Mano, kad mokytojų trūkumo problemos streikai neišspręs: kviečia patiems kurti permainas ir tapti lyderiais

Kol vieni pedagogai streikuoja, jau 15 metų veikianti iniciatyva „Renkuosi mokyti“, pasitelkdama verslų pagalbą, siekia spręsti vis didėjančią mokytojų trūkumo problemą.

Visoje Lietuvoje streikus surengę mokytojai kaip vieną darbo problemų išsako milžiniškus krūvius ir darbą su didelėmis mokinių klasėmis. „Renkuosi mokytis“ projekto autoriai sudarė ir interaktyvų Lietuvos žemėlapį, kuris aiškiai parodo, kur jau dabar trūksta pedagogų, o kur jų ima trūkti artimiausiu metu.

„Kalbant apie mokytojų trūkumą, poreikį, labai svarbu paminėti, kad nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, kuriuo galėtume remtis. Būtent todėl mes modeliuojame tą trūkumą, mūsų organizacija stengiasi projektuoti ir kalbėti labai aiškiai apie mokytojų poreikį, nes jis Lietuvoje gana didelis. Šiuo metu trūksta daugiau nei 1500 mokytojų ir tas žemėlapis (pristatėme interaktyvų mokytojų žemėlapį) leidžia suprasti, koks iš tiesų mokytojų poreikis skirtingose Lietuvos apskrityse. Galime matyti, kad didžiausias poreikis yra Klaipėdos, Telšių, Šiaulių apskrityse. Vilniuje – vidutinis mokytojų trūkumas: trūksta apie 400 mokytojų. Taip pat galime matyti, kokių dalykų mokytojų trūksta, bei numatoma, maždaug kaip jų poreikis didės 5–10 metų laikotarpiu“, – sako „Renkuosi mokyti“ plėtros vadovė Emilė Paskočimaitė.

15 metų gyvuojanti organizacija „Renkuosi mokyti“ kviečia rinktis mokytojo profesiją žmones, kurie turi motyvacijos, noro keisti švietimo sistemą savo darbu.

„Mes kviečiame žmones, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, pildyti dalyvio anketą. Jie pereina atrankos procesą ir dvejus metus gauna mūsų paramą, bendruomenę, palaikymą. Mums bendradarbiaujant su universitetais mokytojai gali gauti pedagogo kvalifikaciją ir po 2 metų likti švietimo lauke“, – apie organizacijos veiklą trumpai papasakoja pašnekovė.

„Acme grupės“ vadovas Sergejus Artemiukas neslepia, kad mokytojų trūkumas – didžiulė problema, o jos sprendimu suinteresuotas ir verslas.

„Esame lietuviško kapitalo grupė, viską kuriame ir darome čia. Švietimo tema – viena tų socialinių krypčių, kuri yra visa ko pamatas. Ši tema atsispindi ir mūsų vaikų, paauglių, studentų, visuomenės, bendruomenės gyvenime. Jei mes kuriame, vystome, statome, tai kam visa tai darome, jei nebus, kam tuo naudotis, kam garsinti Lietuvos vardą? – sako S. Artemiukas. – Apie tai reikia garsiai kalbėti, paliesti svarbias visuomenei temas – švietimą, streikus, demografinę situaciją; nebus taip, kad kažkas paims ir išspręs.“

Programa „Renkuosi mokyti“ Lietuvoje gyvuoja remiama tik verslų lėšomis. Anot E. Paskočimaitės, šiuo metu gyvuoti padeda keturi rėmėjai, ieškoma ir penktojo.

„Tik taip mes galime savo poveikį didinti, taip galime užtikrinti, kad Lietuvos mokyklas pasieks tie entuziastingi mokytojai, kurie tikrai keis švietimo sistemą, – sako 257 mokytojus paruošusios organizacijos plėtros vadovė. – Net 75 procentai programos dalyvių lieka švietimo lauke. Iš likusiųjų 25 procentai užima lyderystės pozicijas, tampa mokyklų direktoriais, pavaduotojais, švietimo centrų vadovais. Patys būdami tuo pokyčiu kuria pokyčius savo bendruomenėse, mokyklose, savivaldybėse. Mums tai labai svarbu. Mes jau antrais metais orientuojamės į lyderystę ir siekiame, kad tie mokytojai taptų gerųjų pokyčių skleidėjai.“

Lapkričio 6 dieną „Renkuosi mokyti“ naujus programos dalyvius vėl kvies teikti anketas. Pašnekovė primena, kad žmonės, kurie turi aukštąjį išsilavinimą ir kuriems kirba idėja tapti mokytoju ar veikti ką nors prasmingo, internetinėje svetainėje gali užpildyti anketą. Po pirmojo atrankos etapo, kai bus peržiūrimos anketos, kitais etapais tinkamiausi kandidatai bus pakviesti tapti „Renkuosi mokyti“ programos dalyviais.

„Toliau tuos dalyvius kviečiame į vasaros mokyklą. Tai visą mėnesį trunkanti mokykla, – tiek laiko skirta mokytis, kad įgautų bazinių pedagoginių žinių ir rugsėjo mėnesį jau galėtų eiti į mokyklą. Mes suteikiame įvairių metodikų, paaiškiname pagrindinius dalykus. Mokomės kartu tą visą mėnesį, o, nuo rugsėjo jie, be abejo, turės mūsų palaikymą, bendruomenę, bet jau eis į mokyklas ir pradės dirbti“, – apie kelią iki mokytojo profesijos pasakoja E. Paskočimaitė.

S. Artemiukas priduria, kad jų įmonė ir geri darbai itin glaudžiai susiję, mat kiekvienas indėlis į kitų žmonių gerovę glaudžiai siejasi ir su visos šalies ateitimi bei gerove.

„Socialiai atsakingą veiklą mes vystome aštuntus metus, tai natūraliai taip išėjo, kad žmonės, mūsų darbuotojai, patys atsirinko temas, kurios jiems aktualios. Yra trys temos, viena – švietimas, antra – sveika gyvensena ir trečia – projektai, kurie rūpi mums viduje. Kalbant apie švietimo dalį, viena tema yra „Renkuosi mokyti“, tai tęstinis bendradarbiavimas, nėra partnerystė vienems metams. Mums tai įsipareigojimas, nes kursas tęstinis, tad žiūrime keletą metų į priekį. Kita iniciatyva, kurią palaikome, didesnė: taip pat šnekame apie mokytojus, tačiau kitame kontekste – kalbame apie iniciatyvą „Mokytojų ratai“, kuri skirta mokytojų emocinei būklei ir kaip jie jaučiasi ne tik darbo metu, bet ir po jo. Galvojame, kad tik geros emocinės sveikatos žmogus gali duoti, kurti, visai kitaip ugdyti vaikus, auginti visai kitokius piliečius Lietuvoje“, – dalijasi „Acme grupės“ vadovas.

Mokytojų psichologine būkle rūpintis pradėjo viena „Renkuosi mokytis“ programos alumnė.

„Darant gerus darbus kartu jie tiesiog dauginasi. Noriu paraginti ir visus kitus: matote Lietuvos žemėlapį, tad kviečiu kiekvieną Lietuvos verslo atstovą pasirinkti savo regioną ir išugdyti po vieną mokytoją. Tai santykinai maži pinigai dėl šviesios Lietuvos, o tą tikrai galime padaryti, nes verslo bendruomenė labai plati“, – sako S. Artemiukas.