CDP yra parengusi iš viso tris aplinkosaugos srities atskleidimų klausimynus: klimato kaitos, miškų ir vandens naudojimo srityse. Klausimynuose įmonių savanoriškai pateikta informacija bei jos vertinimais naudojasi daugiau nei 680 finansinių institucijų, investuotojų, kurių valdomo turto vertė siekia 130 trilijonų JAV dolerių.

Atskleisti informaciją per CDP įmonių prašo patys investuotojai, kuriems vertingas atrodo ir daugumos bendrovių (59 proc.) šiemet gautas „C“ ar „D“ vertinimas, – jis rodo, kad įmonės imasi bent pirmųjų veiksmų. Kartu dalinamasi ir nerimu – per 29,5 tūkst. prašymo atskleisti informaciją sulaukusių įmonių to nepadarė. Tai vertinama kaip vienas iš signalų, kad klimato kaitos problemai vis dar skiriama per mažai dėmesio.

Vertinami realiai nuveikti darbai

„Tai, kad CDP aukštu balu („A-“ skalėje nuo „D-„ iki „A“, kur „A“ – geriausias galimas vertinimas) įvertino „Igničio grupės“ užpildytą klimato kaitos klausimyną, rodo mūsų pažangą šioje srityje“, – sako „Igničio grupės“ tvarumo vadovas Valentas Neviera ir pridūrė, kad CDP prašo organizacijų atskleisti, koks yra jų poveikis klimato kaitai ir, svarbiausia, kokiais veiksmais jos tą poveikį imasi mažinti.

Valentas Neviera

V. Neviera atkreipia dėmesį, kad pildydamos CDP klausimynus įmonės kiekvieną atsakymą turi pagrįsti tikslia informacija, realiai nuveiktais darbais: „2021 metais, kai klausimyną pildėme pirmąjį kartą, gavome „B“ vertinimą. Gerėjantis vertinimas rodo, kad pažangą iš tiesų darome, – ne tik matuojame poveikį, keliame su jo mažinimu susijusius tikslus, bet ir imamės efektyvių veiksmų, kad juos įgyvendintume. Lyginant su įmonėmis iš viso pasaulio, grupė imasi lyderystės ir konkrečių veiksmų siekdama mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekį, o jos tikslai atitinka mokslininkų rekomendacijas dėl veiksmų, kurių reikia imtis siekiant, kad klimato šiltėjimas neviršytų 1,5 °C.“

Įmonės tvarumo vadovas pabrėžia, kad klimato kaita yra vienas didžiausių šio šimtmečio žmonijos iššūkių, kuris reikalauja tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus bei kiekvieno asmens įsitraukimo: „Energetikos sektorius visame pasaulyje yra atsakingas už ženklią dalį į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Suprasdami tai, siekį prisidėti prie šios problemos sprendimo iškėlėme tarp savo strateginių prioritetų. Grupės strategijoje įtvirtintas tikslas, kad ilgainiui jos veiklose išmetamų ŠESD emisijų kiekis pasiektų nulinį balansą. Tai reiškia, kad siekiame maksimaliai sumažinti išmetamą ŠESD emisijų kiekį, o likutį, kurio jau bus tiesiog neįmanoma išvengti, sieksime kompensuoti ŠESD pašalinimo iš atmosferos sprendimais.“

Tai, pasak V. Nevieros, yra ilgalaikis, bent poros artimiausių dešimtmečių, tikslas. Norėdama link jo žengti tvirtais žingsniais, kurie turėtų realų pagrindą, „Igničio grupė“ pernai išsikėlė tarpinius ŠESD emisijų mažinimo tikslus iki 2030 m. Tikslus patvirtino didžiausių šioje srityje veikiančių organizacijų suburta „Mokslu grįstų tikslų iniciatyva“ (angl. Science Based Targets initiative, SBTi, aut. pastaba). Ji konstatavo, kad įmonės tikslai atitinka naujausias mokslininkų rekomendacijas dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis siekiant, jog klimato šiltėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime. Tokios ribos, pasak mokslininkų, nederėtų peržengti siekiant išvengti katastrofiškų gamtos reiškinių, neigiamos įtakos gyventojų sveikatai ir turtui.

„Igničio grupė“ – pirmoji lietuviško kapitalo organizacija, kurios ŠESD emisijų mažinimo tikslus yra patvirtinusi ši didžiausių su klimato kaita kovojančių pasaulinių organizacijų iniciatyva. Visame pasaulyje tokių organizacijų dabar daugiau nei 2000.

Esminiai šūkiai ir akivaizdi tokio įvertinimo nauda

Paklausus, su kokiais iššūkiais vis dar susiduriama šioje srityje ir kaip jie sprendžiami, įmonės atstovas sako, kad pagrindinė problema – vis dar per menkas visų šalių įsitraukimas, realių veiksmų trūkumas. Apie tai kalba ir CDP, komentuodama šių metų vertinimus.

„Žinoma, dėmesį tam sumažina karas, energetinė krizė. Tačiau iniciatyvų daug, ypač stiprėja reguliacinė perspektyva (ES taksonomija, naujoji CSRD direktyva ir kt.). Taigi, reikia tikėtis, kad daugelis organizacijų ir asmenų atkreips dėmesį ir imsis veiksmų, jog prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo“, – sako V. Neviera.

Karščio bangos Indijoje

Tvarumo vadovas į klausimą apie tai, kokia tokio įvertinimo vertė ne tik įmonei, bet ir žiūrint plačiąja prasme, atsakė, kad CDP klausimynuose įmonių savanoriškai pateikta informacija bei jos vertinimais naudojasi daugiau nei 680 finansinių institucijų, investuotojų, kurių valdomo turto vertė siekia 130 trilijonų JAV dolerių. Tai ir yra būtent jiems skirta platforma, kad investuotojai galėtų įvertinti, kokie verslai yra atsakingi, ką realiai daro.

„Galima drąsiai sakyti, kad aukštą įvertinimą gavusios įmonės tampa konkurencingesnės, ieškodamos investuotojų. Na, o atsakingų investuotojų pritraukimas joms leidžia kurti visai visuomenei naudingus sprendimus, galbūt ir prisidėti prie klimato kaitos problemos sprendimo. Pavyzdžiui, energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtra suvaidins reikšmingą vaidmenį viso mūsų regiono kelyje į žaliąją ekonomikos transformaciją ir tvarią ateitį“, – įsitikinęs V. Neviera.

Aukščiausią reitingą gavusios įmonės ir garsių įmonių nereagavimas

Financial Times“ rašo, kad remiantis naujausia savanoriško atskleidimo sistemos, kurią plačiai naudoja investuotojai, ataskaita, 2022 m. tik 12 įmonių iš daugiau nei 18 700 esančių visame pasaulyje nusipelnė „trigubo A“ balo už aplinkosaugos informacijos atskleidimą.

Daugelis įmonių stengiasi patenkinti prašymus suteikti daugiau informacijos: reguliavimo institucijos ir investuotojai reikalauja patobulinti aplinkosaugos ataskaitų bei informacijos atskleidimo standartus.

Daugiau nei 29 500 įmonių, kurių bendra rinkos vertė viršija 24,5 mlrd. USD, buvo įvertintos „F“, nes nepateikė jokių duomenų CDP, kuria siekiama paskatinti įmones gerinti ataskaitas apie riziką aplinkai.

„Berkshire Hathaway“, „Tesla“, naftos bei dujų gamintojai „Saudi Aramco“, „ExxonMobil“ ir „Chevron“ yra tarp tų įmonių, kurios nuolat nereaguoja ir neatskleidžia informacijos apie savo veiklą.

„Dauguma įmonių vis dar nevaldo aplinkos rizikos visapusiškai. Labai daug įmonių lieka patenkintos savo veikla arba visai nereaguoja“, – sakė Dexteris Galvinas, CDP korporacijų ir tiekimo grandinių direktorius.

Sasja Beslikas, „SDG Impact Japan“ vyriausiasis investicijų pareigūnas, tvarių investicijų specialistas, teigė, kad išvados parodė, kokia nedidelė pažanga buvo pasiekta pranešus apie klimato kaitos riziką.

„Investuotojams trūksta svarbių aplinkosaugos duomenų, todėl jie negali priimti visapusiškai pagrįstų sprendimų, o tai veda prie nuolatinio netinkamo kapitalo paskirstymo“, – sakė jis.

„Ignitis“ vėjo parkas

Pasak CDP grupės, daugiau nei 680 finansų įstaigų, kurių bendras turtas siekia 130 mlrd. USD, naudoja CDP balus.

Tik 330 iš 18 700 šiais metais atsakiusių įmonių gavo vieną „A“ balą iš CDP, pagrįstą jų skaidrumu ir veiksmingumu klimato kaitos, vandens saugumo ir miškų naikinimo srityje atliekant jau septintą metinį aplinkosaugos ir ataskaitų teikimo standartų vertinimą.

Naujais trigubos A klasės dalyviais tapo Vokietijos plataus vartojimo prekių įmonė „Beiersdorf“, geriausiai žinoma dėl savo prekių ženklo „Nivea“, LVMH, į Paryžiaus sąrašus įtrauktas prabangos prekių tiekėjas ir „UPM-Kymmene“, Suomijos popieriaus įmonė.

2022 m. CDP suteikti aukščiausi AAA vertinimai: Vokietijos įmonė „Beiersdorf“, Prancūzijos „Danone“, Šveicarijos „Firmenich“, JAV HP, Japonijos „Kao Chemicals“, Brazilijos „Klabin“, Austrijos „Lenzing Fibers“, Prancūzijos „L'Oreal“, LVMH, Suomijos „Metsä Board“, JAV „Philip Morris“, Suomijos „UPM-Kymmene“.

Iš trigubos AAA kategorijos iškrito penkios įmonės: Japonijos maisto ingredientų tiekėja „Fuji Oil“; IFF, JAV skonių, kvapų ir kosmetikos gamintoja; „Mondi“, JK popieriaus ir pakuočių grupė; „Symrise“, Vokietijos aromatinių chemikalų gamintoja, ir „Unilever“, JK plataus vartojimo prekių grupė.

Jie nepasiekė įvertinimo po to, kai CDP įtraukė griežtesnius balus dėl įmonių planų suderinimo su Paryžiaus susitarimo dėl visuotinio atšilimo tikslu, taip pat patikrino miškų naikinimo ir vandens duomenis.

Dar 59 procentai iš 18 700 įmonių, pateikusių ataskaitas CDP, buvo įvertintos „C“ arba „D“, o tai reiškia, kad jos tik pradėjo suvokti savo poveikį aplinkai.

Dviejų trečdalių įmonių, surinkusių balus tarp „A-“ ir „D“, aplinkosaugos skaidrumas ir veiksmai nepagerėjo, palyginti su praėjusiais metais.

Baltieji rūmai paskelbė, kad reikalaus, jog JAV federalinei vyriausybei tiekiančios įmonės viešai atskleistų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir nustatytų moksliškai pagrįstus išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus. Tai bus taikoma visoms įmonėms, kurių metinės sutartys didesnės nei 50 mln.

CDP yra ne pelno siekianti labdaros organizacija, valdanti pasaulinę poveikio aplinkai informacijos atskleidimo sistemą nuo investuotojų, įmonių, šalių, miestų iki pačios visuomenės. Ji yra laikoma aplinkosaugos ataskaitų standartu, turinčiu turtingiausią ir išsamiausią duomenų rinkinį apie įmonių ir miestų veiksmus.

Organizacija sako, kad turime imtis skubių veiksmų, jog išvengtume pavojingos klimato kaitos ir žalos aplinkai. Pirmiausia žinome apie mūsų poveikį, kad investuotojai, įmonės, miestai ir vyriausybės galėtų priimti teisingus sprendimus dabar.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją