Daugiausiai išmetama vaisių ir daržovių
Beveik trečdalis viso pasaulyje pagamint maisto prarandama ar išmetama, taip rodo Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenys. Kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 mlrd. tonų. Europos Sąjungoje (ES) – 88 mln. tonų. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.
Daugiausia maisto atliekų ES susidaro namų ūkyje – apie 53 proc., tačiau nemažai maisto atliekų išmetama ir perdirbimo įmonėse (apie 19 proc.), viešojo maitinimo įmonėse (apie 12 proc.), žemės ūkyje (apie 10 proc.). Pasaulyje per metus daugiausia išmetama dar tinkamų vartoti vaisių, daržovių bei šakniavaisių.
Maisto švaistymo problema aktuali visoje maisto tiekimo grandinėje, pradedant žemės ūkio produktų gamyba ir baigiant sandėliavimu, perdirbimu, transportavimu, prekyba ir vartojimu.
Nepamatuotą vartojimą ir maisto švaistymą skatina neapgalvotas, dažnai reklaminių akcijų paskatintas pirkimas, ruošiamo maisto porcijų skaičiaus netinkamas planavimas, nežinojimas kaip laikyti produktus ar kaip reikėtų suvartoti likusius produktus ir daugelis kitų priežasčių.
Ketvirtadalis lietuvių keistų įpročius
„AUGA group“ jau kelintus metus kasmet atlieka tvarumo suvokimo tyrimą Lietuvoje. Naujausiais 2022 m. duomenimis, tvarumo sąvoką supranta 84 proc. Lietuvos gyventojų. Dažniausiai tvarumas jiems asocijuojasi su gamtos išteklių tausojimu, ilgaamžiškumu, ekologija, atsakingu vartojimu.
Praėjusių metų birželį atliktame tyrime dalyvavo 706 skirtingų Lietuvos miestų gyventojai, 25–60 metų amžiaus, įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, kurių pajamos siekė 501 eurą ir daugiau vienam šeimos nariui.
26 proc. gyventojų būtų tikrai linkę keisti įpročius ir rinktis produktus, kurie atitinka tvarumo kriterijus. 43 proc. apklaustųjų teigė, kad tai juos iš dalies paskatintų. Kad tikrai nepaskatintų atsakė 6 proc. apklaustųjų.
Į klausimą, kiek tvarumas yra asmeniškai svarbus renkantis maisto produktus, 48 proc. apklaustųjų atsakė, kad tai svarbu, Kad jiems nei svarbu, nei nesvarbu atsakė 41 proc. Kad nesvarbu atsakė 11 proc.
Jaunų britų tyrimo rezultatai nustebino pačius tyrėjus
Dar vieną įdomų tyrimą atliko Bornmuto universiteto mokslininkai. Jis atskleidė, kad jauni britai norėtų pereiti prie tvaresnės mitybos, tačiau nesuvokimas, ką tai iš tikrųjų reiškia, daugeliui neleidžia to daryti. Daugelis žmonių taip pat nėra tikri, kokius pakeitimus jie turėtų atlikti, rašo Sciencedaily.com
Ankstesni tyrimai parodė, kad 20–30 proc. poveikio aplinkai Europoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK) sukelia mūsų mityba, įskaitant maisto gamybos, perdirbimo ir mažmeninės prekybos poveikį. Taip pat plačiai pripažįstama, kad mėsos ir gyvūninės kilmės produktų vartojimas paprastai daro didesnį poveikį aplinkai, nei augalinis maistas.
„Galvodami apie tai, kaip gyventi tvariau, žmonės tarsi supranta, kad tai gali reikšti mažiau skrydžių, rečiau važiuoti automobiliu ar daugiau perdirbti, tačiau, panašu, kad ne visi suvokia, ką gali pakeisti mityba,“ – pastebėjo tyrimui vadovavusi Bornmuto universiteto psichologijos profesorė Katherine Appleton.
Šiame naujame tyrime Bornmuto universiteto mokslininkai apklausė 21 jauną suaugusį asmenį iš įvairių namų ūkių, turinčių skirtingas maisto gaminimo patirtis – tuos, kurie gamina patys ir tuos, kuriems gamina kiti su jais gyvenantys. Tyrimo dalyviams buvo užduodami įvairūs klausimai apie jų supratimą apie tvarią mitybą ir norą keistis.
Žurnale „Appetite“ paskelbtose išvadose nustatyta, kad daugelis dalyvių nežinojo arba buvo netikri, kas yra tvari mityba, o kai kurie visiškai neatsižvelgė į aplinką ar visą planetą. Dalyviai buvo kviečiami keisti savo mitybą, ir nors jie buvo tam pasirengę, nežinojo, ką konkrečiai turėtų padaryti.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas nedideliems ir lengviems pakeitimams – pavyzdžiui, valgyti mažiau mėsos, visiškai jos neatsisakant, bet būti pasiruošus už ją mokėti šiek tiek daugiau, bet ne gerokai daugiau.
„Mus pačius nustebino mūsų išvados. Iš pradžių ketinome ieškoti, kaip galėtume paskatinti žmones valgyti daugiau ankštinių augalų, tačiau pastebėjome, kad žmonės vis dar nepakankamai žino, kodėl tai svarbu. Konkrečių maisto produktų vartojimo didinimas daugeliui tampa per tolimas,“ – aiškino profesorė K. Appleton, pridurdama, kad turime skatinti ne tik didesnį informuotumą apie tai, kas yra tvari mityba, kaip žmonių maisto pasirinkimas gali paveikti aplinką ir pasaulinį aprūpinimo maistu saugumą, bet ir siūlyti aiškius ir greitus pakeitimus, kad galėtume sparčiau judėti į priekį.
Iš maisto likučių – restorano lygio patiekalai
Paklausus, kas yra tas tvarus maistas, Tvaraus maisto akademijos dėstytojas, tinklaraštininkas, 15 metų profesionaliu virtuvės šefud dirbantis Justinas Kapkovičius sako, kad tvaraus maisto nereiktų ieškoti, tačiau reiktų vadovautis keliais principais, tokiu atveju tvarus maistas ir tvarūs patiekalai taps jūsų kasdienybe.
Virtuvės šefas sako, kad tvarumo mokymų metu pagrindinis tikslas kulinariją studijuojantiems mokiniams parodyti, kaip iš maisto likučių ir produktų galima pasigaminti kartais ir restorano vertus patiekalus.
„Tuomet tvariu patiekalu gali tapti duona, kuri galbūt pas mus užsigulėjo ir vienintelis būdas ją panaudoti tik vinims kalti, taip pat kruopų likučiai ar daržovės, kurios liko nuo vakar nepabaigtos valgyti vakarienės ar tie patys spragėsiai, kuriuos parsinešėte iš kino teatro“, – paaiškina J. Kapkovičius, kurio vadovaujami restoranai gali pasigirti būdami aukščiausiuose Lietuvos restoranų vietose.
Neužkibkite ant rinkodarinio triuko
„Kiekvienas tvarumą supranta skirtingai. Vienam tai yra šiukšlių rūšiavimas į tam priskirtus konteinerius, kitam tai – gyvenimo būdas. Tad gyventi tvariai nereiškia kad padidės jūsų pragyvenimo išlaidos, o galbūt net atvirkščiai, sutaupysite, – paklausus, kiek kainuoja gyventi tvariai, – Belieka tik atverti akis ir pasidomėti, kaip tvarumą galima prisijaukinti prie savęs. Pradėję, manau, tikrai nustebsite, kad gyventi tvariai galima ir visai nepadidinus savo išlaidų“.
Į klausimą, kiek pastebi spekuliacijų šia tema, ne vieno pasaulinio garso kulinarijos čempionato nugalėtojas sako, kad tvarumas yra viena iš populiariausių temų pastaruosius kelis metus, tad ir spekuliacijų tikrai netrūksta: „Dažnas bando prisidengti po tvaraus skraiste, kad pritraukti didesnę auditoriją ar parduoti daugiau produkcijos. Tad siūlyčiau neužkibti ant šio rinkodaros triuko, o prieš perkant ar besilankant restorane įsitikinti, ar tikrai čia nėra paslėpto triušio skrybėlėj“.
Tvarumo patarimus rasite virtuvės šefo bloge
„Nors esame pasiekę skirtingą lygį tausojimo reikaluose, tačiau visi stebime ištisas virtines gerų gamtos tausojimo pavyzdžių, ypač tose vietose, kur vartojama yra daug. Tvaraus restorano vizijai išpildyti reikia daug resursų, ypač tada, kai norima pritraukti mases klientų, todėl šiandien mes pasiliekame idėjas, o apie tvarumą kalbame už restorano virtuvės ribų, tačiau bet kokiu atveju, švietimas aktualiais tvarumo klausimais mums visiems be galo reikalingas,“ – tuo nebaejoja vietuvės šefas, savo bloge pavarsdienorastis.com, kur dalindamasi savo patirtimi, patarimais bei receptais, kurie padeda judėti šiek tiek kitokia kryptimi ir tikslingai nukreipia užsibrėžto tikslo link.
Pačiam J. Kapkovičiui, kuriam virtuvė nėra tik darbas, o ir kultūros dalis, kurią turime puoselėti, tvarumas visų pirma yra maisto produktų tausojimas – ar tai būtų profesionali virtuvė ar gamyba namuose. Suplanuotas produktų pirkimas ir panaudojimas patiekaluose leidžia ne tik sutaupyti, bet ir mėgautis naujais šedevrais virtuvėje.
Tvarumą virtuvėje propaguojantis šefas su DELFI skaitytojais dalinasi dviem puikiais receptais ir kviečia juos išbandyti namuose (receptus rasite straipsnio pabaigoje).
Vis garsiau skamba ne tik gaminimas tvariau – milijardiniai pardavimai kasmet tik kyla
Rinkos tendencijos rodo, kad noras gyventi tvariau auga gan užtikrintai. Remiantis atliktais tyrimais, 2020 m. ekologinių produktų pardavimai pasaulyje siekė 120 mlrd. JAV dolerių, kai 2000 m. pardavimų skaičius buvo 18 mlrd. JAV dolerių.
„Galime daryti prielaidą, kad ekologinių produktų pardavimų augimas yra susijęs su augančiu visuomenės susirūpinimu savo sveikata ir didėjančiu supratimu apie pagrindinius skirtumus tarp ekologinės ir įprastinės produkcijos gamybos procesų. Duomenų centro „Pew Research“ atlikta apklausa parodė, kad 76 proc. JAV respondentų ekologišką maistą pirko siekdami gerinti savo sveikatą“, – tendencijas komentuoja Laurynas Miškinis, „AUGA group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas.
Remiantis 2021 m. „AUGA group“ užsakymu atliktos Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausos duomenimis, 77 proc. apklaustų miesto gyventojų bent kartą į mėnesį perka ekologišką produkciją. Panašios tendencijos matomos ir ankstesniais metais.
„Kalbant apie tai, kokius ekologiškus produktus daugiausia renkasi vartotojai, galime išskirti kiaušinius, įvairias greitai paruošiamas sriubas, avižines košes“, – sako L. Miškinis.
Klausimas, ar turguje parduodamas maistas visada ekologiškas
Paklausus, kiek pastebi spekuliacijų ekologišku, L. Miškinis sako, kad dažniausi vyraujantys mitai visuomenėje yra susiję su produktų prekyba turguose: „Vyrauja nuomonė, kad turguje pardavinėjami produktai savaime yra ekologiški. Tačiau ekologinėje gamyboje, priešingai nei įprastoje derliui užauginti nėra naudojami pesticidai ar kiti cheminiai preparatai, kurių sveikatai pavojingi likučiai kaupiasi produktuose. Įmonės ūkiuose žemę tręšiame kitose veiklose susidarančiomis atliekomis, tai yra mėšlu ir kompostu“.
Ar gamybos metu laikomasi visų ekologinių reikalavimų, pasak įmonės atstovo, tikrina ir prižiūri specializuotos agentūros, Lietuvoje tai būtų Všį „Ekoagros“.
Taip pat, pasak L. Miškinio, svarbu paminėti, kad ekologiški produktai yra žymimi Europos Sąjungos patvirtintu žalio lapo bei Lietuvoje galiojančiu ekologinio ūkio ženkliukais. Be šio ženklinimo joks produktas negali būti vadinamas ekologišku, ekologiškai užaugintu, pagamintu iš ekologiškų sudedamųjų dalių ar panašiai.
Virtuvės šefo Justino Kapkovičiaus receptai:
Kavos tirščių braunis
Kavos tirščiai – 100 g
Obuoliai – 3 vnt. (apie 450 g)
Juodas šokoladas – 200 g
Muskovado cukrus – 300 g
Savaime kylantys miltai – 150 g
Saulėgrąžų aliejus – 150 g
Kakava – 40 g
Šaldyti juodieji serbentai – 40 g
Druska
Gaminimas: Pradžioje nusivalau obuolius ir susipjaustau kubeliais. Į prikaistuvį dedu pjaustytus obuolius, kavos tirščius žiupsnelį druskos ir apie 60 ml kavos (jei kavos neturite puikiai tiks ir vanduo).
Kaitinu ant mažos ugnies, kol obuoliai suminkštėja. Tuomet viską sutrinu su rankiniu blenderiu
iki vientisos masės.
Į masę dedu šokolado gabaliukus ir maišau kol šokoladas ištirpsta.
Tuomet įmaišau cukrų. Jei matote, kad cukrus netirpsta, pakaitinkite šiek tiek prikaistuvį.
Belieka įmaišyti likusius ingredientus.
Kepimo indą ištepu aliejumi ir pabarstau miltais. Tuomet dedu apie 70% masės. Dedu atšilusias serbentų uogas ir užpilu likusią masę.
Dedu į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepu 45 minutes (priklausomai nuo pyrago aukščio gali prireikti ir daugiau laiko). Pyrago vidurys paspaudus pirštu turi atšokti į pradinę padėtį. Ištraukiu iš orkaitės ir palieku vėsti.
Tartar padažas su meliono luobelėmis
Tartar padažas
Majonezas – 150 g
Marinuotos meliono luobelės – 25 g
Garstyčios – 5 g
Chives
Druska
Pipirai
Degtinė
Marinuotos meliono luobelės
Meliono luobelės – 200 g (oda nulupta)
Vanduo – 150 ml
Obuolių actas – 150 ml
Cukrus – 25 g
Lauro lapas
Druska
Juodieji pipirai
Marinuosiu meliono dalį, kuri yra tarp skaniosios dalies ir žievelės.
Gaminimo pradžioje susipjaustau meliono luobeles 2–3 cm dydžio kubeliais. Sudedu jas į 500 ml dydžio stiklainį ar indelį.
Prikaistuvyje sumaišau likusius ingredientus ir užverdu. Užpilu pjaustytas meliono luobeles ir palieku atvėsti. Tuomet statau į šaldytuvą ir ten palieku bent jau marinuotis 24 valandas. O
jeigu norite geresnio rezultato, rekomenduoju marinuoti ir 2–3 paras.
Meliono luobeles susmulkinu mažesniais kubeliais. Į indą dedu majonezą, smulkintas jau pasimarinavusias meliono luobeles, pjaustytą laiškinį česnaką, garstyčias. Nuskaninu druska,pipirais ir šlakeliu degtinės.