Gelūnas: tai – sensacija, tik liūdna, kad tokia proga
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, nors ir neslepia džiaugsmo, kad didžiųjų meno meistrų kūriniai atvyko į Vilnių, tačiau sako jaučiantis gailestį, jog tokiame kontekste graži akcija virto į gelbėjimo operaciją:
„Tie didieji meistrai kaip Rembrantas, Diureris, Goja, kuriais mes be galo žavėjomės būdami studentai kaip savo meno virtuozais, kuriuos matydavome reprodukuotus... Dabar guli ant stalo jų originalai, net neįrėminti, – gali pamatyti, kaip viskas padaryta. Man širdis daužosi žiūrint į Rembranto „Nuėmimą nuo kryžiaus“ arba Gojos „Karo nelaimių“ ciklą ir t. t. Aišku, tai yra sensacija, tik liūdna, kad tokia proga“, – mintimis dalinosi A. Gelūnas.
Dar prieš pandemiją Vilniaus ir Kyjivo muziejai planavo apsikeisti eksponatais, bet, kaip sako nacionalinio dailės muziejaus direktorius, karas staiga viską taip pakeitė, jog Rembranto, Gojos, Diurerio bei kitų autorių kūriniai akimirksniu atsidūrė Lietuvos sostinėje.
Kūrinių piniginė vertė ir gabenimo užkulisiai: įslaptintas laikas bei karinė palyda
Karo pradžioje kūrinius transportuoti buvo per daug pavojinga, baimintasi, kad sviediniai gali pataikyti į važiuojantį transportą. Taigi, pirminė pagalba susidėjo iš pakavimo medžiagų, gesintuvų ir buvo nusiųsta autobusais į Ukrainą, prisimena Arūnas Gelūnas. Praėjusios vasaros pabaigoje, kai keliauti jau tapo saugiau, su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi susisiekė Lvivo, Odesos meno galerijos ir paprašė priglausti kūrinius, paskui dėl savo eksponatų ateities sunerimo ir Kyjivo Khanenko muziejus.
„Apie 800 kūrinių jau esame sulaukę iš Ukrainos, o jų vertė – aš net nedrįstu pasakyti. Jeigu tai būtų aukcionas arba tie kūriniai patektų į meno rinką, manau, siektų 100 mln. ir daugiau“, – apie meno dirbinių piniginę išraišką prabyla A. Gelūnas.
Prie gelbėjimo operacijos prisidėjo ir muziejų evakuaciją koordinavo BTA draudimo komanda. Teigiama, jog kūrinių gabenimas buvo itin griežtai kontroliuojamas ir saugomas karinės palydos. „Kiek žinau, gabenant tokius kūrinius, laikomasi labai griežtų saugumo taisyklių, taip pat daugelis momentų yra tikrai slapti – ir gabenimo laikas, ir maršrutas, būtina karinė palyda tiek Ukrainos teritorijoje, tiek Lenkijos, tiek Lietuvos. Viskas gabenama labai saugiai ir slaptai“, – pasakoja BTA rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas Boris Kuzmas.
Įspūdingus meno kūrinius galės išvysti ir lietuviai
Khanenko muziejaus atstovė Anastasia Matselo pasakoja, jog nuo pat karo pradžios pirminė užduotis buvo gelbėti meno kūrinius: „Tai – labai sunku, bet negali to nedaryti. Kai artinasi pavojus, mes turime muziejaus eksponatus gabenti į saugią vietą. Tą pradėjome daryti nuo pat pirmos Rusijos invazijos į Ukrainą dienos. Mes tai greitai įvykdėme ir visi muziejaus piešiniai, skulptūros bei kiti objektai dabar yra saugūs“.
Atvykę kūriniai pirmiausia turi būti nuodugniai apžiūrėti, būtina įsitikinti, ar transportavimo metu neatsirado pažeidimų. Tuomet tenka pildyti įvairiausius dokumentus, sužymėti meno kūrinius. Simboliška, jog didžioji siunta iš Kyjivo atvyko karo metinių dieną. Išgelbėti meno kūriniai bus prieinami ir Lietuvos lankytojams, jie bus paskirstyti po Vilniaus paveikslų galeriją, Radvilų rūmų muziejų bei Taikomosios dailės ir dizaino muziejų.
„Ten bus ir kūrinių iš Boriso Voznickio nacionalinės dailės galerijos Lvive. 18 tapybos šedevrų, kurių vertė yra tiesiog protu nesuvokiama: Gojos tapybos originalas, Georgeso de la Touro, – jis nėra palikęs daug kūrinių, todėl yra reti, juos matome tik Paryžiuje, Vašingtone, Niujorke, tačiau vienas kūrinys atvyksta. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje duris atvers iš Pečorų lauros nuostabi sakralinio, religinio meno paroda, kur ir liturginiai dalykai, religinė tapyba, sidabras, auksas, tai – irgi absoliučiai unikalus siuntinys“, – kalba A. Gelūnas. Pašnekovas įsitikinęs – šie metai bus Ukrainos meno metai. Tikimasi skirtingu metų laiku atverti skirtingas parodas lietuviams. Tačiau kol kas vienintelis ukrainiečių noras – absoliuti pergalė.
„Pirminis ir vienintelis noras – mūsų pergalė, mūsų didžiulė absoliuti pergalė. Šlovė Ukrainai, šlovė herojams“, – didžiausiu troškimu dalinasi A. Matselo