Pokalbyje G. Bučas pasakos apie ekologinę situaciją Baltijos jūroje ir būdus, kaip galime stabdyti jos nykimą. Jūros šventės organizatorė, VšĮ „Klaipėdos šventės“ vadovė Eglė Šulskė sako, kad jau vien renginio pavadinimas įpareigoja galvoti, kokią naudą galime duoti jūrai.

„Pernai pradėjome kalbėti apie ekologines temas. Tai nebuvo temos, kurios sulaukė daugiausia dėmesio. Šiemet pokalbį, kuriame dalyvaus ir jūros saugojimo ekspedicijos vedlys G. Bučas, pristatome kone svarbiausioje šventės lokacijoje – Teatro aikštėje. Išgirdę apie ekspediciją „Išsaugokime Baltiją“ iškart supratome, kad tai yra mūsų aktualija, kurią norime praturtinti“, – sako E. Šulskė.

G. Bučas siunčia žinutę, kad Baltijos jūra šaukiasi pagalbos, kenčia nuo eutrofikacijos, turi vieną didžiausių pasaulyje „negyvųjų zonų“.

„Negyvosios zonos“ Baltijos jūroje

Tai – dėl taršos susidarę plotai, kuriuose yra labai mažai deguonies. Dėl to šiose zonose išnyko gyvūnai ir augalai, nuo kurių priklauso ir mūsų pačių gerovė. Šių zonų plotas Baltijoje užima maždaug tiek, kiek visa Lietuva. Baltijos jūra yra tarp penkių taršiausių pasaulyje, teigiama pranešime spaudai.

Šeštadienį – meninė instaliacija apie jūros išsaugojimą

Liepos 22 d. (šeštadienį) nuo 12 iki 19 val. Klaipėdos Dienovidžio skvere bus eksponuojama G. Bučo meninė instaliacija „Jūra prasideda čia“. Tai – kūrinys, kuriuo autorius nori atkreipti žmonių dėmesį į „avarinę“ Baltijos jūros būklę.

Visuomenininko, gamtosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureato G. Bučo teigimu, menas yra puikus būdas kalbėti su žmonėmis nepatogiomis temomis.

Giedrius Bučas

„Instaliacija noriu paprastai ir aiškiai parodyti, kokie daiktai bei mūsų įpročiai teršia Baltijos jūrą. Kažkas kūrinyje pamatys skalbimo mašiną, kažkas vonią, tai galbūt pakvies stabtelėti perskaityti aprašymų tekstus, įkvėps tose srityse įpročius keisti tvaresniais. Mano pozicija, kad turime ne peikti ar gėdyti žmones, o parodyti jiems vizualiai, kokia yra situacija, kokios galimybės ją keisti. Ką žmonės iš to pasiims, kiekvieno reikalas“, – mintimis dalinas jis.

Ne tik eksponatai, bet ir pokalbiai su aplinkos mokslų profesionalais

Prie ekspozicijos Dienovidžio skvere bus galima padiskutuoti tvarumo temomis, pakalbinti ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ narę, organizacijos „Po bangom“ bendraįkūrėją, aplinkos mokslų magistrę, tvarios ekonomikos doktorantę Rimantę Balsiūnaitę.

Ekspedicijos komanda ir Jūros šventės 2023 organizatoriai jau ateinantį savaitgalį miesto svečius, vietinius bei žiniasklaidos atstovus kviečia dalyvauti renginiuose apie ekologiją ir kartu prisidėti prie mūsų visų jūros išsaugojimo.

„Šiais metais Klaipėdos kraštas švenčia šimtmetį prijungimo prie Didžiosios Lietuvos. Tai reiškia, kad Lietuva jau 100 metų yra jūrinė valstybė. Turėdami jūrą šalia, privalome ja rūpintis. Eilę metų girdime, kad Baltijos jūra yra viena taršiausių jūrų pasaulyje“, – teigia E. Šulskė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją