„Jaunių ir jaunimo čempionai mums neįdomūs. Norime aukštų rezultatų elitiniame sporte“, – ištarė vienas idėjos bendraautorių Martas Skrabulis.
Pasitelkę skandinavišką metodiką, akademijos treneriai siekia, kad geriausius rezultatus atletai pasiektų suaugusiųjų sporte: išvengę traumų bei neišsunkti alinančių treniruočių paauglystėje, rašoma pranešime spaudai.
Didžiausia problema – rezultatų siekimas ankstyvame amžiuje
Akademijos įkūrėjas Jonas Žakaitis pirštu bedžia į sportininkų ugdymo sistemą. Pasak jo, nors Lietuvos treneriai yra entuziastingi ir dažniausiai dirba iš idėjos, dėl šalyje esančios sporto sistemos sportininkai per anksti spaudžiami siekti rezultatų – nuo to priklauso tiek atletų finansavimas, tiek trenerių atlyginimas.
„Idėja įkurti akademiją kilo kalbantis su Martu Skrabuliu (Lietuvos rinktinės sprinto rungčių vyr. treneris – aut. past.). Abu dirbame su aukšto meistriškumo sportininkais ir abu matome panašias problemas. Pagrindinė problema ta, kad sportininkai į vadinamą piką, kuris turėtų būti sulaukus 24-25 metų, ateina pakankamai nutaršyti, pavargę ir dažnai traumuoti. Tai dažnai kartojasi, todėl galvojome, kokios to priežastys ir kaip tą išspręsti“, – pasakojo J.Žakaitis.
„Suprantame mūsų trenerius, kurie priversti dėl esamos sistemos išgauti gerus rezultatus iš vaikų bei jaunimo. Tai daro įtaką jų atlyginimams, kvalifikacijoms ir panašiai. Norime, kad nuo šios valstybinės sistemos mūsų treneriai būtų atsiriboję bei žiūrėtų į vaikus kaip į tolimą ateitį. Suprantame, kad ne visi iš jų taps čempionais, bet jie tiesiog bus sveiki, pamils sportą ir jei paliks lengvąją atletiką – tik su gerais prisiminimais“, – idėjos bendraautoriui antrino M. Skrabulis.
Ankstyvo rezultatų siekimo pasekmės – ne tik patiriamos traumos: sportininkai neįgyja pagrindų, o pasiekę sportinio amžiaus piką nesugeba realizuoti savo galimybių.
„Tokie sportininkai piką pasiekia „išsigazavę“ ir nieko nebesigauna. Norime, kad bendras lygis pakiltų ir ateityje turėtumėme sportininkų, su kuriais galėtumėme dirbti. Mokslas sako, kad jei sportininkai ankstyvame amžiuje – U16, U18 grupėse – parodo labai gerus rezultatus, tik 10 procentų iš jų pasiekia aukštumų elitiniame sporte. Tai neįtikėtini skaičiai. Vadinasi, kuo anksčiau darai piką, tuo didesnis šansas, kad tu nieko nepasieksi kaip elitinis sportininkas“, – teigė J. Žakaitis.
Sektinu pavyzdžiu laiko Norvegiją
Sprendimo būdu tapo „FullGazz Academy“ įkūrimas. J. Žakaitis įkvėpimo ėmėsi iš skandinavų, ypač – sporto mokslo sferoje lyderiaujančios Norvegijos pavyzdžiu.
„Pradėjome žiūrėti gerus pavyzdžius, kur daroma kitaip. Daug įkvėpimo davė skandinavai, ypač norvegų sportininkų ugdymo sistema. Jų filosofija ta, kad visas sportas turi būti tik vaikų džiaugsmui, jaunimas negali būti forsuojamas sportuoti ir jie iki 14-15 metų nefiksuoja rezultatų. Visi vaikai gali užsiimti bet kokiu sportu, keisti sporto šakas, žaisti, eksperimentuoti. Pastebėta, kad daugumoje šalių vaikams sulaukus 16-17 metų įvyksta didžiulis sportuojančiųjų atkritimas – Norvegijoje to beveik nėra“, – paaiškino J.Žakaitis.
Vidutinių nuotolių bėgikus treniruojančio specialisto nuomone, išsaugojus motyvuotus vaikus sporte padidėtų galimybės išugdyti daugiau elitinio lygio sportininkų nei jų yra dabar.
„Vaikai turi būti ugdomi sveikai, be spaudimo, remiantis moksliniais tyrimais. Krūviai turi būti paskirstyti teisingai, jog jie gautu teisingus judesio pagrindus ir, svarbiausia, viską darytų su kuo mažiau spaudimo. Olimpiniais sportininkais taps mažiau nei pusė procento, bet norime, jog visiems jiems lengvoji atletika keltų tokias asociacijas, kokias lietuviams kelia krepšinis, kurį kieme turbūt kiekvienas yra žaidęs“, – šyptelėjo J.Žakaitis.
„Lietuvoje esantiems jauniesiems sportininkams nėra labai aiškios schemos, kur jiems kreiptis, ką daryti. Tai pilkoji zona, kur neaišku, kas tuos žmones turi treniruoti, finansuoti. Tą daro ir Martas Skrabulis, ir mes, ir Mantas Jusis, – sakė J.Žakaitis. – Suburiamos elitinio sporto grupelės, kurios turi aplink viską – kineziterapiją, medicinines paslaugas, jėgos treniravimą, tyrimų galimybes. Mes esame tarsi bazės, į kurias gali jungtis sportininkai ir tikimės sudaryti sąlygas, kurių pagalba jie pereitų į aukščiausią lygį. Norime, kad mūsų akademijos vaikai įsilietų į mūsų elitines grupes.“
Ką sportininkai turi gebėti, norėdami atstovauti profesionaliems klubams?
„Jie turėtų būti elementarius taisyklingus judesius, kurie reikalingi kiekvienam sportininkui: pritūpimai, įtūpstai, atsilenkimai. Judesiai turi būti taisyklingi tam, kad ateityje būtų išvengta traumų. Vaikai turi būti treniruojami palaipsniui, moksliškai, o ne darant bet ką bet kada. Tada klubus jie pasieks sveiki, turėdami pagrindus aukšto meistriškumo pratimams“, – paaiškino M.Skrabulis.
Tiesa, akademijoje bus ruošiami ne tik bėgikai – planuojama, kad šioje lengvosios atletikos bazėje sportuoti galės visų rungčių atstovai.
„Mūsų tikslas ilgainiui tapti bendra lengvosios atletikos struktūra. Mes, kaip treneriai, labiausiai orientuojamės į sprintą ir vidutinius nuotolius, bet norime akademiją išplėsti šuolių rungtimis, galbūt ir metimais. Norime, kad vaikui lengvoji atletika ir sportas keltų tik malonias asociacijas. Jei jis išeis sveikas, su šypsena, tai sakysime, kad savo darbą atlikome“, – teigė J. Žakaitis.