui galimybę pasitraukti, kažkur ramiai pagulėti“, – sako šunų elgsenos specialistė.

Pirmąkart darbo aplinkoje atsidūręs ir pernelyg daug nepageidaujamo dėmesio sulaukęs šuo gali atrodyti neramus, išsigandęs, elgtis neįprastai. Ar tai reiškia, kad gyvūno į darbą geriau nesivesti, ar, vis dėlto, galima tikėtis, kad ilgainiui jis apsipras? A. Menčiūnienės teigimu, ne visi šunys greitai pripranta prie darbo aplinkos, o kai kurie gali ir visai prie jos nepriprasti.

„Jeigu šeimininkas mato, kad jo šuo nenori žmonių dėmesio, yra du variantai: arba nesivesti jo į darbą, arba prašyti kolegų, kad jie šuns neapsuptų ir nerodytų jam tiek dėmesio, nes tai nėra tinkamas būdas pasisveikinti su šunimi. Šunys mėgsta, kai prie jų prieinama atsargiai. Kai iš visų pusių apsupa kolegos, pasilenkia virš jo, kalbina, liečia galvą – net ir labai socialiam šuniukui tai gali sukelti stresą, ką jau kalbėti apie šunį, kuris prie to nepratęs. Žmonės turi suvokti, kaip galima prieiti prie šuns, ir šeimininko atsakomybė yra nubrėžti tam tikras ribas, kai to reikia“, – sako A. Menčiūnienė.

Kalbėdama apie tai, kada ir kokias ribas kolegoms reikėtų nubrėžti, šunų elgsenos specialistė įvardija, kad pirmiausia reikia bendradarbius įspėti, ar jiems galima dideliu būriu prieiti prie šuns ir jį liesti, paprašyti, kad prie šuns būtų einama atsargiai.

Taip pat galima išdalinti skanėstus kolegoms, kurie nori su šunimi susipažinti, kad jie atsargiai prieitų prie jo po vieną, pavaišintų skanėstu. Kai vienu metu šuns neapsups būrys kolegų, jo pirmoji patirtis darbo aplinkoje bus kur kas geresnė.

Kartais socializacija suprantama klaidingai: kaip ji turėtų atrodyti

Tam, kad augintinis būtų pasiruošęs ėjimui į darbą, svarbi jo socializacija. Nors paskutiniu metu šis terminas girdimas vis dažniau, A. Menčiūnienė pastebi, kad tikrai ne kiekvienas žino tikrąją jo reikšmę.

„Socializacija nėra tiesiog leidimas šuniui bendrauti su visais. Tai yra šuns gebėjimas nekreipti dėmesio į įvairius aplinkos dirgiklius ir būti ramiam skirtingose situacijose. Vos tik šunelis atsiranda namuose, jis turėtų matyti įvairią aplinką. Net ir neskiepytą augintinį būtų gerai įsidėti į kokį nors krepšelį, sodinti į mašiną, vežti į miestą ir jį aprodyti“, – pataria šunų elgsenos specialistė.

Tačiau gyvūno socializacija turi būti saikinga. A. Menčiūnienė įspėja, kad pernelyg dažnas aplinkos keitimas gali priešingai paveikti augintinį, ir jis taps dar labiau jautrus. Kad socializacija vyktų sklandžiai, šeimininkas turi stebėti augintinio savijautą.

„Kai kuriems žmonėms atrodo, kad gera situacija yra tuomet, kai šuo yra nuolat metamas į naujas aplinkos sąlygas. Kartais augintiniai neatlaiko tokio spaudimo. Pavyzdžiui, žmogus pradeda intensyviai vedžioti jauną šunelį po miestą, veža autobusu, keliauja su juo per traukinių stotį ir parduotuves, o jautriam gyvūnui tokia patirtis sukelia atvirkštinę reakciją – jis pradeda dar labiau visko bijoti“, – įspėja šunų elgsenos specialistė.

Nors augintinių vedimosi į darbą kultūrą A. Menčiūnienė vertina teigiamai, ji pabrėžia, kad tam reikalingas saikas ir žinios. Vis dėlto, specialistė įspėja, kad nuolatinis buvimas su augintiniu tiek namų, tiek darbo aplinkoje gali turėti ir liūdnų pasekmių, jei tai nebus daroma saikingai.

„Man, kaip trenerei, dažnai tenka sutikti atvejus, kai šunelis visą laiką leidžia su šeimininku, nuo mažens su juo auga ir eina į darbą. Šunelis pripranta prie žmogaus, ir tada gyvenime kažkas netikėto atsitinka, ir tenka augintinį trumpam palikti, nes reikia išvykti į komandiruotę ar atostogų. Jeigu šuo nemoka pabūti vienas bute 4, 5 ar 8 valandas, kyla problemų. Šuo pradeda prieštarauti tam cypdamas, lodamas ar darydamas savo tvarką, jis naikina daiktus, graužia sienas, batus, baldus. Todėl labai rekomenduoju šunelį vežtis į darbą, bet kartais leisti jam pabūti ir vienam. Šuo turi mokėti būti savarankišku“, – pabrėžia A. Menčiūnienė.