Surinko 8 tonas šiukšlių
Vieviečiai savo apylinkių pasididžiavimą – Vievio ežerą – savomis rankomis švarina nuolat: vieni praeidami ištraukia šiukšlę, kiti plaukiodami ar čia leisdami laisvalaikį. Kai kas apie švaresnį ežerą svajoja jau nuo pat vaikystės. Štai vievietis Marius apie švarų ežerą rašė rašinyje dar mokyklos suole, įvardindamas, kad Vievio ežero išvalymas yra jo svajonė. Po 20-ies metų šioji pagaliau išsipildė. Tokių iniciatyvių ir aplinka besirūpinančių žmonių šiame miestelyje – ne vienas.
„Esu gana nauja vievietė. Kai atsikėliau čia gyventi, iš karto man labai patiko Vievio ežeras, jis labai greitai įsiliejo į mano, mano šeimos kasdienybę – dažnai einame čia pasivaikščioti, maudomės ir panašiai. Pradėjus veikti bendruomenėje, išgirdau, kad yra daug problemų dėl užterštumo, tai rodė ir vandens kokybės tyrimai, o bendruomenė savo pastangomis yra bandžiusi valyti ežerą – nardydami traukia šiukšles, valo mokiniai, tačiau to nepakanka“, – pasakoja bendruomenės atstovė Eglė Vankevičė.
VšĮ Mokymosi namai „Patirčių slėnis“ ėmėsi iniciatyvos iki šiol vykdytus pavienius valymo darbus paversti masine ežero švarinimo akcija, pasinaudojant finansine paskata, jei pavyktų laimėti konkursą. Bendruomenė aprašė projektą „Tyras kaip Vievio ežeras“, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių buvo pasitelkti profesionalią narų komandą, galinčią ištraukti šiukšles iš ežero dugno. Iniciatyva konkurse užėmė pirmąją vietą, o gavusi prekybos tinklo finansavimą bendruomenė kaip mat ėmėsi talkos.
„Daugiausiai vienu metu gyventojai yra ištraukę automobilinę priekabą šiukšlių. Su narais, kurių talkoje dalyvavo apie 30, o jiems padėjo apytiksliai 100 gyventojų, surinkome 8 tonas šiukšlių. Gavosi nemažas sunkvežimis, visa priekaba! Vienas žmogus negali ištraukti didelių šiukšlių, o visiems kartu pavyko ištraukti ir traktorių padangų, ir šulinių žiedų. Jie yra labai sunkūs, todėl vienas ar keli žmonės to nepadarytų“, – pasakoja E. Vankevičė.
Gyventojams valant ežerą pavyko rasti įvairiausių senovinių butelių, statybinių rakandų, vamzdžių, buties reikmenų, pavyzdžiui, puodų.
„Man atrodo, kad kuo daugiau tokių talkų, tuo žmonės vis labiau sąmoningėja ir vis mažiau teršia, eidami pakrante radę šiukšlę pakelia ir nuneša. O jeigu pamato šiukšlinant, tai ir sudrausmina, ir nebetoleruoja. Taip, aišku, ta pati bendruomenė kažkada ir užteršė, niekas kitas nenumetė, bet manau, kad dabar jau tikrai tai netoleruojama ir patys žmonės tikrai supranta, jog smagu turėti švarų vandens telkinį, kuriame gali ir maudytis, ir irklentėmis paplaukioti. Tikrai nesinori, kad ten būtų stiklų ar kažkokių kitų šiukšlių“, – sako pašnekovė.
Iniciatyvos metu vyko ir švietėjiška misija – ant Vievio ežero kranto buvo suorganizuota doc. dr. Ričardo Skorupsko paskaita ir diskusija „Ežero dialogai“, o Vievio gimnazijos mokiniai klausėsi pamokos apie šių vietų bioįvairovę ir kaip ją apsaugoti.
„Bet manome, kad pats didžiausias įdirbis yra būtent švaresnis ežeras ir tvirtesnis dialogas su prižiūrinčiomis įmonėmis, seniūnija, kad jie vis dėlto atkreiptų dėmesį, koks svarbus yra gyventojams šis projektas. Bendruomenė labai susivienijo, nors ji ir taip yra aktyvi, rengia įvairius renginius, bet tai buvo dr vienas apjungiantis, vienijantis žmones projektas. Mes kartu valėme ežerą, stengėmės dėl jo.
Nemažai žmonių ateina, tikrai domisi, seka informaciją apie jį, nori ežerą įveiklinti, kad vis daugiau žmonių galėtų ir naudotis, ir būti, ir sieti savo laisvalaikį su ta vieta. Sakome, kad nereikia net važiuoti prie jūros, kai turi tokį gražų ežerą. Tačiau norisi, kad jis būtų švarus ir gražus“, – teigia bendruomenės atstovė.
Idėjų įgyvendinimui – 120 tūkstančių eurų
Kaip pasakoja „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Mes bendruomenė“ – tai projektas apie jų žmones: prekybos tinklo pirkėjus, darbuotojus ir kaimynus.
„Siekiame, kad šio konkurso metu gyventojai galėtų įgyvendinti teigiamus ir jiems svarbius pokyčius savo bendruomenėje. Idėja atsirasti šiai iniciatyvai gimė iš noro ir supratimo, jog veikdami visoje Lietuvoje galime bendradarbiauti su įvairiomis bendruomenėms ir prisidėti prie joms kylančių iššūkių ar problemų sprendimo.
Devintą kartą vykstančio konkurso metu buvo įgyvendinti net 85 projektai visoje Lietuvoje, prie kurių prisidės ir 16 šiųmečių nugalėtojų. Tikime, kad šių metų tikslas – tvarumas – turi didelę prasmę, o bendruomenių projektai kuria ilgalaikę naudą: juk kiekvienas gali prisidėti prie savo gatvės, rajono ar miestelio gerovės bei švaresnės aplinkos kūrimo“, – pasakoja įmonės atstovė.
Beveik dešimtmetį skaičiuojantis konkursas bendruomenėms, pasak pašnekovės, yra reikalingas ir svarbus, nes keičia ar gerina jų gyvenimą. O kasmet sulaukiama vis daugiau dalyvių paraiškų, šiemet – per 200.
„Tai rodo, kad Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenės tampa iniciatyvesnės, pačios rūpinasi savo narių gerove, laisvalaikiu, švietimu ir gyvenamąja aplinka bei turi išties įdomių idėjų. Nuostabu ir tai, kaip „Mes – bendruomenė“ iniciatyva sutelkia žmones. Tai leidžia jiems iš naujo patikėti bendruomeniškumu ir įrodo, kad kartu susitelkus ir suvienijus jėgas išvien su mumis galima nuveikti išties reikšmingus darbus“, – sako I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Šiemet bendruomenes prekybos tinklas ragino naujai pažvelgti į tvarumo, aplinkosaugos ir klimato kaitos problemas bei kvietė vystyti iniciatyvas, susijusias su gamtos puoselėjimu.
„Suprantame, kaip šių dienų žmogui rūpi kokioje aplinkoje jis gyvena ir koks rytojus jo laukia. Džiugu, kad gyventojai noriai prisiima atsakomybę ir siekia būti draugiškais aplinkai. Šiemet tvarių idėjų įgyvendinimui bendruomenėms iš viso skyrėme 120 tūkst. eurų sumą. 16 bendruomenių visoje Lietuvoje tvarko savo aplinką, įsirengia saulės elektrines, valo vandens telkinius, kuria daiktų mainymosi erdves, išmaniuosius šviestuvus ir pasivaikščiojimo takus.
Mums, kaip didžiausiam ir seniausiam lietuviškam prekybos tinklui, svarbu būti šių iniciatyvų dalimi. Juolab, kad ilgalaikiai prekybos tinklo įsipareigojimai yra pagrįsti aplinkosaugos, žiedinės ekonomikos, išteklių tausojimo bei tvaraus augimo principais. Pavyzdžiui, siekdami sumažinti plastiko naudojimą, atnaujinome daugiau negu pusę privataus prekės ženklo „Meistro kokybė“ pakuočių, plastikinės tortinės pakeistos į popierines, buvę popieriniai su plastiko langeliu duonos maišeliai pakeisti į visiškai popierinius, o kitos plastikinės pakuotės pakeistos į lengvesnes arba į lengviau perdirbamas.
Kasmet kartais auga veganiško asortimento pasirinkimas, konditerijai ir kulinarijai gaminti naudojame tik „laimingų vištų“ kiaušinius. Tvarumas ir etinė atsakomybė yra kasdienio mūsų darbo dalis ir mums išties gera matyti ne tik 500 000 savo klientų kasdien parduotuvėse, bet ir prisidėti prie jų gyvenimo, aplinkos tobulinimo bei keitimo, kartu taip ir kuriame tvaresnę Lietuvą“, – šypteli prekybos tinklo atstovė.